Savaitės įvykių apžvalga: Ignas Vėgėlė – būsimasis prezidentas?

Naujienos

Dabartinis žmonių palaikymas diktuoja aiškius lyderius prezidento rinkimuose ir vis daugiau jo iš žmonių bei politinių partijų sulaukia advokatas I. Vėgėlė. Paskutiniai rezultatai parodė, jog didžiausi jo konkurentai šiuo metu – tai dabartinis Lietuvos vadovas G. Nausėda ir konservatorių deleguota dabartinė premjerė I. Šimonytė. Belieka tikėtis, kad prisėdus prie „lovio“ vertybės staigiai nepasikeis.

„Ignitis“ neapsaugojo savo klientų duomenų

Praėjusį sekmadienį nuvilnijo skambus įvykis, liudijantis, kad šiame technologijų amžiuje niekas nėra saugus, o net ir tokios stambios bendrovės kaip „Ignitis“ nėra apsaugotos nuo internetinių įsibrovėlių. Ypatingai tada, kada nepasimokyta po „Registrų centro“ avarijos, „Citybee“ duomenų nutekinimo atvejo ir pan.

Nors, kaip save po 20 tūkst. klientų duomenų nutekinimo guodžia pati bendrovė „Ignitis“, tarp nutekintų klientų duomenų esą nėra jautrios informacijos kaip asmens kodų, su banku susijusių reikalų ir pan., tam tikra informacija, visgi, nutekėjo – tai klientų vardai, pavardės, el. pašto adresai ir kiti asmeniniais laikomi duomenys.

Nutekinti „Ignitis“ klientų duomenys. Pixabay/Pexels nuotrauka
Nutekinti „Ignitis“ klientų duomenys. Pixabay/Pexels nuotrauka

Rinkimų virtinė

Lietuvos politikai ir politinės partijos vis labiau supranta, kad jėga – vienybėje, todėl, užuot kiekvienam ieškojus sau naudos ir garbės, geriau vienytis vardan bendro tikslo. Tai ypatingai galioja kalbant apie artėjančius prezidento rinkimus, apie kuriuos kalbama vis dažniau ir dažniau, kai VRK jau praneša apie oficialių kandidatų pavardes. Užuot opozicijai priklausančios partijos kiekviena siūlytų savo kandidatus tik „dėl vaizdo“, šios pradėjo vienytis ir remti konkretų kandidatą, turintį realias galimybes tapti sekančiu Lietuvos vadovu.

Apie tai prabilo ir iš Seimo išmestas P. Gražulis, kurį kandidatu į prezidento postą delegavo jo vedama Tautos ir teisingumo sąjunga, nors jis pats teigia manantis, jog opozicija turėtų masiškai palaikyti I. Vėgėlę. Visgi, politinė košė makalošė, kurioje gausu partijų, bet nei vienos pajėgios atnešti pokyčius, neišgąsdino kito kandidato į Lietuvos vadovus –E. Vaitkaus – pradėti naujos partijos steigimo darbų.

Toks palaikymas I. Vėgėlei juntamas ne tik iš politinių partijų, bet ir iš rinkėjų, mat advokato reitingai jau vejasi G. Nausėdą.

Tuo tarpu savo partiją įregistravusio R. Žemaitaičio, panašu, laukia P. Gražulio likimas, mat Seimas trečiadienį balsų dauguma nusprendė naikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę ir taip leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl antisemitistinių pasisakymų.

O štai po pinigų savo reikmėms ištaškymo skandalo, iš Europos Parlamento rinkimų sąrašų traukiasi jau dabar savo narystę Laisvės partijoje sustabdęs M. Matijošaitis, pažadėjęs Seimui atlyginti nuostolius. Tokį kolegos (tikriausiai, jau eks) elgesį visu griežtumu įvertino ir partijos pirmininkė A. Armonaitė, pabrėžusi, kad toks elgesys bus dar vertinamas partijos Etikos komisijos.

Grįžtant prie tiesioginių rinkimų, Suomija jau turi savo prezidentą – juo praėjusį sekmadienį tapo buvęs konservatorių premjeras A. Stubbas, gavęs 51,6 proc. rinkėjų paramą.

„Laisviečių“ pirmininkė M. Matijošaičio elgesį įvertino kaip „labai blogą“. Žygimanto Gedvilo/ELTA nuotrauka
„Laisviečių“ pirmininkė M. Matijošaičio elgesį įvertino kaip „labai blogą“. Žygimanto Gedvilo/ELTA nuotrauka

Viešai įžeidimus mėčiusiam A. Ramanauskui gali atsirūgti

Ne vieną visko mačiusį sugebėję nustebinti (ne visai teigiama prasme) pramogų pasaulio (o dabar, pasirodo, ir politikos) eksperto A. Ramanausko-Greitai pasisakymai dabar jau gali atsisukti priešais jį patį.

Už tai, kad viešai save žvaigžde laikantis A. Ramanauskas siūlė kai kuriuos visuomenės narius ištremti į Kiniją, sulygino juos su galvijais, policija nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu šiam pramogų verslo atstovui bent kiek už aštrų ir nepamatuotai ilgą liežuvį atsirūgs, bus galima manyti, kad bent lašas teisybės dar egzistuoja.

Š. Stepukonio ir „BaltCap“ drama

Po praėjusią savaitę į viešumą iškilusio skandalo, kuomet buvęs Nacionalinio stadiono statybų darbus organizavusios bendrovės „BaltCap“ partneris Š. Stepukonis galimai kazino pralošė kelias dešimtis milijonų eurų, sukruto ne tik skandalingasis atlikėjas E. Dragūnas-Sel, bet ir Seimas.

E. Dragūnas, kalbėdamas savo „Instagram“ paskyroje, užsiminė apie lošimų problemą Lietuvoje – atlikėjas pabrėžė, kad čia nelošti tiesiog neįmanoma – juk būtent klimpti į šią priklausomybę skatina nuolat iškylančios reklamos, lengva ranka pasiekiami kazino ir azartinių žaidimų propagavimas.

O štai pirmadienį parlamente jau buvo įregistruotos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis, jei joms būtų pritarta, pasibaigtų azartinių žaidimų reklamų era.

Lošimai tampa rimta Lietuvos problema. Drew Rae/Pexels nuotrauka
Lošimai tampa rimta Lietuvos problema. Drew Rae/Pexels nuotrauka

Lietuvoje reikia naikinti Užgavėnes

Po kalbų, kad pasaulyje apskritai nebereikia tokių švenčių kaip Kalėdos, dabar į eterį išėjo Lietuvos žydai, kalbėdami apie tai, kad čia nebeturėtų būti švenčiamos Užgavėnės. Linksmąja pavasario kvietimo „į kiemą“ švente pasipiktinusi mažuma rėžė, kad ši šventė veikiau primena viduramžius ir dvelkia tamsuma, o mes esą turintys jų klausyti, mat būtent žydai gi sukūrė Lietuvą.

Būtent dėl pastarosios priežasties mes neturintys teisės į savo šalį ir savas tradicijas.

Lietuvos žydai piktinasi Užgavėnėmis. Juliaus Kalinsko/ELTA nuotrauka
Lietuvos žydai piktinasi Užgavėnėmis. Juliaus Kalinsko/ELTA nuotrauka

D. Trumpo politika

Savaime suprantama, kad tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas į Ameriką ir jos santykius su likusiu pasauliu žvelgia skirtingai. Nors mėgstama buvusį JAV vadovą parodyti iš blogiausiojo rakurso, visgi, taip blogai tikrai nėra. Jau vien tai, jog J. Bideno valdymo metu ten, kur JAV prikiša nagus, ten kariniai konfliktai ir nesibaigiantis jėgos demonstravimas.

Dar vienas akmuo į provakarietiškąjį daržą (kas nepatiks itin mažai besidomintiems užsienio politika ir visu kitu) – D. Trumpo pasisakymas apie NATO. Kol dalis vakarietiškose valstybėse gyvenančių žmonių vis dar mano, kad karo kurstymas yra gerai ir juos apgins NATO, D. Trumpas garsiai pareiškė, kad būtent Vakarai naudojasi JAV malone, mat būtent valstijos į „apsauginį skydą“ investuojančios daugiausiai, bet apsauga priklausytų visoms aljanso narėms.

Nepaisant to, kad respublikonai priešinasi milijardinės paramos Ukrainai ir Izraeliui skyrimui, JAV Senatas pirmadienį priėmė 60 mlrd. dolerių finansavimą. Visgi, kalbama, kad šis įstatymo projektas taip ir neišvys dienos šviesos, mat žemuosiuose parlamento rūmuose daugumą turi būtent respublikonai.

JAV neparanku būti NATO nare. EPA/ELTA nuotrauka
JAV neparanku būti NATO nare. EPA/ELTA nuotrauka

Netikėta A. Navalno mirtis

Savaitės pabaigoje žiniasklaida ūžė nuo per greitos žinomo Kremliaus kritiko A. Navalno mirties. Jau seniau buvo kalbama, kad šį veikėją ar taip, ar taip kada nors nunuodys, tačiau iš visų situacijų iki šio karto A. Navalnas išlipdavęs sausas.

Visgi, penktadienį buvo pranešta apie netikėtą ir staigią A. Navalno mirtį. Oficialiai skelbiama, neva kritiko sveikata pablogėjusi po pasivaikščiojimo, kada viskas ir vyko staigiai – A. Navalnas pasijutęs blogai ir beveik iš karto praradęs sąmonę.

Lošimai tampa rimta Lietuvos problema. Drew Rae/Pexels nuotrauka
Lošimai tampa rimta Lietuvos problema. Drew Rae/Pexels nuotrauka

Įtampa pasaulyje

Karo kirvis vis labiau skiria Pietų ir Šiaurės Korėją – panašu, ramūs laikai baigėsi. Griežtasis pastarosios lyderis Kim Jong Unas, panašu, ruošiasi ne itin taikiam šių nesutarimų sprendimui, mat pareiškė derybomis netikintis. Tiesa, karinių veiksmų planuojama imtis tuo atveju, jei į Pchenjaną pirma pasikėsintų Pietų Korėja.

Norėdama dar kartą pademonstruoti savo galią Š. Korėja trečiadienį paleido kelias sparnuotąsias raketas kaip ginkluotės bandymų dalį.

Prisimenant ir karą tarp Palestinos bei Izraelio, vienas po kito dedami žingsniai derybų link. Štai buvo pranešta, jog Izraelio delegacija šią savaitę išvyko iš derybų, vykusių Kaire. Dar vienas įdomus aspektas kalbant apie šį konfliktą yra JAV prezidento J. Bideno savaitės pabaigoje išsakyta pozicija dėl Gazoje žūstančių vaikų. Dėl šios situacijos JAV vadovas kaltina Izraelį ir svarsto nuo jo ir B. Netanyahu atsiriboti.

Šiaurės Korėja paleido sparnuotąsias raketas. EPA/ELTA nuotrauka
Šiaurės Korėja paleido sparnuotąsias raketas. EPA/ELTA nuotrauka
Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt