Kai kuriuos Vilniaus gyventojus pasiekusios sąskaitos už šildymą lapkritį, kai visą mėnesį butuose kaito radiatoriai, yra daugiau kaip 12 proc. aukštesnės nei pernai tuo pačiu metu.
Bet šilumą sostinei centralizuotai tiekianti bendrovė AB „Miesto gijos“ tikina, kad šildymo sąskaitos yra vidutiniškai 8 proc. mažesnės. Tokią informaciją bendrovė teikia nepaisydama to, kad šis lapkritis buvo šaltesnis nei pernai, o kitų didžiųjų miestų gyventojus pasiekia iki 6 proc. didesnės sąskaitos.
Kad Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja galimai klaidina vartotojus, patvirtina ne tik gyventojus, bet ir sostinės biurus pasiekusios sąskaitos už šildymą lapkritį – jos per metus nė kiek nesumažėjo.
Neaišku: mulkina ar sako tiesą
Portalo Alfa.lt duomenimis, pernai gruodį vilniečius pasiekusios sąskaitos už šildymą 60 kv. m naujos statybos bute buvo 59,24 euro, o šiemet yra 66,45 euro, arba 12,17 proc. didesnė.
Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja tvirtina, kad sąskaitos už lapkričio mėn., ką tik pasiekusios gyventojus, yra 8 proc. mažesnės nei tuo pačiu metu pernai.
„Nors lapkričio mėnesio lauko oro temperatūra praėjusiais metais buvo vos vėsesnė, tačiau žemesnė šilumos kaina lėmė vidutiniškai 8 proc. mažesnes sąskaitas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – pranešime teigė Vilniaus šilumos tiekėja AB „Miesto gijos“.
Pasak bendrovės, sostinėje 50 kv. m buto šildymo renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 44 eurus, o seno energiškai neefektyvaus – 74 eurus.
„Miesto gijų“ duomenimis, šį lapkritį Vilniuje šilumos kilovatvalandė kainavo 6,65 cento be PVM, arba 7,25 cento su PVM, kai pernai – 7,24 cento be PVM, arba 7,89 cento su PVM.
„Sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina ir suvartojamas šilumos kiekis. Pastarasis priklauso nuo lauko oro temperatūros, energinio šildomo pastato efektyvumo ir individualių vartojimo įpročių“, – aiškino bendrovė.
„Miesto gijos“ tikina kad lapkričio mėn. sąskaita už 50 kv. m buto šildymą energiškai efektyviame daugiabutyje siekia 23 eurus, o pernai buvo 24 eurai. Atitinkamai renovuotame daugiabutyje sąskaita siekė 44 ir 47 eurus, nerenovuotame daugiabutyje – 74 ir 81 eurą.
„Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui. Senų neprižiūrėtų ir energiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai“, – pranešime teigė „Miesto gijos“.
Alfa.lt duomenimis, sostinės biuruose sąskaitos už šildymą lapkritį yra beveik identiškos toms, kurias verslas gavo prieš metus. Viename maždaug 220 kv. m ploto biure Vilniaus senamiestyje ką tik gauta sąskaita už šildymą lapkritį siekia 166,02 euro be PVM, o pernai lapkritį buvo 166,5 euro be PVM. Radiatoriai šiame biure nėra reguliuojami, tad žmogiškas veiksnys įtakos „šildymo įpročiams“ neturi.
Kaune sąskaitos didesnės
Kaune pernai vidutinė sąskaita už šildymą lapkričio mėn. 60 kv. m naujos statybos bute buvo 37,8 euro, o šiemet padidėjo 6 proc. – iki 40,2 euro.
„2024 m. sąskaitų dydį lėmė į šilumos kainą įtraukta kainą mažinanti dedamoji – skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti“, – Alfa.lt informavo Kauno centralizuotos šilumos tiekėja AB „Kauno energija“.
Bendrovė aiškino, kad šiuo metu dar anksti vertinti šio šildymo sezono sąskaitų už šildymą pokyčius, lyginant su praėjusiais metais. Mat 2026 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje įsigalios didesnis PVM tarifas centralizuotam šildymui – jis kils nuo 9 proc. iki 21 proc.
„Tai turės tiesioginę įtaką gyventojų sąskaitoms už šilumą. Be šio pokyčio, sąskaitos už šilumą taip pat priklausys nuo kuro kainų svyravimų šildymo sezono metu bei nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomų šilumos pardavimo kainų, kurių tikslią įtaką prognozuoti iš anksto sudėtinga.
Akcinė bendrovė „Kauno energija“ pagamina tik apie trečdalį viso šilumos poreikio Kauno mieste, o likusi dalis šilumos perkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų“, – teigiama bendrovės atsakyme.
Klaipėdiečiai mokės daugiau
Klaipėdoje naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio dviejų kambarių, maždaug 50 kv. m ploto buto gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 22 eurų be PVM (24 eurų su PVM) dydžio sąskaitą už būsto šildymą. Tai yra apie 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tokio paties ploto senos statybos, nerenovuotų būstų savininkai sulauks vidutiniškai 39 eurų be PVM (43 eurų su PVM) dydžio sąskaitos – tai beveik 3 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų lapkričiu.
„Didesnes sumas už patalpų šildymą šiemet lėmė padidėjęs šilumos suvartojimas. Paprastai kuo aukštesnė lauko oro temperatūra, tuo mažiau šilumos energijos sunaudojama būstams šildyti ir atvirkščiai – vėstant orams išauga šilumos energijos vartojimas. Šiemet lapkritis buvo 1,3 laipsnio vėsesnis nei pernai – vidutinė lauko oro temperatūra siekė 4,8 laipsnio“, – Alfa.lt teigė AB „Klaipėdos energija“ atstovė Jolita Baikauskaitė.
Prognozuoti, kokios bus šių metų gruodžio sąskaitos už būsto šildymą, kol mėnuo dar nesibaigė, įmonės atstovė nesiryžo.
Panevėžyje šiek tiek išaugo
„Panevėžio gyventojus pasieksiančios sąskaitos už 50 kv. m buto šildymą senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose namuose lapkritį bus panašios kaip ir praėjusių metų lapkritį. Preliminariais duomenimis, šiemet vidutinės sąskaitos panevėžiečiams sudarė 46 eurus, pernai tuo pačiu metu – 43 eurus“, – Alfa.lt sakė AB „Panevėžio energija“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Pasak jos, mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos, renovuotuose daugiabučiuose namuose su modernizuotais šilumos punktais 50 kv. m ploto butams šildyti šių metų lapkritį mokėjimai už šilumą turėtų siekti apie 32 eurus, o 2024 m. lapkritį buvo 30 eurų.
„Didesnes išlaidas už šildymą šį lapkritį galėjo lemti didesnis šilumos suvartojimas, kuriam įtakos turėjo šaltesnis šių metų lapkritis. Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje siekė 3 laipsnius šilumos, 2024 m. lapkričio mėnesį – 4 laipsnius šilumos“, – aiškino D. Paulauskienė.
Bendrovės atstovė paaiškino, kad sąskaitų dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, kurį lemia lauko oro sąlygos, konkretaus pastato energinis efektyvumas, individualūs vartojimo įpročiai.
2024 m. lapkritį šilumos kilovatvalandė Panevėžyje kainavo 6,4 cento be PVM, 2025 m. lapkritį išliko kone tokia pati – 6,41 cento be PVM.
O 2025 m. gruodį nustatyta šilumos kilovatvalandės kaina – 6,6 cento be PVM – yra mažesnė nei praėjusių metų gruodį, kai buvo 6,7 cento be PVM.
Šaltesnis nei pernai lapkritis
Šių metų lapkritis buvo šaltesnis nei pernai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šį lapkritį buvo 3,2 laipsnio šilumos, o pernai siekė 3,9 laipsnio.
Vėsiausia šį lapkritį buvo Švenčionyse (2,3 laipsnio šilumos), šilčiausia – Nidoje (4,9 laipsnio šilumos). Aukščiausia paros oro temperatūra (14,5 laipsnio) registruota lapkričio 6 d. Kybartuose, o žemiausia (10,2 laipsnio šalčio) – lapkričio 24 d. Plungėje.
Pernai lapkritį aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 15,5 laipsnio šilumos Druskininkuose lapkričio 1 d., žemiausia – nukritusi iki 11,4 laipsnio šalčio lapkričio 23 d. Šalčininkuose.
Šiemet visoje šalies teritorijoje vidutinė paros oro temperatūra žemiau 5 laipsnių šilumos nukrito lapkričio 20 d., pernai visoje teritorijoje – lapkričio 9 d., o pajūrio zonoje lapkričio 19 d.
Lyginant su standartine klimato norma (SKN), šis perėjimas šiemet įvyko vidutiniškai trimis savaitėmis vėliau, pernai visoje teritorijoje – vidutiniškai 14 dienų vėliau, o pajūrio zonoje – 7 dienomis vėliau.
SKN yra tam tikroje teritorijoje matuojamo meteorologinio elemento 30 metų laikotarpio vidurkis. Šiuo metu Lietuvos klimatologai skaičiuoja ir vertinimą atlieka lygindami su 1991–2020 m. laikotarpio duomenimis.
Šaltinis: ALFA.LT
