Slovakijos valdžia imasi pokyčių dėl nacionalinio transliuotojo
Slovakijos radijas ir televizija (RTVS) netrukus bus pervadinta į Slovakijos televiziją ir radiją (STVR), kurio direktorių rinks devynių narių valdyba, į kurią keturis kandidatus deleguos kultūros ministerija (SM). Tai yra numatyta STVR įstatymo projekte, kuriam pritarė slovakų vyriausybė. Teigiama, kad įstatymo pakeitimais sudaromos sąlygos nepriklausomai Slovakijos televizijos ir radijo plėtrai.
„Jis suteikia aukštesnę lankstumo formą ir įveda naujus elementus bei viešosios ir privatinės teisės derinį į įstaigos generalinio direktoriaus rinkimo ir atleidimo bei STVR valdybos sudarymo procesą“, – sako kultūros ministerija.
STVR organai yra valdyba ir generalinis direktorius. Įvykdžius permainas, valdybą, kaip ir anksčiau, sudarys devyni nariai, tačiau keičiasi jos sudarymo tvarka.
Keturis valdybos narius skirs kultūros ministras, remdamasis atrankos procedūra, likusius penkis rinks Slovakijos nacionalinė taryba (NSSR), remdamasi Nacionalinės tarybos, kultūros ir žiniasklaidos komiteto (NSKR) pasiūlymu. Valdybos nario kadencija išliks šešeri metai.
Valdyba turės teisę rinkti STVR generalinį direktorių, viešai išklausydama paraiškas pateikusius kandidatus. Ji taip pat turės teisę atleisti direktorių, jei bus laikomasi atitinkamų įstatymo nuostatų. Generalinis direktorius skirs du pavaduotojus: vieną Slovakijos radijui ir vieną Slovakijos televizijai.
Pasiūlyme taip pat apibrėžiamas STVR įstaigų sukūrimas. Devynių narių Etikos komitetas bus patariamasis valdybos organas, kuriam bus pavesta prižiūrėti, kaip STVR darbuotojai laikosi Statuto ir kitų etikos principų. Jo narius rinks valdybos pirmininkas, remdamasis subjektų, atstovaujančių įvairioms sritims, pasiūlymu.
Pasiūlymu pakeičiamas ir pats visuomeninės žiniasklaidos pavadinimas. Pasak permainų iniciatorių, „dabartinis bendras Slovakijos visuomeninės žiniasklaidos institucijos pavadinimas „Rozhlas a televizia Slovenska“ žemina slovakų tautą iki Slovakijos regiono, nes vietoje būdvardžio „slovakiškas“‚ reiškiančio valstybę sudarančią tautą, pavadinime vartojamas teritorinis Slovakijos visuomeninės žiniasklaidos pavadinimas“.
Pokyčius teigiamai vertina premjeras, nacionalinis transliuotojas kalba apie žlugimą
Slovakijos premjeras Robertas Fico teigiamai įvertino koalicijos susitarimą dėl nacionalinio transliuotojo ir pats pakartojo, kad dabartiniam RTVS reikia pokyčių, kaip ir jo vadovybei.
Premjero nuomone, pagrindinis argumentas permainoms yra RTVS šališkumas ir tai, kad žiniasklaida „nuolat kovoja su vyriausybe“. Šių pokyčių planą parengė kultūros ministrė Martina Šimkovičova, atstovaujanti Slovakijos nacionalinei partijai, kuri yra koalicinės vyriausybės ultranacionalistinė narė. M. Šimkovičova irgi teigė, kad dabartinis nacionalinis transliuotojas suteikia vietos tik pagrindinėms nuomonėms, o kitas cenzūruoja.
Premjeras R. Fico pabrėžia, kad pasiūlymas bus svarstomas parlamente per tinkamą teisėkūros procesą ir tai nebus sutrumpinta procedūra. Premjeras tiesiog tikisi, kad per 15 dienų parlamentas galės apsvarstyti pasiūlymą per pirmąjį svarstymą, o pati Slovakijos nacionalinė taryba turėtų patvirtinti įstatymą birželio mėnesio sesijoje.
Savo ruožtu RTVS į tokias naujienas sureagavo neigiamai ir teigė, kad įgyvendinus svarstomo įstatymo projektą, Slovakijos radijas ir televizija tiesiog nustos egzistuoti.
Žurnalistai ir dalis piliečių įstatymui yra linkę nepritarti užmojams sutvarkyti nacionalinio transliuotojo klausimą
Anksčiau Slovakijos sostinėje Bratislavoje tūkstančiai žmonių buvo susirinkę pasmerkti šio vyriausybės plano, kurį plačiai taip pat kritikavo žurnalistai, opozicija, tarptautinės žiniasklaidos organizacijos ir Europos Komisija (EK).
Grupės „Žurnalistai be sienų“ teigimu, vyriausybės įstatymo projektas prieštarauja 2023 m. EK priimtai ataskaitai dėl teisinės valstybės Slovakijoje. Ataskaitoje vyriausybės prašoma „tęsti taisyklių ir mechanizmų stiprinimo procesą, kad būtų sustiprintas nepriklausomas valdymas ir redakcinė nepriklausomybė“ jos transliuojamoje žiniasklaidoje.
Slovakijos radijas anksčiau skelbė, kad valstybinės televizijos ir radijo darbuotojai surengė „juodojo ketvirtadienio“ protestą. Tuomet apie 1 200 RTVS darbuotojų pasirašė peticiją prieš pasiūlymus, o darbuotojų socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše buvo teigiama, kad laisva ir nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida „turėtų tarnauti visiems Slovakijos piliečiams, o ne tik kurios nors partijos valdžios ambicijoms“.
Darbuotojai laidų eteryje kurį laiką taip pat rengėsi juodai, o kitomis dienomis jie ant atlapų segėjo RTVS spalvų juosteles, taip reikšdami protestą valdžios sprendimams.
Dėl nacionalinio transliuotojo daug diskusijų ir Lietuvoje
Dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklos ypatumų mūsų šalyje taip pat nestinga diskusijų. Viena pastebimiausių kyla dėl finansavimo.
Šiais metais Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) išlaikyti numatyta skirti nei daug, nei mažai: 72 mln. 886 tūkst. eurų. Iš jų, 23 mln. 900 tūkst. eurų skirti darbuotojų darbo užmokesčiui. 2023 m. nacionaliniam transliuotojui buvo skirta 63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams. 2022 m. LRT gavo 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. 2021 m. iš valstybės biudžeto LRT gavo 53,79 mln. eurų, o 2020 m. LRT tenkinosi jau „tik“ 46,3 mln. eurų.
Taigi, per ketverius metus LRT biudžetas išaugo daugiau nei 26 mln. eurų. Žinoma, būtina atsižvelgti į infliaciją ir kitus veiksnius, tačiau pokytis akivaizdus ir neraminantis, o jį daugelis sieja su dabartinių valdančiųjų buvimu valdžioje – tai esą pelninga LRT.
Tačiau verta atsiminti, kad LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo ir yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.
Lietuvoje dažnai teigiama, kad toks finansavimo modelis yra itin pažangus, nes užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, bet ši nepriklausomybė vis dažniau yra kvestionuojama.
Kai nacionalinis transliuotojas pats surengė apklausą, kurioje klausia, ar gyventojai yra patenkinti dabartine Vyriausybe, didžiąja dalimi (52 %) gyventojai atsakė, kad ja yra patenkinti. Tačiau norėdamas įsitikinti, ar tikrai visuomenės nuomonė šios Vyriausybės atžvilgiu tokia gera, 77.lt taipogi atliko tokią pačią apklausą. Jos rezultatai – kardinaliai išsiskyrė. 89 % atsakė, kad ši Vyriausybė nėra jų.
Ne vienas pilietis pastebi, kad vyrauja tam tikros tendencijos: LRT iš tiesų palankiau vertina konservatorių valdžią. Tokio tendencingumo įrodymų netrūksta.
Pavyzdžiui, anksčiau kilo nemenkas skandalas, kai laidų vedėjas Virginijus Savukynas sulaukė nemalonumų po to, kai socialinėje paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės Evelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei. Jis buvo svarstytas LRT žurnalistų etikos komisijoje, o pats V. Savukynas LRT veiksmus teigė vertinantis kaip grubią spaudimo priemonę ir persekiojimą už išreikštą kritiką ministrei ir jo konstitucinių teisių pažeidimą.
Be to, Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) anksčiau užsiėmė ir gana keistu visuomenės švietimu. LRT žurnalistai sugebėjo pakalbinti narkotikų prekeivius ir apie „saugų“ narkotikų vartojimą pasakojančius žmones. Išsamiame straipsnyje nestigo užuominų apie tai, kokie moraliai atsakingi esą narkotikų platintojai ir teiginių, jog beveik visi narkotikai, išskyrus mokyklose platinamus „Smile“, yra gan normalus reiškinys.
Ne mažiau skandalinga ir tai, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma LRT, dalį tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų išleidžia reklamai pažinčių programėlėje „Tinder“.
R. Karbauskis jau kuris laikas kalba apie būtinus pokyčius LRT
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą yra kalbėjęs apie tai, kad viliasi, jog ateityje pokyčiai LRT įvyks ir Lietuva pagaliau turės tikrai nepriklausomą visuomeninį transliuotoją.
Jo teigimu, net ir naujame LRT veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra galimybė, kad LRT valdyme daug didesnę galią galėtų įgyti LRT taryba, bet yra susiklosčiusi tradicija, kada visa visuomeninio transliuotojo valdžia koncentruojasi generalinio direktoriaus rankose.
Jis tokią tvarką kritikuoja, giria tuos LRT tarybos narius, kurie supranta, jog visuomeninis transliuotojas negali tarnauti vienai politinei linijai ir sako, jog visų Lietuvos žmonių išlaikomas visuomeninis transliuotojas turėtų būtų nepriklausomas ir politiškai neutralus.
„Kaip mokesčių mokėtojas aš nenoriu, kad virš 63 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto būtų skiriama dabartinės valdžios propagandos įrankiui. Tai būtų neįmanoma jokioje demokratinėje valstybėje“, – yra teigęs R. Karbauskis.
Šaltinis: 77.lt
