Ne ekonominės sankcijos, o žemos energijos kainos ir didžiulė karinė parama Ukrainai sustabdytų Rusiją – taip žlugo Sovietų Sąjunga, kai kariavo Afganistane, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Rusija išmoko apeiti bet kokias ekonomines sankcijas ir naujos baudžiamosios priemonės neprivers agresoriaus atsisakyti savo tikslų ir sėsti prie derybų stalo, mano ekonomistas.
„Didžiausias poveikis būtų buvęs, jeigu tos sankcijos būtų įvestos iš karto ir visa apimtimi, be didesnių išimčių. Nes kuo toliau, tuo Rusija suranda daugiau būdų, kaip sankcijas apeiti. Kita priežastis yra Kinija, kuri jau pareiškė, kad stiprins ryšius su Rusija, jeigu Amerika įves sankcijas. Kitaip tariant, Kinija nepaliks Rusijos“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas priminė, kad Rusija daugiausia eksportuoja energetikos ir kitas žaliavas, todėl skaudžiausiai Maskvai smogtų mažos jų kainos. Jeigu pavyktų jas numušti, kaip buvo praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, tai apsunkintų Rusijos galimybes finansuoti karą.
Pagrindinės priežastys, paskatinusios sovietų imperijos subyrėjimą, buvo žemos energijos kainos, dėl kurių stagnacija virto realia ekonomine krize. Kita priežastis – Afganistano karas. Šio karo atitikmuo, ekonomisto nuomone, dabar būtų Ukrainos rėmimas ginklais.
Iš Afganistano grįžtantys sovietų kareiviai 1986 m. spalio 18 d. Kuškoje, Turkmėnijos SSR. | Wikipedia
„O sankcijos, kuriomis bandoma apriboti Rusijos eksportą, vargu ar būtų efektyvios. Pavyzdžiui, Europa sumažino dujų importą iš Rusijos, bet padidino trąšų. Jei ne tiesiai iš Rusijos, tai aplinkiniais keliais. Tai dar blogiau, nes iš Rusijos perkame ne žaliavas, o galutinį perdirbtą produktą.
Kitas pavyzdys: naftos neimportuojame, bet importuojame naftos produktus iš Turkijos ir kitų šalių, kur jie sumaišomi. Kai naftos 49 proc. Rusijos, 51 proc. – kitos šalies, galutinis produktas, tarkime, dyzelinas, jau nėra „rusiškas“. Tokių pavyzdžių yra daug ir juos visiškai užkardyti labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma“, – apgailestavo Ž. Mauricas.
Pralaimėtų ginklavimosi varžybas
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas mano, kad labiausiai Rusiją padėtų sustabdyti didesnė finansinė ir karinė parama Ukrainai. „Jeigu sukeistume vietomis Ukrainą su Izraeliu, tai turbūt niekas net negalvotų jos pulti. Arba jeigu vietoje Baltijos šalių būtų Izraelis, iš viso niekas nekalbėtų apie jokią grėsmę. Rusai galvotų apie mūsų grėsmę“, – šypsojosi Ž. Mauricas.
Panaši situacija, pasak jo, yra tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos. Abi šalys pasisvaido balionais ir aštriais žodžiais, bet nieko rimčiau, nes yra apsiginklavusios iki dantų ir karas tarp jų reikštų visišką abipusį susinaikinimą.
„Tokį paritetą reikėtų pasiekti ir Rusijos bei Ukrainos atžvilgiu. Apginkluokime Ukrainą iki tokio lygio, kad Rusija suprastų, jog pulti nebeapsimoka. Kad Rusija įsivels į ginklavimosi varžybas, kurių nelaimės“, – sakė Ž. Mauricas.
Žygimantas Mauricas: apginkluokime Ukrainą iki tokio lygio, kad Rusija suprastų, jog pulti nebeapsimoka, kad ji įsivels į ginklavimosi varžybas, kurių nelaimės. | Luminor
Ekonomistas pastebėjo, kad Maskva jau įsivėlė į ginklavimosi varžybas ir supranta jų kainą. „Rusijos ekonomika dabar tikrai prastokai atrodo. Mažmeninė prekyba nebeauga, finansavimas privačiam sektoriui krito daugiau kaip 50 proc. Praktiškai viešasis sektorius išstumia privatų sektorių ir ekonomika pereina į stagnacijos būklę. Viena iš priežasčių yra per didelės karinės išlaidos. Rusijos biudžete kitoms sritims, sveikatos apsaugai, švietimui, iš esmės jau keletą metų asignavimai neauga arba auga 5 proc., esant 10 proc. infliacijai. Realiai finansavimas kitoms sritims mažėja. Tai klausimas, kiek Rusija gali tokiais tempais gyventi, ten viskas pradės byrėti“, – mano Ž. Mauricas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai viešai prasitarė, kad pradės mažinti karines išlaidas nuo 2026 m. Ž. Maurico nuomone, iš dalies tai gali būti signalas iki 2025 m. rudens ar per 50 D. Trumpo suteiktų dienų daryti viską, kad visiškai užgrobtų keturias rytines Ukrainos sritis, kurias įtraukė į Rusijos Federacijos sudėtį.
„Jie supranta, kad jeigu vasarą nepasieks proveržio, ateis ruduo, žiema, ekonominė situacija prastės, jiems karas vis daugiau kainuos, jie bus suinteresuoti pabaigti. Todėl dabar reikia Ukrainai duoti kuo daugiau ginklų. Kiek tik įmanoma“, – sakė ekonomistas.
Ž. Mauricas prisipažino nesuprantantis, kodėl iki šiol Europa ir Vakarai daro, kai viena nedidelė valstybė Čekija užtikrina, kad Ukraina gautų tiek šaudmenų, kiek buvo žadėta. Dabar prie JAV „Patriot“ sistemų pirkimo žada prisidėti tik keletas šalių, tarp jų Vokietija, Skandinavijos valstybės. „Į Vakarus nuo Reino ir į pietus nuo Alpių – tyla“, – pastebėjo jis.
Ekonomisto nuomone, Rusija ginklavimo varžybų niekad nelaimėtų, ypač dabar, kai jai trūksta žmogiškųjų išteklių. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijoje per metus sumažėja apie 1 mln. gyventojų. Dėl emigracijos ir mažo gimstamumo, o pastaraisiais metais – dėl nuostolių kare.
„Rusijos resursai ženkliai mažesni už Europos, Jungtinių Valstijų, Japonijos, Kanados. Dabar Rusija turi dronų pranašumą. Kaip tai gali būti – ar sunku pagaminti droną? Vakarų resursai, palyginti su Rusija, yra begaliniai. Vien Kanada galėtų pagaminti pusę kiekio dronų, kiek gamina Rusija. Bet juk tokių šalių yra daug – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys. Neigiama prasme stebina itin didelis Vakarų šalių vangumas“, – prisipažino Ž. Mauricas.
Jeigu Vakarai susikauptų, atsirinktų kelias prioritetines sritis, jie turėtų didelį pranašumą prieš Rusiją. Tai matydama Maskva būtų priversta pergalvoti savo strategiją ir tikslus, mano ekonomistas.
Alfa.lt primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus muitus“ Rusijai ir jos prekybos partneriams, pirmiausia Rusijos energijos išteklius perkančioms Indijai ir Kinijai, jei per 50 dienų nebus padaryta pažangos tariantis dėl taikos. „Tai paskutinė galimybė Rusijai sudaryti taiką priimtinomis sąlygomis. Jeigu jie to nepadarys per 50 dienų, įvesime tokias energetines sankcijas, kokių jie dar nėra matę“, – sakė D. Trumpas.
Reaguodama į Maskvos atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) šiuo metu rengia 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame, be kitų ribojimų, numatoma Rusijos naftos kainos viršutinę ribą sumažinti iki 47 JAV dolerių ir ją peržiūrėti kas šešis mėnesius. Siūlomas baudžiamųjų priemonių rinkinys apimtų Rusijos finansų ir energetikos sektorių. Sankcijas taip pat numatoma taikyti dviem Kinijos bankams ir rusų naftos perdirbimo gamyklai Indijoje.
Kinijos nubausti nepavyktų
Ž. Mauricas mano, kad JAV planuojami 100 proc. muitai Rusijos naftą ir dujas perkančioms šalims Kinijos atžvilgiu būtų labiau teorinės. Mat Kinija mažina priklausomybę nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir dolerio – atsiskaitymai tarp Kinijos ir Rusijos daugiausia vykdomi Kinijos juaniais. Naudojamos ir kitos schemos, pavyzdžiui, kriptovaliuta.
„Sankcijos galėtų paveikti nebent Indiją, Turkiją, Europos Sąjungos valstybes, nes Europos Sąjunga yra didžiausia rusiškų gamtinių dujų pirkėja. ES rengia 18-ąjį sankcijų paketą, o gamtinėms dujoms ribojimų iki šiol netaiko. Dalis ES šalių savarankiškai neimportuoja rusiškų dujų, bet kitos, pavyzdžiui, Ispanija, Prancūzija, importą netgi didina“, – pastebėjo ekonomistas.
Abejonių Ž. Mauricui kelia ir JAV ryžtas tikrai bausti dideles šalis, perkančias rusišką naftą ir dujas. Ekonomistas atkreipė dėmesį į D. Trumpo pasakymą, kad sankcijas planuoja įvesti toms šalims, kurios perka rusiškus energijos išteklius ir „neremia Ukrainos“.
„Ko gero, turbūt tiesiog bus bandoma palenkti į savo pusę tas valstybes. Tokiu būdu, pavyzdžiui, Indija nusiųs simbolišką pagalbos paketą Ukrainai ir, ko gero, toliau gaus žalią šviesą importuoti naftą iš Rusijos. Panašiai kaip, įtarčiau, ir ES šalys“, – mano Ž. Mauricas.
O Kinijai įvesti 100 proc. ar 500 proc. tarifus, ekonomisto nuomone, būtų sudėtinga, nes Amerika labai priklauso nuo Kinijos, pavyzdžiui, dėl retųjų metalų ar gamybos linijų, kurių iškelti greitai nepavyktų. Persipynę JAV ir Kinijos finansų srautai. „Klausimas, kiek būtų realu taikyti didžiulius muitus, o jeigu tarifai būtų keliami, kurį laikotarpį jie išsilaikytų. Tai turbūt dienų ar savaičių klausimas, ne – mėnesių ir metų“, – šypsojosi Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Kinija yra pasaulio fabrikas, turintis didžiulius pajėgumus ir tiekimo grandines, kontroliuoja procesus nuo žaliavų išgavimo iki perdirbimo gamybos, taip pat stipriai plėtoja technologijas.
„Kinija labai didina įtaką pasaulyje, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas. Įskaitant Europos Sąjungą. Kinija daug investuoja ir eksportuoja, vyksta technologiniai mainai. Kinija yra kietas riešutas. Šalis sukasi savo atskiroje orbitoje, nes atsiskaitymai tarp Rusijos ir Kinijos nevyksta JAV doleriais, Kinija skatina ir kitas valstybes naudoti juanius. Tai potencialių sankcijų efektyvumas dar labiau sumažėja, nes JAV svertai yra menkesni kontroliuoti atsiskaitymus kitomis valiutomis“, – mano Ž. Mauricas.
Rusijai taikomos sankcijos, ekonomisto nuomone, daug svarbesnės yra pačiai Europai, kad ji galėtų apsiginti nuo Maskvos įtakos ir energetinio šantažo. „18-ame sankcijų pakete yra sankcionuotas „NordStream“ pirmas ir antras dujotiekis. Tam, kad neatsirastų pagunda vėl kalbėti apie galimą dujų importą šiais dujotiekiais. Reikėtų bendro sutarimo, kad mes atsisakome ir dujų. Bet dalis valstybių tam priešinasi, ypač Slovakija“, – pastebėjo ekonomistas.
JAV tieks daugiau ginklų
Pirmadienį JAV prezidentas D. Trumpas ir NATO vadovas Markas Rutte paskelbė apie tolesnius ginklų tiekimus Ukrainai, kuriuos gamins JAV, o už kuriuos mokės Europos NATO šalys. D. Trumpas taip pat teigė, kad suteikia Rusijai 50 dienų taikos susitarimui sudaryti, nes, to nepadarius, ji susidurtų su tuo, ką jis pavadino „labai griežtomis“ ekonominėmis sankcijomis.
Nors kai kurie analitikai mano, kad griežti tarifai Maskvai gali pakeisti žaidimo taisykles, kitiems atidėjimas iki rugsėjo pasirodė per ilgas. Rusija vasarą stengiasi pralaužti 1000 km fronto liniją, o jos dronai ir raketos smogia Ukrainos miestams labiau nei bet kada per pastaruosius trejus metus.
Rusijai D. Trumpo naujų sankcijų atidėjimas yra atokvėpis. Aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas Konstantinas Kosačiovas pakomentavo: „O, kiek daug gali pasikeisti tiek mūšio lauke, tiek JAV ir NATO vadovų nuotaikose per 50 dienų.“ Rusijos valstybinė televizija atkreipė dėmesį, kad D. Trumpo sprendimas Europai sukels didesnę finansinę naštą.
Šiuo metu Rusija valdo apie 20 proc. Ukrainos. Išsekusi Ukrainos armija pastaruoju metu praranda vis daugiau teritorijos, tačiau, analitikų teigimu, nėra jokių gresiančio fronto linijos žlugimo ženklų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad kalbėjosi su D. Trumpu po respublikonų lyderio pirmadienį Ovaliajame kabinete paskelbto pranešimo, išreikšdamas dėkingumą už sprendimą siųsti daugiau „Patriot“ oro gynybos raketų, kurios yra gyvybiškai svarbios Ukrainos miestų gynybai.
„Aptarėme… būtinas priemones ir sprendimus, kad būtų užtikrinta geresnė žmonių apsauga nuo Rusijos atakų ir sustiprintos mūsų pozicijos, – „Telegram“ sakė V. Zelenskis. – Susitarėme ateityje dažniau kalbėtis ir koordinuoti savo veiksmus.“
ŠALTINIS: ALFA.LT