Neseniai Estijoje nerimą pasėjus tymų protrūkiui, visuomenės sveikatos specialistai įspėja – „pamirštos“ ligos grįžta. „Užsikrėtimo kelias paprastėja, judėjimas didžiulis, visuomenės imunitetas nėra pakankamas, tad rizika yra labai reali“, – konstatuoja gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Naujienų portalui tv3.lt Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė konstatavo, kad stebimi augantys infekcinių ligų atvejų skaičiai kelia rimtą nerimą.
„Pastaraisiais metais registruojamas didėjantis sergamumas užkrečiamomis ligomis, kurios yra valdomos skiepais. Kaip jau žinoma, būtent mažėjantis tėvų pasiryžimas skiepyti vaikus ir sudarė prielaidas, kad užkrečiamos ligos, kurių ir patys tėvai, globėjai nėra matę (todėl ir įsitikinę, kad skiepyti nereikia), po truputį grįžta.
Nors 2025 m. skiepijimo apimčių duomenų dar reikės palaukti, tačiau akivaizdu, kad pernai toliau buvo registruojami tiek kokliušo, tiek pneumokokinės, meningokokinės infekcijos atvejų skaičiai, turėjome ir įvežtinį difterijos atvejį. Faktas, kad Lietuvoje dar turime problemą dėl atgimstančio noro skiepytis“, – sakė D. Razmuvienė.
Kelionės ir migracija išaugina riziką
Tiesa, ji pridūrė, kad Lietuvoje situacija nėra prasčiausia. Tačiau, kadangi negyvename izoliuotai, vyksta aktyvus judėjimas, auga imigracijos mastai ne tik iš artimesnių Rytų Europos šalių, bet ir Azijos, pavojus išlieka labai realus.
„Kitose šalyse fiksuojami ir ligų atvejai, ir protrūkiai, ir mirtys, kurios fiksuojamos ir tarp kūdikių. Žmonės keliauja ir ligos migruoja, tai vyksta ne vien Europos Sąjungos ribose. Štai lapkričio mėnesį turėjome įvežtinį mirtiną difterijos atvejį – tai buvo atvykėlis iš trečiosios šalies.
Tuo metu Lietuvoje vakcinacijos apimtys nuo difterijos nėra pakankamos. Kūdikiai skiepijami viena vakcina – vienu dūriu nuo difterijos, kokliušo ir stabligės. Taigi skiepijimo apimtis nuo visų šių ligų nesiekia 90 proc. Tokį patį rezultatą matome ir kalbant apie vakcinaciją nuo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito. Tai – jau penkios infekcijos, kurios yra mūsų visuomenėje“, – komentavo epidemiologė.
Kitaip sakant, kitą kartą gali pakakti tik kibirkšties, kad įsipliekstų infekcijos židinys.
„Nereikia toli žiūrėti – kaimyninėje Latvijoje 2024 metais fiksuoti 4 difterijos atvejai tarp vaikų, kurių vienas atvejis buvo mirtinas. Prieš daug metų turėjome stiprų difterijos protrūkį, kuris kilo dėl įvežtinio atvejo. Iš esmės bet kokioje aplinkoje, kur skiepijimo apimtys nesiekia 95 proc., išlieka rizika ir su nerimu žiūri, ko galima sulaukti rytoj“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Europoje sėkmingai plinta difterija ir tymai
Nors Lietuvoje seniai nefiksuotas vietinis difterijos plitimas, kitose Europos Sąjungos ir ekonominės erdvės šalyse jis registruojamas.
„Daugiausiai tai yra migrantų gyvenamosiose vietose. Bet reikia suprasti, kad iš trečių šalių atvykę žmonės nebūna izoliuoti, dalyvauja visuomenės gyvenime.
O difterijos lazdelė yra labai aktyvi, plinta oro lašeliniu būdu. Ir jeigu tos pačios Vokietijos, Prancūzijos ar Lietuvos visuomenės gyventojai neturės pakankamo imuniteto, kuris užtikrinamas, kai skiepijimo apimtys siekia 95 proc., šios oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos gali labai lengvai išplisti“, – komentavo D. Razmuvienė.
Ji priminė, kad ligos sukėlėją nebūtinai galima iškart aptikti, todėl vienas užsikrėtęs žmogus, dar neturėdamas simptomų, ligą gali platinti apie tai nežinodamas: „Prie įvairių infekcijų jis gali užkrėsti net iki 18-os žmonių, esančių artimoje aplinkoje. Taigi galima tik pagalvoti, kokios lakios yra šios infekcijos.“
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad nors tymų plitimas Lietuvoje valdomas (pernai fiksuota 11 užsikrėtimų), Europoje dėl šios ligos taip pat stebima pavojinga situacija.
„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras savo mėnesiniuose pranešimuose visada informuoja apie tymų atvejus – užmigti negalima, nes situacija dėl tymų Europoje yra prasta. Visoje Europoje krenta skiepijimo apimtys, todėl susirgimo rizika didėja“, – pabrėžė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Pasak jos, ypač sudėtinga situacija Rumunijoje, Rytų šalyse, tačiau iššūkių patiria ir kitos šalys: „Ypač tos, kurios susiduria su daug pabėgėlių iš Ukrainos.“
Ligų našta didžiulė, gresia sunkūs liekamieji reiškiniai
Pašnekovės aiškinu, grėsmingiausios ir pavojingiausios šios infekcijos, kurių dalis jau apskritai laikytos „pamirštomis“, yra kelioms žmonių grupėms.
„Kuo vaikas mažesnis, tuo rizika didesnė dėl iki galo susiformavusios imuninės sistemos. Iki metų kūdikiui bet kokios infekcijos rizika didžiulė. Taip pat rizika yra didesnė ir vyresniems asmenims, kuriems ji veikia jau ne taip gerai, kad suformuotų tinkamą apsaugą. Sergamumo statistika ir patvirtina, kad šiose amžiaus grupėje sergamumo skaičiai yra didžiausi“, – komentavo D. Razmuvienė.
Kadangi, didžioji dalis užkrečiamųjų ligų – ir kokliušas, ir difterija, ir meningokokas, ir Haemophilus influenzae, ir pneumokokas – yra daugiausiai oro lašeliniu keliu plintančios infekcijos, šaltasis metas tam ypač palankus.
„Dabar – puikus laikas plisti ir gripui, COVID-19, ir visoms kitoms infekcijoms, kai tiek dėl mūsų pačių gyvenimo būdo įpročių, tiek klimatinių sąlygų, kai šalta ir daugiau sėdime namie, formuojasi ne tik pavieniai atvejai, bet ir protrūkiai, kai serga 2 ir daugiau žmonių.
Reikia prisiminti kad ligos našta yra didžiulė, nes yra galimos ir komplikacijos, būna reikalinga reabilitacija. Liekamieji reiškiniai gali būti labai sunkūs – tas pats plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, smegenų dangalų uždegimas. Be to, ne paslaptis, registruojami ir mirties atvejai. Europoje registruoti ir vos vieno mėnesio neskiepytų vaikelių mirtys“, – komentavo NVSC specialistė.
Aktyviai nesiskiepija ir suaugę
D. Razmuvienė ragino nelaukti bėdos, bet laiku investuoti į skiepus: „Kiek tenka bendrauti, dabar tėvai jau neneigia, kad kokliušas kaip sukėlėjas yra. Bet tam reikėjo susirgti liga. 2024 metais kokliušas nustatytas beveik 900 žmonėms, iš kurių didžioji dalis buvo vaikų, pakliuvusių ir į reanimaciją. Pagal valstybės finansuojama skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 infekcijų ir reikia tuo naudotis.“
Ji pabrėžė, kad mažos ne tik vaikų skiepijimo apimtys, į tai pro pirštus žiūri ir suaugusieji. „Būsimos mamos, nėščios moterys neaktyviai skiepijasi nuo kokliušo, nors taip nėštumo metu ji perduotų antikūnus ir vaisiui. Tai apsaugotų kūdikį iki pirmojo skiepo nuo kokliušo, kai jam bus 2 mėnesiai.
Lietuvoje nėščiosioms yra sudaryta galimybė pasiskiepyti nemokamai trivalete vakcina, kurią nuo 27 nėštumo savaitės rekomenduoja ir ginekologų-akušerių organizacijos. Deja, aktyvumas yra nedidelis“, – pastebėjo specialistė.
Pasak jos, ir kiti suaugusieji gali pasiskiepyti nuo difterijos, tačiau nemokamai yra prieinama tik dvivalentė vakcina: „Kas 10 metų difterijos ir stabligės vakcina galima pasiskiepyti nemokamai. Bet vertinant aktyvumą jis tikrai nėra toks didelis, koks turėtų būti“, – sakė ji.
Epidemiologė priminė, kad suaugusiems prieinama ir daugiau kompensuojamų svarbių vakcinų: „Visiems draustiems asmenims yra prieinami skiepai ir nuo COVID-19, atitinkamoms grupėms – ir nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, kuri gali sukelti sudėtingas komplikacijas. Nereikia pamiršti ir erkinio encefalito – dabar praplėstos grupės, kas gali pasiskiepyti nemokamai. Nereikia galvoti, kad reikia laukti šiltojo metų laiko, o tą padaryti anksčiau.
Šaltinis: tv3.lt