Gyventojai kaupimo pensijai atsisakyti negali, tačiau gali įmokas sustabdyti bent metams. Dalis tai ir planuoja padaryti, o sutaupytus pinigus skirti šildymo sąskaitoms apmokėti ar tiesiog maistui. Tačiau kaupimo bendrovių ir bankų atstovai pataria to nedaryti.
Antroje pensijų pakopoje kaupianti Irena skaičiuoja paskutinius penkerius metus iki pensijos.
„Vis dar dirbu, tačiau atlyginimas nedidelis, gyvenu viena. Sunkiausia išgyventi žiemos mėnesius, kai išauga sąskaitos už šildymą. Todėl svarstau metams sustabdyti kaupimą. Norėčiau apskritai kaupimą nutraukti, tačiau tai neįmanoma“, – sakė moteris.
Anot jos, per metus susikauptų keli šimtai eurų. Juos moteris skirtų tiesiog sąskaitoms apmokėti ar maistui.
„Galėčiau bent truputį laisviau gyventi, nes dabar tenka skaičiuoti kiekvieną eurą“, – skundėsi Irena.
Tuo metu 27 metų Emilija pasakojo, kad į antros pensijų pakopos kaupimą buvo įtraukta prieš savo valią.
„Net nežinojau, kad tokie kaupimai egzistuoja, o kai supratau, kad nuo algos kas mėnesį man nuskaičiuoja apie 50 eurų, tai nutraukti jau buvo per vėlu. Taigi, jeigu niekas nepasikeis iki pat pensijos gausiu mažesnę algą.
Norėčiau tuos pinigus gauti dabar. Ketinu kelti savo kvalifikaciją kursuose, jie mokami. Todėl papildomi pinigai man praverstų dabar, o ne kažkada tolimoje ateityje“, – tikino mergina.
Todėl ji ketina pasinaudoti galimybe – kaupimą sustabdyti metams.
„Visi sutaupyti pinigai bus skiriami tiems kursams, po kurių tikiuosi gauti kitas pareigas ir didesnį atlyginimą“, – ateities planais dalijosi Emilija.
Per metus sutaupytų kelis šimtus eurų
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė skaičiavo, kad praėjusiais metais antros pakopos pensijų fondų įmokas laikinai sustabdė apie 2,6 proc. kaupiančiųjų klientų.
„Beveik trys ketvirtadaliai jų prašymą įmokų „atostogoms“ pateikė per pirmąjį metų pusmetį“, – sakė specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad būtent kaupimas, o ne jo stabdymas yra taupymo būdas.
„Žmonės kaupimą stabdo, ne tam, kad sutaupytų, o kad galėtų laikinai padidinti išlaidas. Kadangi įmoka į antros pakopos pensijų fondą siekia 3 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius, konkretaus žmogaus mokama suma tiesiogiai priklauso nuo jo atlyginimo dydžio.
Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba 1 000 eurų per mėnesį prieš mokesčius, jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų per mėnesį, t. y. 360 eurų per metus“, – skaičiavo L. Načajienė.
Anot jos, kiekvieno žmogaus situacija yra labai individuali, todėl pasinaudoti įmokų mokėjimo atidėjimu gali būti patraukli galimybė laikinai pasipildyti laisvai disponuojamų pajamų krepšelį.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad antros pakopos pensijų fonde sukaupta galutinė suma labiausiai priklauso nuo kaupimo laikotarpio ir įmokų reguliarumo, tad laikinai sustabdžius įmokų mokėjimą (ypač kaupimo pensijai pradžioje), prarandama galimybė nuo šių įmokų uždirbti grąžą bei gauti pilną sudėtinių palūkanų efektą“, – sakė L. Načajienė.
Pasak jos, taip pat verta turėti omenyje, kad tik kuriam laikui sumažėjus ar nuolat esant mažoms pajamoms laikinai stabdyti įmokų neverta, nes valstybės pridedama dalis, kuri sudaro 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, reikšmingai padidina kaupiamą turtą pensijai.
„Jei asmuo uždirba 1 000 eurų per mėnesį prieš mokesčius, jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų, o iš valstybės biudžeto lėšų į jo pensijų fondą šiais metais bus pervedama dar 27,04 euro. Todėl valstybės biudžeto lėšų dalis padidintų tokio asmens įmoką net 90 proc. ir bendra įmoka pensijų kaupimui siektų 57,04 euro per mėnesį“, – komentavo specialistė.
Siūlo leisti sustabdyti kaupimą bet kada ir bet kokiam laikotarpiui
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tikino, kad reikėtų leisti žmonėms bet kada ir bet kokiam laikui, sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.
„Juk pats žmogus geriausiai žino, kada jam tų pinigų labiau reikia. Be to, gyvenime nutinka įvairių situacijų. Žmogus gali susirgti ir jam pinigų gydymui gali prireikti tuojau pat, o ne sulaukus pensijos.
Gali šeimoje įvykti įvairių nelaimių, dėl kurių gyventojams gali prireikti pinigų, pavyzdžiui, skyrybos ar sutuoktinio darbo praradimas. O gal žmonės susilaukė vaikų ir jiems reikia daugiau pinigų šeimos išlaikymui“, – vardijo profesorius.
Anot jo, kiekvienu gyvenimo laikotarpiu žmogaus finansinė situacija skiriasi.
„Dauguma žmonių į kaupimą įtraukiami labai anksti, jie dar nebūna sukūrę šeimos. O jai atsiradus gali padaugėti finansinių iššūkių. Be to, patys žmonės geriausiai žino, kada netgi keliasdešimt eurų per mėnesį, kuriuos jie atiduoda kaupimui, gali tapti reikšminga suma.
Reikėtų leisti žmonėms bet kada sustabdyti kaupimą. Juk antroji pensijų pakopa nėra pagrindinė pensijų sistema. Pagrindinė sistema priklauso „Sodrai“. Jai įmokas žmonės moka bet kokiu atveju ir nuo jų niekas neatleidžia“, – pastebėjo R. Lazutka.
Pasak jo, pajamas senatvėje užtikrina „Sodra“.
„O antros pakopos kaupime dalyvauja tik apie 60 proc. visų dirbančiųjų. Juk nekaupiantys žmonės gyvens iš „Sodros“ pensijų. Todėl ši sistema turi būti stiprinama. Tačiau net jeigu žmogus negauna pensijos iš „Sodros“, nes nesukaupė reikalingo darbo stažo, pajamas jam užtikrina šalpos pensijų sistema.. Taigi, valstybė didesnes, ar mažesnes pajamas užtikrina visiems.
O antroji pensijų pakopa yra papildoma sistema, todėl reikėtų leisti žmonėms iš jos pasitraukti ar sustabdyti įmokas. Juk vėliau, kai finansinė situacija pagerės, gyventojai galėtų atnaujinti papildomą kaupimą. Reiktų į šią sistemą žiūrėti lanksčiau“, – komentavo R. Lazutka.
Turi sukaupę po 5071 eurą
2023 m. antrosios pakopos pensijų fondų investicinė grąža pernai siekė 14,2 proc., o turto vertė, skaičiuojant ir naujai pervedamas įmokas – 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.
Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, pernai vidutinė metinė infliacija Lietuvoje beveik visus metus (išskyrus paskutinius mėnesius) gerokai viršijo 14 proc.
Taigi įvertinus išaugusias kainas ir nuvertėjusį eurą, būsimų pensininkų reali turto vertė vargiai išaugo.
Skaičiuojama, kad pensiją kaupia 1,4 mln. gyventojų. Taigi kiekvienam kaupimo dalyviui metų pabaigoje priklausė vidutiniškai 5071 euro vertės turto. Priklausomai nuo kaupimo laiko ir mokėtų įmokų, ši suma, suprantama, gali būti didesnė arba mažesnė.
Vis dėlto šitų pinigų žmonės negali pasiimti taip, kaip, pavyzdžiui, iš asmeninės sąskaitos banke.
Pensijų fonde sukauptu turtu gyventojai galės patys naudotis tik tuo atveju, jeigu sulauks pensijos. Tačiau ir tuomet visus pinigus iš karto galės pasiimti tik jeigu jų suma neviršys 5403 eurų.
Viršijus šį dydį, žmogui iki gyvos galvos mokama periodinė išmoka iš pensijų fondo arba „Sodros“.
Beje, nuo metų pradžios ji į pensijų kaupimą vėl įtraukia naujus ir jį jau stabdžiusius gyventojus.
Šaltinis: tv3.lt
