Atšilus orams daugėja diskusijų ne tik apie kiemo tvarkymą, bet ir apie tai, kokios atsakomybės laukia žemės savininkų bei gyventojų. Savivaldybės visoje Lietuvoje vis griežčiau prižiūri, ar teritorijos šienaujamos laiku, o už aplaidumą gali grėsti ne tik įspėjimai, bet ir baudos ar net padidintas žemės mokestis. Specialistai taip pat akcentuoja – žolės pjovimo paslaugos tampa vis paklausesnės, o jų kainos priklauso nuo sklypo dydžio ir sudėtingumo.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kokių reikalavimų svarbu laikytis prižiūrint kiemą ir kokios baudos laukia jų nesilaikant.
Kas kiek laiko reikia šienauti žolę?
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas pabrėžia, kad konkretaus žolės aukščio mieste teisės aktai nenumato. Vis dėlto galiojančios taisyklės aiškiai nustato šienavimo terminus ir priežiūros periodiškumą.
Anot jo, tvarkomose teritorijose žolė privalo būti nušienauta bent du kartus per metus.
„Pirmas žolės pjovimas šiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras – iki liepos 31 d. Taip pat numatyta papildoma sąlyga, kad nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, privalo būti išvežta per tris dienas po nupjovimo“, – pridėjo savivaldybės atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas aiškina, kad gyventojai privalo prižiūrėti savo teritorijas – šienauti pievas, vejas, kelkraščius, griovius, skiriamąsias juostas ir kitas vietas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invaziniai augalai, pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai.
Taip pat jis pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyto tikslaus vejos aukščio ar konkretaus šienavimo dažnumo. Todėl gavus skundų dėl neprižiūrimos teritorijos, situacija vertinama individualiai vietoje, atsižvelgiant į aplinką, sklypo specifiką bei gretimas teritorijas.
Numato, kiek cm turėtų būti žolė
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis įvardijo, kad Kaune, teritorijų naudotojai privalo užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją nušienauti bent vieną kartą per mėnesį.
Pasak jo, žolės aukštis turi būti ne daugiau kaip 12 cm.
Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėjas Linas Lapinskas pridūrė, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolė turi būti pjaunama reguliariai, užtikrinant, jog jos aukštis neviršytų 12 cm. Už šių reikalavimų nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė.
Pažeidėjams – 600 eurų bauda
L. Gadliauskas primena, kad už nustatytus pažeidimus gyventojams gali būti taikoma tiek administracinė atsakomybė, tiek ekonominio pobūdžio finansinės priemonės per žemės mokesčio tarifo didinimą.
„Įstatymuose numatyta, kad taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, o pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų“, – komentavo pašnekovas.
Tiesa, tokią pačią baudų ribą numato ir kitos savivaldybės.
Be to, jei žemės sklypas yra nenaudojamas ar neprižiūrimas bei atitinka Nenaudojamų žemės sklypų aprašo reikalavimus, savivaldybės tarybos sprendimu jam gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas. Kai kuriais atvejais jis gali siekti 4 proc. žemės mokestinės vertės.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas dalijosi, kad informacija apie tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus dažniausiai gaunama iš pilietiškų gyventojų pranešimų, o birželio–liepos mėnesiais Savivaldybės administracijos specialistai aktyviai vykdo kontrolę.
„Šiais, 2026 metais, administracinė atsakomybė ar kitokios sankcijos dėl einamųjų metų šienavimo terminų kol kas netaikomos, kadangi dar nėra suėję teisės aktuose numatyti gegužės 31 d. ir liepos 31 d. terminai.
Tuo metu praėjusiais, 2025 metais, kontrolės ir asmenų pranešimų pagrindu dėl galimų pažeidimų iš viso buvo pradėta 41 administracinių nusižengimų teisena“, – dalijosi L. Gadliauskas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Petrašiūnų-Gričiupio seniūnė Asta Chanko pasakojo, kad seniūnijų darbuotojai dažnai tikrina, kaip gyventojai (įmonės, įstaigos) laikosi Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų.
„Nustačius neprižiūrimos žemės faktą, surašomas faktinių aplinkybių aktas ir žemės naudotojui (savininkui, nuomininkui, naudotojui) siunčiamas įspėjimas apie nustatytą pažeidimą bei raginimas tvarkytis ir ateityje nuolat prižiūrėti teritoriją.
Pakartotinai nustačius žemės nepriežiūros faktą sklypo savininkai (naudotojai) siūlomi įtraukti į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą ir apmokestinti maksimaliu žemės nuomos mokesčiu“, – pažymėjo pašnekovė.
Ji dalijosi, kad taip pat nenaudojamos žemės faktą seniūnijos tikrina reaguodamos į gyventojų skundus. Per šienavimo sezoną seniūnijos sulaukia dešimčių tokių skundų.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, išskirti, kiek pažeidimų fiksuota dėl nešienavimo, negalima, tačiau bendrai už sklypų nepriežiūrą pernai nubausta apie 90 asmenų, šiemet – 16.
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje 2025 metais dėl šio reikalavimo nesilaikymo buvo surašyta 20 administracinių nusižengimų protokolų.
Gali padėti žemės mokestis
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad praėjusiais, 2025 metais, nenaudojamais ir (ar) neprižiūrimais buvo pripažinti 36 žemės sklypai, kurių savininkams ar naudotojams pritaikytas padidintas 4 procentų žemės mokesčio tarifas.
„Vertinant pastarųjų metų statistiką, nenaudojamais pripažintų žemės sklypų skaičius išlieka panašus – 2025 m. jų buvo 36, 2024 m. – 31, o 2023 m. – 33.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, dėl kurių žemės sklypas įtraukiamas į nenaudojamų ir (ar) neprižiūrimų žemės sklypų sąrašą, yra sklypo nešienavimas ir reikalavimo nušienauti žolę nevykdymas. Tokiais atvejais žemės sklypų savininkams ar naudotojams gali būti taikomos finansinės sankcijos“, – pridėjo L. Gadliauskas.
Jis pridūrė, kad VMI duomenimis, už į galutinį sąrašą įtrauktus žemės sklypus 2025 m. pritaikius 4 proc. žemės mokesčio tarifą apskaičiuota 21 794,33 euro žemės mokesčio suma, kai taikant standartinį tarifą ji būtų siekusi 1 808,89 euro.
Tuo metu 2024 m. apskaičiuota 15 892,00 euro suma, kai taikant standartinį tarifą ji būtų sudariusi 1 309,66 euro.
Tuo metu Vilniuje, 2025 m. padidintu žemės mokesčio tarifu buvo apmokestinta 12 sklypų.
Kokios žolės pjovimo paslaugos kainos?
Žolės pjovimo paslaugas teikiančios bendrovės „Miško brolis“ vadovas Deividas Petkevičius pasakojo, kad darbų sezonas paprastai prasideda ankstyvą pavasarį, kai tik pradeda augti žolė – dažniausiai nuo balandžio pradžios.
„Intensyviausias laikotarpis tęsiasi iki spalio, priklausomai nuo oro sąlygų“, – pridėjo D. Petkevičius.
Pasak jo, sezono piko metu per dieną „Miško brolio“ komanda atlieka apie 10–20 užsakymų, priklausomai nuo objektų dydžio ir sudėtingumo.
„Tuo metu per mėnesį tai sudaro kelis šimtus užsakymų, tačiau skaičius svyruoja pagal orus ir sezono intensyvumą“, – komentavo pašnekovas.
D. Petkevičius dalijosi, kad žolės pjovimo paslaugų kainos priklauso nuo sklypo dydžio ir reljefo.
„Privatiems, maždaug 6 arų, sklypams kaina yra apie 40–60 eurų. Tuo metu didelių plotų, pavyzdžiui, 100 ha teritorijų, šienavimas kainuoja apie 160–200 eurų už hektarą“, – nurodė bendrovės vadovas.
Pašnekovas pridėjo, kad pastaruoju metu kainos šiek tiek augo dėl kuro, atlyginimų, darbo sąnaudų ir technikos išlaikymo kaštų didėjimo, ypač didesniuose objektuose.
Jis pasakojo, kad pagrindiniai tokių paslaugų klientai dažniausiai yra įmonės ir savivaldybės, kurios prižiūri didelius teritorijų plotus.
Tuo metu privatūs klientai sudaro mažesnę dalį, dažniausiai užsakydami mažesnių sklypų.
