Bažnyčios gyvenime galioja nemažai tradicijų, tačiau ne visos jos yra aiškios kiekvienam tikinčiajam. Dalis žmonių nustemba sužinoję, kad yra dienų, kai neaukojamos mišios ar rekomenduojama susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Taip pat neretai kyla klausimų, ar galima eiti išpažinties bet kurią dieną ir ar egzistuoja nuodėmių, kurių atleisti neįmanoma.
Apie tai, kokios iš tiesų yra išimtys ir ką svarbiausia žinoti tikintiesiems, naujienų portalui tv3.lt pasakoja kunigas Algirdas Toliatas. Pasak jo, dauguma žmonių nustemba sužinoję, kad draudimų bažnyčioje yra gerokai mažiau, nei kartais manoma.
Vienintelė diena, kai neaukojamos mišios
Kunigas pabrėžia, kad Bažnyčios gyvenime svarbiausios ne draudimų taisyklės, o jų prasmė ir ryšys su svarbiausiais krikščionybės įvykiais. Vis dėlto yra viena ypatinga diena, kuri išsiskiria iš visų kitų.
Kunigas A. Toliatas aiškina, kad liturginiame kalendoriuje yra viena ypatinga diena, kai mišios nėra aukojamos – tai Didysis penktadienis.
„Didysis penktadienis yra vienintelė diena, kada nėra aukojamos mišios. Tą dieną minima Kristaus kančia ir mirtis, todėl vyksta ne mišios, o Kristaus kančios liturgija“, – paaiškina kunigas.
Anot jo, nors mišių nėra, tikintieji vis tiek renkasi į bažnyčią – vyksta Kryžiaus pagerbimo apeigos, apmąstomos Kryžiaus kelio stotys, o visas dėmesys sutelkiamas į Kristaus kančios slėpinį.
Kunigas priduria, kad Didįjį šeštadienį taip pat dienos metu mišios neaukojamos, tačiau jau vakare, prasidėjus Velykų vigilijai, tikintieji švenčia Kristaus prisikėlimą.
„Didžiojo šeštadienio vakarą prasideda Velykų vigilija, kuri jau laikoma sekmadienio liturgija. Tai reiškia, kad švenčiamas nebe šeštadienis, o prisikėlimo sekmadienis“, – sako kunigas.
Išimtys dėl laidotuvių datos ir išpažinties ėjimo
Kalbant apie laidotuves, kunigas pažymi, kad griežtų draudimų paprastai nėra, tačiau tam tikromis dienomis jos nerekomenduojamos.
„Nėra tokios dienos, kada laidotuvių visiškai negalima būtų laikyti, tačiau, jeigu įmanoma, sekmadieniais ar itin svarbių švenčių metu rekomenduojama jų vengti“, – aiškina jis.
Pasak kunigo, tokia rekomendacija susijusi su tuo, kad sekmadienis krikščionims yra ypatinga diena, skirta Kristaus prisikėlimui ir bendruomeninei maldai.
Dar vienas dažnas klausimas – ar yra dienų, kai negalima atlikti išpažinties. Kunigas A. Toliatas sako, kad būtent šis sakramentas dažniausiai išlieka prieinamas.
„Susitaikinimo sakramentas paprastai išlieka ir Didžiosios savaitės metu, nes tai yra atgailos ir susitaikinimo laikas“, – teigia kunigas.
Jis taip pat primena, kad Didysis penktadienis ir Pelenų diena tikintiesiems yra ypatingo pasninko dienos. Tądien kviečiama laikytis rimtesnio susilaikymo nuo maisto, o kiekvieną penktadienį tradiciškai rekomenduojama susilaikyti nuo mėsos.
„Pasninkas nėra skirtas tam, kad žmogus save kankintų. Alkis primena apie nepriteklių ir padeda ugdyti vidinę stiprybę bei kantrybę“, – aiškina kunigas.
Ar yra nuodėmių, kurių negalima atleisti?
Kalbėdamas apie nuodėmes, kunigas pabrėžia, kad svarbiausia atleidimo sąlyga yra nuoširdus gailestis.
„Pagrindinis dalykas, kad nuodėmė būtų atleista, yra gailestis. Jeigu žmogus ateina išpažinties, bet nejaučia gailesčio, tuomet ir tikro virsmo neįvyksta“, – sako jis.
Pasak kunigo, Dievo gailestingumas neturi ribų, jei žmogus nuoširdžiai siekia keistis.
„Aš manau, kad Dievui nėra tokių nuodėmių, kurių jis negalėtų atleisti, jeigu žmogus iš tikrųjų visa širdimi ieško Dievo ir nori keisti savo gyvenimą“, – teigia kunigas A. Toliatas.
Kunigas pabrėžia, kad tikėjimo esmė nėra taisyklių laikymasis dėl pačių taisyklių, bet gyvas santykis su Dievu.
„Sakramentai yra apie santykį. Tam, kad žmogus galėtų juos išgyventi, pirmiausia reikia pradėti nuo ryšio – nuo draugystės, nuo klausimų, nuo noro suprasti“, – sako jis.
Anot kunigo, tikėjimo kelionė prasideda nuo drąsos klausti ir ieškoti atsakymų, o svarbiausia žinia tikintiesiems – kad visada yra kelias sugrįžti ir pradėti iš naujo.
