Atrodo, skundai apie ilgas eiles pas gydytojus jau nieko nestebina. Tačiau išvydę, kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas gydytoją oftalmologą Utenos ligoninėje, gyventojai apstulbo. Daugiau nei metai – tiek laiko reikia nusiteikti laukti akių ligų problemų prispaustiems pacientams.
Prieš kelias dienas Utenos ligoninė socialiniame tinkle pasidalino Konsultacijų poliklinikos „Užimtumo šviesoforu“. Jei pas beveik pusę išvardytų specialistų galima patekti per mėnesį, pas kitus prireiks laukti.
Pavyzdžiui, pas gydytoją nefrologą, endokrinologą pavyks prieiti tik rugsėjo mėnesį, panašiu metu ar kiek anksčiau – ir pas kardiologą. Rugpjūčiui galima užsiregistruoti pas neurologą, gastroenterologą, pulmonologą, hematologą. Tuo metu kraujagyslių chirurgo, ginekologo, reumatologo konsultacija galėtų būti prieinama dar liepą.
Planinė konsultacija – tik po 1,5 metų
Tačiau labiausiai pribloškia eilė pas gydytojus oftalmologus – juodu ant balto parašyta, kad teks laukti ilgiau nei metus.
Utenos ligoninės direktorius Gedas Kukanauskas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu laukimo eilė pas gydytojus oftalmologus Konsultacijų poliklinikoje yra ilgiausia – planinės konsultacijos tenka laukti apie pusantrų metų.
„Suprantame, kad tokia situacija pacientams kelia nepatogumų, todėl šią problemą vertiname kaip vieną iš prioritetinių“, – komentavo jis.
Vadovo aiškinimu, ilgos laukimo eilės susidarė dėl kelių priežasčių. Pagrindinė jų – riboti gydytojų specialistų pajėgumai.
„Ilgą laiką Konsultacijų poliklinikoje oftalmologijos paslaugas teikė tik vienas gydytojas oftalmologas. Šiuo metu Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje dirba trys gydytojos oftalmologės, tačiau, vertinant esamą pacientų poreikį, šių pajėgumų dar nepakanka.
Planuojame ir toliau didinti oftalmologijos paslaugų apimtis bei pritraukti daugiau gydytojų specialistų“, – sakė G. Kukanauskas.
Trūksta ne tik specialistų, bet ir įrangos
Pasak jo vis dėlto šiuo metu paslaugų plėtrą riboja ne tik specialistų trūkumas, bet ir būtinos medicininės įrangos poreikis. „Dėl šios priežasties ligoninės administracija kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją, prašydama skirti lėšų trūkstamai įrangai įsigyti.
Įsigijus reikalingą įrangą būtų sudarytos sąlygos priimti daugiau gydytojų oftalmologų, didinti konsultacijų ir diagnostinių tyrimų apimtis bei palaipsniui trumpinti pacientų laukimo eiles. Tikimės, kad iki metų pabaigos laukimo laiką pavyks reikšmingai sumažinti“, – kalbėjo Utenos ligoninės direktorius.
Laukimo eilė pas gydytojus oftalmologus Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje yra ilgiausia – planinės konsultacijos tenka laukti apie pusantrų metų.
Jis patikino, kad Oftalmologijos paslaugų plėtra yra vienas iš Utenos ligoninės prioritetų.
„Siekiame, kad kuo daugiau būtinų akių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų regiono gyventojai galėtų gauti vietoje, Utenoje, nelaukdami nepagrįstai ilgai ir nevykdami į kitų miestų gydymo įstaigas. Atsiprašome pacientų už šiuo metu patiriamus nepatogumus ir dėkojame už supratingumą“, – apgailestavo G. Kukanauskas.
Panevėžyje apskritai sustabdė registraciją
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad įtempta situacija dėl gydytojų oftalmologų fiksuojama ne vienoje įstaigoje. Štai Respublikinė Panevėžio ligoninė neseniai pranešė dėl milžiniškos eilės apskritai stabdanti pacientų registraciją oftalmologo konsultacijoms.
Tuo metu Konsultacijų poliklinikos vedėja Vaida Sungailienė komentavo, kad gydytojai oftalmologai, teikiantys planines ambulatorines paslaugas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, pagrindinį darbą atlieka ligoninės Akių ligų skyriuje, o į Konsultacijų polikliniką atvyksta konsultuoti tik dalį savo darbo laiko.
„Situacijai įtakos turi ir gydytojų trūkumas – vienam specialistui nusprendus baigti profesinę veiklą, paslaugų prieinamumas dar labiau sumažėja. Dedame visas pastangas pritraukti naujų gydytojų: ligoninėje rezidentūrą atlieka būsimi oftalmologai, ir tikimės, kad baigę studijas jie pasirinks darbą Panevėžyje“, – sakė ji.
Poliklinikos atstovė atkreipė dėmesį, kad medikų trūkumas yra viena pagrindinių, bet ne vienintelė ilgų eilių priežasčių. Pasak jos, ne mažiau svarbus ir pacientų atsakingumas: „Dalis pacientų neatvyksta į suplanuotas konsultacijas ir apie tai iš anksto nepraneša, todėl prarandamos galimybės tuo metu priimti kitus laukiančius pacientus.“
Eilės didžiulės, nors gydytojų turime daug
Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė Vilma Jūratė Balčiūnienė patvirtino, aprašoma situacija Panevėžyje tikrai nėra išskirtinė – su ilgomis laukimo eilėmis pas gydytojus oftalmologus susiduriama visoje šalyje.
„Paradoksalu, tačiau vidutinis oftalmologų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2024 metų duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 14, Latvijoje, Estijoje, Italijoje – 12, kai kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje – 3 akių gydytojus 100 tūkst. gyventojų (kur jie puikiausiai tvarkosi). Aišku, ne visi gydytojai, turintys licenciją, Lietuvoje dirba pagal specialybę, tad realus skaičius gali būti mažesnis“, – naujienų portalui tv3.lt yra sakiusi ji.
Pasak Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkės, viena problemų, kodėl valstybinėse įstaigose eilės milžiniškos, yra tai, kad daug specialistų dėl geresnių algų perbėga dirbti į privačias įstaigas. Jose atlyginimai gali skirtis kartais, o krūviai – mažesni:
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl valstybinės įstaigos nesugeba mokėti atlyginimų – jau daug metų kritikuojama ligonių kasų apmokėjimo už paslaugas tvarka, kai yra apmokama tik už ketvirtą konsultaciją.“
„Duomenys nerodo, kad bendrai paslaugų prieinamumas šiose savivaldybėse yra blogesnis nei šalies vidurkis“, – komentavo VLK.
Ji atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą: ne visos gydymo įstaigos – tiek valstybinės, tiek privačios, atlieka visas jų lygiui priskirtas konsultacijas ir procedūras, o tik pasirinktinai pelningesnes ir lengvesnes.
Be to, ir patys pacientai neretai prašo siuntimo norėdami išklausyti antrą gydytojo nuomonę. Taip žmogus siunčiama pakartotinei konsultacijai, nors jau buvo pas gydytoją prieš kelias savaites ar net dienas.
Ligonių kasos: prieinamumas nėra blogesnis nei šalies vidurkis
Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai teigė, kad jų duomenys nerodantys, kad paslaugų prieinamumas Utenos ar Panevėžio rajone būtų blogesnis nei šalies vidurkis.
„Pagal laukimo eilių švieslentę, šalyje ligonių kasos apmokamų oftalmologo paslaugų apie 66 proc. atvejų suteikiama per mėnesį. Panevėžio m. savivaldybėje šis rodiklis siekia apie 76 proc., Utenos – apie 96 proc. Šie duomenys nerodo, kad bendrai paslaugų prieinamumas šiose savivaldybėse yra blogesnis nei šalies vidurkis“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt pateiktame komentare.
Vis dėlto VLK konstatavo, kad ieškant vizito pas gydytoją oftalmologą per IPR registracijos sistemą vaizdas atrodo kitaip.
„Konkrečiu laikotarpiu pacientams gali būti sudėtinga užsiregistruoti: šioje sistemoje birželio 15 d. 14 val. Panevėžyje buvo galima registruotis tik pas vaikų oftalmologą lapkričiui, o suaugusiesiems vietų nebuvo, Utenoje nemokamai konsultacijai registracijos taip pat nebuvo.
Tokia situacija nėra visoje Lietuvoje. Patikrinus kai kuriuos Panevėžiui ir Utenai artimiausius miestus matyti, kad tuo pat metu buvo galimybė užsiregistruoti vizitui pas gydytoją oftalmologą birželio mėnesiui, pavyzdžiui, Kupiškio ligoninėje ir Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centre, liepos mėnesiui – Biržų ligoninėje, Šiaulių ligoninėje, Šiaulių centro poliklinikoje, Visagino ligoninėje.
Tokie skirtumai tarp miestų ir įstaigų gali būti susiję su specialistų trūkumu, laikinu konsultacijų grafikų užpildymu, pacientų srautų koncentracija ir pan.“ – komentavo VLK.
Ministerija: pasistengti turi ir pačios gydymo įstaigos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad kartu su kitomis atsakingomis institucijomis imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų.
„Mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, tobulinama Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinė sistema, ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai“, – komentavo ministerija.
Ji pridūrė, kad sveikatos priežiūros įstaigos administracija taip pat turi ieškoti sprendimų bei žmogiškųjų išteklių, kad reikiamos paslaugos pacientams būtų suteiktos greičiau.
„SAM bendradarbiauja su gydymo įstaigomis ir medikų bendruomene ir bendromis pastangomis siekia gerinti darbo sąlygas sveikatos priežiūros specialistams, kurti patrauklią darbo aplinką.
Ministerija nuolat akcentuoja, jog siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, kurti palankų psichoemocinį klimatą, organizacinę kultūrą, suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, įtraukti į sprendimų priėmimą, užtikrinti savęs realizaciją, padėti sėkmingai integruotis į regioną, visuomenę, kolektyvą bei taikyti kitas pinigines (studijų kainos apmokėjimą, apgyvendinimo, transporto finansavimą ir kt.) ir nepinigines skatinamąsias priemones“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
Šaltinis: TV3.LT
