Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų jau tapo kasdienybe. Tai leidžia prekybininkams mažinti išlaidas, tačiau dalis pirkėjų skundžiasi ilgėjančiu apsipirkimo laiku ir tuo, kad tenka patiems atlikti dalį pardavėjų darbo.
Vis dėlto kartu ryškėja ir kita problema – savitarnos kasose daugėja vagysčių. Dėl to pirkėjai beda pirštu į prekybos tinklus, o prekybininkai ieško būdų, kaip pažaboti ilgapirščius. Pavyzdžiui, savitarnos kasoje renkantis ne tą prekę siunčiamas pranešimas apsaugai arba pardavėjams numatomos premijos už nustatytus pirkėjų gudravimo atvejus.
Savitarnos kasos patinka ne visiems
Prekybos tinklų lankytojai aktyviai diskutuoja apie savitarnos kasų privalumus ir trūkumus. Vieni piktinasi, kad vis daugiau darbo perkeliama pirkėjams – jie patys skenuoja ir sveria prekes, nors anksčiau tai atlikdavo pardavėjai. Kiti pasakoja, kad pardavėjo pagalbos savitarnos kasose laukti reikia ilgiau.
„Kodėl pirkėjas turi dirbti?“ – socialiniuose tinkluose klausia gyventojas.
Kitas komentatorius mano, kad žmonės atlieka pardavėjų darbą, nors jie net nedirba parduotuvėje. „Žmogų turi aptarnauti pardavėjas!“ – sako jis.
Kai kurie gyventojai apskritai galvoja, kad savitarnos kasų reikėtų atsisakyti.
„Pirkėjas nėra pardavėjas, o jei prekybininkams kas netinka, tai išvis tegul naikina savitarnos kasas“, – rašo vienas komentatorius.
Vis dėlto netrūksta ir palankiai vertinančių savitarnos kasas. Dalis pirkėjų sako, kad apsipirkimas jose kaip tik leidžia išvengti ilgo laukimo eilėse. Kai kuriems svarbu ir tai, kad nereikia papildomai bendrauti su pardavėju.
„Taip ilgai naudojuosi šiomis kasomis, kad į paprastą kasą retai kada ir nueinu“, – sako socialinio tinklo vartotojas.
Kitas internautas tikina, kad savitarna apsipirkimą padaro paprastesnį. „Nuskenuoti prekes man tikrai nesunku, galėtų visur tik savitarna būti – daug greičiau ir patogiau“, – dalijosi jis.
Tuo metu prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad savitarnos kasos turi ne tik privalumų, bet ir iššūkių. Su sukčiavimu ir vagystėmis atvejais susiduria daugelis prekybininkų. Todėl jie ieško sprendimų, kaip vienu metu užtikrinti ir didesnę kontrolę, ir kartu pasirūpinti pirkėjų patogumu.
Perka ananasus, o moka už svogūnus
Prekybos tinkle „Maxima“ per mėnesį fiksuojama vidutiniškai apie 1 500–1 800 vagysčių bei sukčiavimo atvejų.
„Savitarnos kasose dažniausiai vykdomi sukčiavimo atvejai, kai asmuo vietoje faktiškai įsigyjamos brangesnės prekės pasirenka pigesnę. Pavyzdžiui, sumokama už svogūnus, nors iš tiesų įsigyjami ananasai“, – aiškina „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.
Anot jo, sukčiavimų žala gali svyruoti nuo kelių iki kelių šimtų eurų vieno apsipirkimo metu.
„Maximos“ atstovas dalijasi, kad taip dažniausiai pasisavinamos ne tik prekės, kurias galima realizuoti antrinėje rinkoje, pavyzdžiui, alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, maisto gaminiai, bet ir prekės, kurias siekiama įsigyti sumokant gerokai mažiau – brangesni vaisiai, šviežia mėsa, įvairūs delikatesai ir pan.
Tuo metu „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pasakoja, kad ir šiame prekybos tinkle pasitaiko klaidų, kai pirkėjas neteisingai identifikuoja prekę. Tačiau, anot jos, tai daugiau skubėjimo ir neatidumo pasekmė.
„Kartais, atliekant mokėjimą, klientai pamiršta suvesti savo PIN kodą arba supainioja prekes. Tokie atvejai draugiškai išsprendžiami parduotuvėje. Dauguma mūsų pirkėjų yra sąžiningi ir atsakingi“, – įsitikinusi „Iki“ atstovė.
Nepaisant to, anot jos, jeigu pasitaiko sukčiavimo atvejų, dėl visų vagysčių yra pranešama policijai.
Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės, tokie sukčiavimai savitarnos kasose paprastai yra menkaverčiai.
„Dažniausiai tai yra nedidelės vertės pažeidimai, kurie neviršija administracinės atsakomybės ribų. Pastebime, kad dalį tokių pažeidimų vykdo tie patys asmenys“, – pažymi „Rimi Lietuva“ atstovė.
„Norfa“ prekybos tinklo atstovo žiniasklaidai Dariaus Ryliškio teigimu, ilgapirščiai prekybos tinkluose pavogia prekių, kurių vertė siekia iki 0,5 proc. apyvartos.
Tuo metu „Lidl“ dažnai pasitaiko situacijų, kai atliekami neatidūs ir netyčiniai veiksmai. Tokiu atveju darbuotojai pastebi, kad įskaičiuota neteisinga prekė ir perspėja klientą.
„Jie preventyviai užtikrina, kad šiomis kasomis būtų naudojamasi sąžiningai“, – sako „Lidl Lietuva“ Viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
Naujienų portalas tv3.lt apžvelgė socialinio tinklo komentarus apie savitarnos kasų populiarumą. Čia vartotojai drąsiai atskleidė nevengiantys pasukčiauti.
Vieni teigė mėgstantys sutaupyti.
„Nuolat perku brangius keksiukus, bet juos skenuoju kaip pigius. Be to, beveik visada imu maišelį, bet jo niekada neskenuoju“, – dalijosi vartotojas.
Kiti mano, kad savitarnos kasos ir yra sukurtos vagims: „Kasininkui nereikia aptarnauti, tai sutaupai prekybos tinklams už juos padarydamas darbą, o sau sutaupai pinigų.“
„Čia jau ne tik ubagas, bet ir dvasios ubagas, kas yra daug baisiau. Suskaičiuoki, kiek sutaupei (pavogei) ir pažiūrėsime, ar buvo verta“, – piktinosi dar vienas internautas.
Kokių apsaugos priemonių imasi
„Iki“ komunikacijos vadovė G. Kitovė pasakoja, kad parduotuvėse dirba apsaugos darbuotojai, veikia stebėjimo kameros, tam tikros prekės yra žymimos atskirais žymenimis. Taip pat dalyje prekybos tinklo parduotuvių išbandyta diegti sistemą, kuri leidžia be žmogaus įsikišimo identifikuoti savitarnos kasose skenuojamas prekes.
„Pirkėjams skenuojant sveriamas prekes, pavyzdžiui, daržoves, sistema įspėja apsaugą, jei kasoje iš meniu pasirenkama kita prekė (avokadai virsta agurkais, o morkos – krevetėmis). Tokia sistema jau veikia dalyje „Iki“ savitarnos kasų“, – atskleidžia G. Kitovė.
Tuo metu „Rimi Lietuva“ darbuotojai kiekvieną situaciją vertina individualiai ir pastebėję galimą pažeidimą siekia išsiaiškinti aplinkybes ir patikrinti, ar neįvyko žmogiška klaida.
„Esant pagrįstiems įtarimams dėl tyčinių veiksmų, taikomos vidinės saugumo procedūros, gali būti kviečiama apsauga ar policija. Taip pat naudojame prevencines priemones – vaizdo stebėjimo sistemas, svėrimo kontrolę savitarnos kasose, programinius sprendimus neatitikimams nustatyti. Nuolat stipriname ir darbuotojų kompetencijas, kad gebėtų lengviau atpažinti rizikingas situacijas“, – dalijasi L. Lesauskaitė-Remeikė.
„Norfa“ atstovas žiniasklaidai D. Ryliškis tikina, kad siekiant apsisaugoti, į darbą stengiamasi priimti labiau patyrusius apsaugos darbuotojus, pavyzdžiui, buvusius policijos pareigūnus. Taip pat parduotuvėse įrengtos vaizdo kameros, fiksuojančios viską, kas vyksta prekybos salėje ir prie kasų.
„Be to, priežiūros funkcijas atlieka ne tik apsaugos darbuotojai, bet ir visi kiti personalo nariai. Visiems jiems yra numatytos premijos už kiekvieną sulaikytą vagį ar užfiksuotą atvejį, kai iš parduotuvės vienaip ar kitaip bandoma pagrobti prekių. Šis apsaugos modelis veikia, nes „Norfos“ darbuotojai yra finansiškai suinteresuoti. Jie supranta, kad bendri parduotuvės rezultatai nėra tik abstrakcija – tai kiekvieno iš jų asmeninis reikalas“, – komentuoja D. Ryliškis.
Tuo metu prekybos tinklas „Lidl“ diegia ir atnaujina jau įdiegtus išmanius saugos ir vagysčių prevencijos sprendimus, pavyzdžiui, matomas ir nematomas elektronines apsaugos priemones. Visose parduotuvėse įdiegtos vaizdo kamerų sistemos.
„Tam tikroms prekėms yra dedama elektroninė apsauga – tai elektronikos prekės, brangesnės kosmetikos priemonės, brangesni alkoholiniai gėrimai ar tam tikros brangesnės maisto prekės. Taikome papildomas markiravimo apsaugos priemones“, – atskleidžia „Lidl“ atstovė.
„Maxima“ parduotuvėse taip pat sustiprintas darbuotojų budrumas, tačiau veikia ir specialūs, dirbtiniu intelektu paremti sprendimai.
„Savitarnos kasose naudojame prekių atpažinimo programą, kuri leidžia pastebėti sukčiavimo atvejus, apie kuriuos apsaugos darbuotojai praneša policijos pareigūnams“, – sako T. Atraškevičius.
Pastebėję galimą sukčiavimo ar vagystės atvejį apsaugos darbuotojai apie tai praneša policijos pareigūnams, kurie imasi atitinkamų veiksmų, priklausomai nuo situacijos.
Siūlo griežtinti atsakomybę
Praėjusį mėnesį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama efektyviau kovoti su nuolatiniu vagiliavimu ir apsaugoti prekybos sektoriaus turtą.
„Administracinių nuobaudų registre matoma, kad 1 tūkst. asmenų per dvejus metus buvo bausti po 10 ir daugiau kartų už vagystę, o atitinkamais atvejais yra asmenų, kurie jau per 100 kartų yra bausti“, – atskleidė teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.
Įstatymo pakeitimais siūloma įvesti naują administracinio poveikio priemonę – oficialų draudimą užsukti į parduotuves. Ši taisyklė būtų taikoma tiems žmonėms, kurie apsivogė ne pirmą kartą, tačiau jų elgesys dar nelaikomas profesionaliu, organizuotu nusikalstamumu.
Tai reikštų, kad pagautam vagiui būtų uždrausta kelti koją į nukentėjusio savininko ar konkretaus prekybos tinklo parduotuves.
Paprastai tariant, jeigu asmuo nuolat vagiliauja vieno tinklo parduotuvėje, jam būtų uždrausta lankytis visose šiam tinklui priklausančiose prekybos vietose visoje Lietuvoje.
Priklausomai nuo pažeidimo rimtumo, toks draudimas galėtų galioti nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Tuo metu siūloma ir dar viena bausmė tiems, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą.
Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad tokie vagys galėtų būti baudžiami viešaisiais darbais ar bauda, ar laisvės apribojimu, ar areštu, ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teisingumo viceministro teigimu, Baudžiamojo kodekso pakeitimai yra orientuoti ne į jaunuolį ar nepasiturintį asmenį, kuris kelis kartus padaro vagystę, o į sisteminius, organizuotus vagis, kuriems tai tapo nuolatinis pragyvenimo šaltinis.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, o susilaikė 13 parlamentarų.
Projektai toliau bus svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete, o prie šio klausimo svarstymo Seime planuojama grįžti birželio 18 d.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuotos 15 213 vagysčių, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų.
Tuo metu 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų.
Platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
Šiuo metu vagysčių statistika savitarnos kasose atskirai nekaupiama, jos patenka į bendrą vagysčių statistiką. Už jas taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, aiškina Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė.
Už smulkią vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą arba iššvaistymą, kai turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 eurų, gresia bauda nuo 90 iki 400 eurų.
Tuo metu asmenys, pagrobę svetimą turtą, gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Šaltinis: TV3.LT
