Sausio sąskaitos už šildymą – rekordiškai didelės. Gyventojai jau pradėjo dalintis skaičiais, kai už 64 kvadratinių metrų ploto butą reikia sumokėti beveik 300 eurų. Kaltas ne tik šaltis, ar nerenovuoti būstai, bet ir lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą panaikinęs Seimas. Pavyzdžiui, sostinėje sąskaitos už sausį vidutiniškai didėja 60 proc.
„Žinau, kad nuėmė PVM 9 procentus, dabar 21. Tai kažko panašaus ir tikėjausi, nes už gruodį gavau apie 170“, – sakė istorijos mokytoja Daiva Griškevičienė.
Istorijos mokytoja iš Lentvario sulaukė sąskaitos už sausio mėnesio šildymą. Ji, lyginant su gruodžiu, padidėjo 100 eurų.
„Ar džiaugiuosi tokia sąskaita? Žinoma, kad ne, bet šokiruota labai nebuvau, jau čia mus žiniasklaida nuo rudens pratino prie tos kainos. Ir mūsų namas 1981 metų statybos, tai irgi esam surinkę jau parašus, pateikę. Laukiame renovacijos“, – komentavo ji.
Dalis Lietuvos gyventojų vis dar laukia sąskaitų, bet jau aišku, kad visiems reikės labiau patuštinti kišenes.
„Jos iki 2 kartų didesnės ir skiriasi pagal miestus, o didžiausias skirtumas pagal pastatus. Priklausomai nuo to, ar renovuotas, nerenovuotas. Efektyvus, neefektyvus“, – tikino Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Šildymo kainos skiriasi renovuotų ir nerenovuotų būstų atžvilgiu
Šilumos tiekėjų asociacija turi dar ne visų miestų duomenis, tačiau atkreipia dėmesį į skirtumus tarp renovuotų ir nerenovuotų būstų. Štai Šiauliuose už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą galima sumokėti ir 52, ir 274 eurus.
„Čia pagrindinis rodiklis namo efektyvumas, kuris labai išryškėjo šį mėnesį, šaltą mėnesį, nes suvartojimas išaugo proporcingai ir dar proporcingai dauginosi iš PVM. Tas labai išdidino galutinę sąskaitą“, – tvirtino V. Lukoševičius.
Nelikus PVM lengvatos už šildymą, šaltesnis sausis būtent kirto tų žmonių piniginėms, kurie turi mažiausiai efektyvius butus.
„Kuo didesnė bazė, skaičius sąskaitoje, kai padaugini iš pastovaus daugiklio. Kuo didesnė sąskaita, tuo daugiau prisideda PVM. Taip išeina, tie, kurie turi prasčiausius pastatus, daugiau sumoka PVM“, – pareiškė V. Lukoševičius.
Tą patį akcentuoja ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nori priminti gyventojams, kad pats šildymo įkainis sostinėje šiemet sumažėjo lyginant su praeitų metų pradžia. O sausio sąskaitas išpūtė ne tik šaltis, bet ir Seimas.
„Mes turime tokį labai aiškų grafiką, kur matosi, kad kaina 2025-ais metais mažėjo nuo 8,24 centų už kilovatvalandę iki 7,71 centų už kilovatvalandę, o PVM augo nuo 9 iki 21 procento.
Seimas beveik dvigubai pakelia pridėtinės vertės mokestį šildymui. Kai susideda šalta žiema ir 2 kartus padidinti mokesčiai, tas efektas yra tikrai, sakykime, šokiruojantis“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Įvertinę visas aplinkybes, Vilniaus miestas skaičiuoja, kad šių metų sausio sąskaita už šildymą bus vidutiniškai apie 60 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.
„O kainos natūralu, kad didesnės, nes sausio mėnesio temperatūra 11 laipsnių didesnė nei buvo praeitų metų sausio mėnesį. Nes pati kaina iš esmės nepasikeitusi, yra pigiausia lyginant su Latvija ir Estija“, – pridūrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Dabartinės sąskaitos už šildymą normalios?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė akcentuoja, kad didesnės sąskaitos už šildymą normalu, nes anksčiau taikyta PVM lengvata buvo socialiai neteisinga, nes jos negaudavo privačiuose namuose gyvenantys žmonės.
„Tie žmonės, kurie gyvena namuose privačiuose, jie negavo niekada jokių lengvatų nei už dujas, tai socialinis teisingumas. O tie žmonės, kurie gyvena butuose ir gauna mažas pajamas, jais tikrai bus pasirūpinta, aš sakiau tą ne kartą, nes renkamos dabar paraiškos ir galiu pasakyti, kad užtenka praktiškai vieną kartą atvykti į socialinės paramos skyrių, nereikia vaikščioti kas mėnesį ir užpildoma paraiška ir numatyta ir mūsų biudžete didesnė suma šildymo kompensacijoms šiais metais numatyta 80 milijonų“, – sakė ji.
„Šitos lengvatos klausimas ir Seimo Sprendimo galioje. Kiek tai yra susiję su Vyriausybės sprendimais, darome viską, kad Energetikos ministerija galėtų užtikrinti, kitomis priemonėmis sumažinti šią naštą“, – pridūrė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ministras sąskaitomis nepatenkintiems daugiabučių gyventojams siūlo renovuoti būstą, arba šilumos punktą, kuriam ministerija skiria finansavimą. O savivaldybės, kurios turi mažus, bet neefektyvius katilus, esą galės kovo mėnesį teikti paraiškas atnaujinimams. Tai esą gali padėti sumažinti kainą iki 20 proc.
Šaltinis: TV3.LT
