8 mlrd. eurų vertės krašto apsaugos auditas apims beveik visą dabartinį gynybos finansavimo šuolį
Seimas pritarė sprendimui pavesti Valstybės kontrolei atlikti išsamų krašto apsaugos sistemos finansinį ir veiklos auditą, kuris apims 2021–2025 metais gynybai panaudotas lėšas, siekiančias apie 8 mlrd. eurų. Auditą planuojama užbaigti iki 2026 metų birželio 16 dienos, o jo metu bus vertinamas ne tik lėšų panaudojimo teisėtumas, bet ir skaidrumas bei efektyvumas. Šis laikotarpis sutampa su precedento neturinčiu gynybos biudžeto augimu – nuo 1,1 mlrd. eurų 2021 metais iki daugiau nei 3,3 mlrd. eurų 2025 metais.
Didžiąją audituojamo laikotarpio dalį Krašto apsaugos ministerijai vadovavo Arvydas Anušauskas (2020–2024 m.), vėliau – Laurynas Kasčiūnas (2024 m. kovo–gruodžio mėn.), o nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. spalio ministre buvo Dovilė Šakalienė. Dabartinis ministras Robertas Kaunas, pareigas pradėjęs eiti 2025 m. lapkritį, vertina auditą kaip galimybę sistemiškai identifikuoti taisytinas vietas ir stiprinti viešą pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.[1]
Sprendimas priimtas valdančiųjų iniciatyva, o už jį balsavo 72 Seimo nariai, nepaisant dalies opozicijos pasipriešinimo ir pasitraukimo iš posėdžių salės. Tai rodo, kad auditas tampa ne tik finansiniu, bet ir politiniu įrankiu platesniame valdžios atsakomybės kontekste.
Valstybės kontrolė turės įvertinti, ar supaprastinti gynybos pirkimai iš tiesų užtikrino skaidrumą ir kainos pagrįstumą
Valstybės kontrolės auditas bus nukreiptas į konkrečius gynybos pirkimų mechanizmus, kurie pastaraisiais metais buvo plačiai taikomi dėl geopolitinės situacijos ir skubos argumentų. Bus vertinama, ar tokios išimtys kaip neskelbiamos derybos, supaprastintos procedūros ir decentralizuoti pirkimai realiai padėjo greičiau ir efektyviau įsigyti ginkluotę bei infrastruktūrą, ar priešingai – sudarė prielaidas kainų augimui ir tarpininkavimui.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas Gynybos resursų agentūros ir Infrastruktūros valdymo agentūros veiklai, nes būtent per šias institucijas buvo vykdoma didelė dalis strateginių pirkimų. Auditas apims laikotarpį, kai krašto apsaugos sistema veikė itin didelio spaudimo sąlygomis – po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai sprendimai dažnai buvo priimami skubos tvarka.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė dar svarstymo metu perspėjo, kad toks masto auditas gali būti perteklinis ir neigiamai paveikti kitus kontrolės institucijos darbus. Vis dėlto Seimo dauguma nusprendė, jog gynybos išlaidų dydis ir jų reikšmė nacionaliniam saugumui pateisina papildomą parlamentinę priežiūrą.[2]
Auditas apima laikotarpį, kai ministerijai vadovavo A. Anušauskas, L. Kasčiūnas, D. Šakalienė ir dabar – R. Kaunas
Šis auditas vyksta platesniame politiniame kontekste, kuriame valdančioji dauguma jau inicijavo ir kitus didelio masto patikrinimus – nacionalinio transliuotojo LRT bei „Ignitis grupės“ vystomo jūros vėjo parko projektų auditus. Tai leidžia teigti, kad krašto apsaugos auditas nėra izoliuotas techninis sprendimas, o dalis sisteminės parlamentinės kontrolės strategijos.
Opozicija siūlė audito laikotarpį siaurinti iki 2023–2025 metų ir pratęsti jo atlikimo terminą, tačiau šie siūlymai nebuvo svarstomi dėl nesurinkto kvorumo. Toks siūlymas reikštų, kad už audito ribų liktų dalis sprendimų, priimtų ankstesniais metais, kai krašto apsaugos biudžetas augo sparčiausiai ir buvo taikomos plačios pirkimų išimtys.
Didžiąją audituojamo laikotarpio dalį Krašto apsaugos ministerijai vadovavo Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas, kurie šiuo metu yra opozicijoje, todėl siūlymas siaurinti audito apimtį sutampa su laikotarpiu, kai buvo priimti didžiausios finansinės apimties gynybos sprendimai.
Tuo pat metu 2026 metų biudžete krašto apsaugai planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP, todėl audito rezultatai gali turėti tiesioginę įtaką būsimoms politinėms diskusijoms dėl gynybos finansavimo, prioritetų ir viešosios atskaitomybės. Tai reiškia, kad Valstybės kontrolės išvados taps ne tik ataskaita, bet ir reikšmingu dokumentu formuojant ilgalaikę Lietuvos gynybos politiką.
77.lt