Keista ta rinkimų dėlionė, o dar keistesni mūsų tautiečių veiksmai – viena ranka peikia, o kitą ranką tiesia mūsų premjerei Ingridai Šimonytei. Per ketverius metus „atsikandę“ konservatorių supelijusios duonos ir toliau nepasimokome, savo balsus atiduodami ten pat, kur jei kas nepatiks, patys galėsime laukti sekančių rinkimų ir „išsirinkti kitus“. O kaip žinia, tų kitų gali ir nebūti, nes konservatoriai tiesiog sprinto tempu varo Lietuvą į karą…
Vos apšilęs kojas L. Kasčiūnas jau dėlioja karo „programą“
Pirmadienį Lietuvoje – itin svarbus įvykis. Į šalies teritoriją pradėjo vykti pirmieji Vokietijos kariai – pagal Lietuvos ir Vokietijos pasirašytą įsipareigojimą. Jame numatoma iš viso perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių, nors pirmuoju reisu į sostinę atvyks tik apie 20 karių su Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadu Alfonsu Maisu priešaky.
Tokį Lietuvos žingsnį, kaip žinia, įvertino ir pats Kremlius, veiksmų pobūdį įvardydamas kaip grėsmę sau – t. y. tyčinis karo židinių kurstymas prie pat Rusijos sienų.
Bet naujasis karo ministras L. Kasčiūnas nesustoja ir žengia dar toliau – link glaudesnio Lietuvos ir Ukrainos ryšio… Trečiadienį, vilkėdamas V. Zelenskio įvaizdžiui būdingą garderobą, jis svečiavosi Ukrainoje ir pažadėjo didinti Lietuvos paramą kariaujant su Rusija. Žinoma, sekančią dieną V. Zelenskis jau ir pats atvyko į Vilnių ir, kaip priklauso, padėkojo Lietuvai už tai, kad ši tokia ištikima Ukrainos „gerbėja“ ir finansuotoja.
Tikėkimės, V. Zelenskis su tokiu pat užsidegimu, koks dabar sklinda iš mūsų, gesins ir Lietuvoje įsižiebusias ugnis, nes pati Lietuva, jau nebeturės iš ko jų „gesinti“ (na, nebent kaimynė Lenkija išpildys savo pažadus lemtingąją dieną mus gelbėti)
Be kita ko, jaunojo ministro galvoje užgimė dar viena idėja, kaip Lietuva galėtų ruoštis karui dar taikos metu. Tai – komendantūrų steigimas, kurių numatoma įsteigti 27, o prie jų jungtis galės kiekvienas Lietuvos gyventojas, pasiryžęs karo metu kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti objektus ir vykdyti kitas užduotis.
Tačiau kovo viduryje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad naujasis ministras nepatinka net pusei joje dalyvavusių gyventojų. Lygiai taip pat pasitikėjimas smuko ir L. Kasčiūno bendražygiais – užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu ir Ministre Pirmininke I. Šimonyte. Tiesa, nonsensas dėl mūsų premjerės – nors pasitikėjimas ja rekordiškai žemas, kaip kandidatė prezidento rinkimuose pagal palaikymą rikiuojasi trečiojoje vietoje…
Seime nuotaikos permainingos – susirūpinta VSD pranešėju ir Lukiškių aikšte
It pavasario orai mainosi ir situacija Seime, o štai dabar, krašto apsaugos ministru tapus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas ėjusiam Laurynui Kasčiūnui, pirmadienį buvo nuspręsta surengti rinkimus dėl šios vietos perleidimo kitam asmeniui. Galiausiai komitetas nusprendė į buvusias L. Kasčiūno pareigas skirti taip pat konservatorių siųstą asmenį – buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.
Seime taipogi jau pirmadienį parlamento nariams, turintiems leidimus dirbti su slapta informacija, buvo sudaryta galimybė susipažinti su VSD pranešėjo pateikta slapta informacija, kurioje figūravo dabartinis Lietuvos vadovas G. Nausėda. Kaip tik prieš pat ketvirtadienį planuotą balsavimą dėl pranešėjo komisijos išvadų.
O kadangi parlamente jau kuris laikas nėra, ką rimto nuveikti, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas panoro imituoti darbą – šluoti nuo paviršiaus įstatymų pataisas, kurias įtvirtino „valstiečiai“. Viena iš tokių, kurią jis apibūdina kaip perteklinę – Lukiškių aikštės memorialinis statusas, kurį tuojau pat reikia naikinti. E. Gentvilas piktinasi, kodėl kitoms aikštėms nėra suteikiami memorialiniai statusai, įskaitant ir Katedros – nejaugi tie „valstiečiai“ taip padarė, nes norėjo čia Vyčio skulptūrą atgabenti?
Bet galbūt Vytis čia labiau tinkamas, nei, pavyzdžiui, paplūdimys su apsinuoginusiais vilniečiais ir laisvai sau „žolę“ papsinčiais liberaliečiais vietoje, kur buvo liejamas žmonių kraujas.
Dėmesys S. Gentvilo ministerijai ir neteisėtų migrantų apsuptai kaimynei Lenkijai
Aršiai nusiteikusio vilniečio (o gal ir ne) pyktis savaitės pradžioje buvo nukreiptas tiesiai į Rusijos ambasadą, įsikūrusią sostinėje Vilniuje. Rusija taip pasipiktinęs neidentifikuotas asmuo pridarė tikrų nuostolių politinę būstinę „palepindamas“ Molotovo kokteiliais – mesdamas į ją butelius su degiu skysčiu.
Nors Lietuvos žiniasklaidoje Izraelio karas Gazos Ruože jau kiek pamirštas „reikalas“, apie jį šią savaitę priminė Lietuvos Prezidentūra. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja puolė raginti neskubėti pripažinti Palestinos valstybe, mat ji dar neatitinka valstybingumo kriterijų, o apsiriboti šiuo metu esą pakaktų išlikusiais gyvais Gazos gyventojais.
STT akys nukrypo ir į Simono Gentvilo vadovaujamą Aplinkos ministeriją, kur, kaip įtariama, buvo padirbėta savivaldybėms suteikiant beveik neribotas teises į sprendimus, susijusius su aplinkos taršos reguliavimu. Taip tariant, jeigu Vilniaus, Kauno ar bet kuri kita savivaldybė užsinorėtų gyventojams uždėti dar vieną mokestinį apynasrį, susijusį su taršos mažinimu – tą savivaldybė galėtų padaryti be jokio derinimosi su kompetentingomis valstybės institucijomis. Nepatinka dyzelinu varomi automobiliai – sugalvojo ir uždraudė jais važinėtis savo teritorijoje ir pan.
Kaip pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, Lenkija šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus ir, tikėtina, tapo Baltarusijos organizuotos atakos įkaite, mat per parą buvo fiksuojami net 450 asmenų grupės bandymai neteisėtai kirsti jos sieną. Nors Lietuvoje situacija valdoma, o migrantų antplūdis nefiksuojamas, grėsmė vėl tapti neteisėtai atvykusių svetimtaučių „koridoriumi“ – išlieka.
Švietimo sistema vėl liko be ministro
Kiek skaudesnės naujienos šią savaitę pasiekė ir griūvančią švietimo sistemą – privirtos košės neatlaikė ir net metų neatitarnavęs naujai išrinktas švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Pastarasis pranešė besitraukiantis iš pareigų kartu su viceministru R. Skaudžiumi, kuris buvo atsakingas už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą. Taigi, premjerės I. Šimonytės suformuotas ministrų kabinetas pradėjo byrėti it kortų namelis.
Nenumaldomai artėjant dvyliktokų brandos egzaminams, pati I. Šimonytė su naujo ministro skyrimu teigė neskubėsianti, nors tinkamų kandidatų ir turinti. Pasak jos, galbūt jau kitą savaitę bus pasiūlyta jos požiūriu tinkamo žmogaus kandidatūra. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas eis M. Navickienė.
Aiškėja partinis rinkimų į Europos Parlamentą žemėlapis – partijos sunkiai lipa per 10 tūkst. parašų slenkstį
Balandžio 5-ąją užsivėrus durims partijoms teikti paraiškas dėl kandidatavimo į birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, jau aiškėja Lietuvos rinkiminis žemėlapis. Šiemet rinkimuose dalyvaus ir viena koalicinė partija ,,Taikos koalicija” su parlamentaru, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos lyderiu M. Puidoku ir generolo V. Tutkaus vedama Žemaičių partija.
Visgi, norint perlipti kandidatūros į EP slenkstį, „Taikos koalicijai“ reikės dar gerokai padirbėti, nes trečiadienio duomenimis, bendrai surinkti 4 459 parašai (reikalinga perkopti bent 10 tūkst. parašų slenkstį). Prasčiausiai parašus šiuo metu sekasi rinkti Krikščionių sąjungai (1 596 parašai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (568), o Lietuvos liaudies partijai šiuo metu šie rinkimai taip pat neįveikiami, mat surinkti vos 63 asmenų parašai.
VRK taip pat pateikė atsakymus dėl Darbo partijos pirmininko A. Mazuronio bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjo R. Žemaitaičio, mat praėjusią savaitę buvo kilę įtarimų dėl šių kandidatų į prezidento postą surinktų ir pateiktų, kaip įtariama, viena ranka rašytų parašų. Nepaisant to, kad atliekant tyrimą buvo „nubraukti“ keli tūkstančiai parašų šiems politikams, rinkimų kartelę jie vis tiek peržengė, todėl šią savaitę į rinkimų kovos ringą oficialiai įžygiavo kartu su I. Vėgėle, E. Vaitkumi bei Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ keliamu G. Jeglinsku.
Nepaisant kandidatų gausybės, gyventojai šią savaitę ir toliau išlieka konservatyvūs ir didžioji dalis pasisako už dabartinį Lietuvos vadovą G. Nausėdą ir teisininką I. Vėgėlę, o po jų savo nekintančią poziciją išlaiko ir premjerė I. Šimonytė.
Prieš artėjančius rinkimus – tik, deja, ne Lietuvoje, save realizavo ir dar neseniai Seimo mandato netekęs P. Gražulis. Politikui pasirodė, kad Lietuvos politiniai vandenys jam per menki, todėl jis nusprendė pradėti JAV prezidento rinkimų kampaniją, palaikydamas respublikoną D. Trumpą ir čia pat įsteigdamas jam skirtą rinkiminį štabą.
Rinkimai įvyko ir Pietų Korėjoje, po kurių fiasko patyrė valdančioji partija. Toks scenarijus kaip reikiant įaudrino Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, kuris šiemet ne tik į savo priešų sąrašą įrašė Pietų Korėją, bet ir pagrasino tam, kas pažeis bent 0,001 mm jo valdomos šalies teritorijos, „suduoti mirtiną smūgį“.
Ukraina pralaimi fronte – rusų turimi ginklai – gerokai pranašesni
Karas Ukrainoje jau galutinai išvargino ir JAV eksprezidentą D. Trumpą, kuris savo privačiuose pokalbiuose pareiškė sieksiantis padėti nuleisti karo kirvius tarp Rusijos ir Ukrainos. Tiesa, su viena sąlyga – kad Ukraina sutiktų su teritoriniais pakeitimais (konkrečiai – su Krymo ir Donbaso atidavimu Rusijai).
O Ukrainos karas su Rusija, vargu ar turės Vakarams naudingų rezultatų, mat jau šį šeštadienį buvo pranešta apie prastą situaciją Ukrainos fronte. Pagrindinė to priežastis – pranašesni rusų turimi ginklai (ir, kaip bebūtų keista, tai rodo, kad net ir Vakarams susivienijus šie nenustelbia savo priešo).
Tačiau ne tik Ukraina šiuo metu Vakarams pagrindinis klausimas. Štai Baltarusija stiprina savo sienas su NATO šalimis dislokuodama prie jų savo karius. Kaip aiškina pats A. Lukašenka, jis pats esą nenori kovoti, tačiau vykdomos masinės NATO pratybos tiek jį, tiek Rusiją neramina.
Nors ir pranešama apie artėjimą derybų link, Izraelis ir toliau Gazoje vykdo kruvinas žudynes
Apie situaciją Gazos Ruože jau kuris laikas kalba užsienio žiniasklaidą kaip apie „pamažu artėjančią derybų link“, tačiau tokias naujienas kaipmat užgožia kitos, kurios jau ne apie politinius dialogus, bet apie mirštančius nekaltus gyventojus, badaujančius vaikus ir ligoninėse kone pūvančius ligonius. Kaip žinia, didžioji dalis tarptautinės bendruomenės jau yra pasmerkusi ir (arba) toliau aktyviai smerkia Izraelio beširdiškus veiksmus.
Viena iš tokių – Turkija, kuri mėgino pagalbos prekes į Gazos Ruožą numesti iš oro ir kaipmat buvo užblokuota vadelių nestabdančio Izraelio. Kadangi Turkija yra viena aršiausiai Izraelio veiksmus smerkiančių šalių, tam tikrų sankcijų nebuvo pagailėta ir šį kartą – jau nuo antradienio Izraeliui buvo įvesti prekybos apribojimai.
Tačiau visos šios priemonės Izraeliui, panašu, nė motais. Naktį į ketvirtadienį Izraelio kariuomenė pradėjo kruvinas skerdynes centrinėje Gazos dalyje, kur, kaip skaičiuojama, žuvo mažiausiai penki palestiniečiai.
Dar vieną antausį iš tarptautinės bendruomenės kenčiantys palestiniečiai gavo, kai JT Saugumo taryba antrą kartą atmetė Palestinos prašymą pripažinti ją pilnateise JT nare.
Visgi, po Izraelio įvykdytos oro atakos prieš Irano ambasados teritoriją Damaske, net ir Izraelyje nebėra saugu, o apie tai savo vyriausybės darbuotojus jau įspėjo JAV ambasada. Pastaroji juos paragino neišvykti iš Tel Avivo, Jeruzalės ir Beer Ševos rajonų iki tolimesnio informavimo. Apie artimiausiu metu numatomą ataką iš Irano jau pranešė ir JAV lyderis J. Bidenas.
Šaltinis: 77.lt