Aplinkos ministerija siūlo griauti daugiabučius namus
Aplinkos ministerija, vedina ministro Simono Gentvilo, užsimojo griauti avarinės ir blogos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius namus, o vietoje jų statyti naujus. Taip pat siūloma, kad daugiabučių namų renovacija vyktų kiek kitaip – tiesiog ant senų daugiabučių būtų pastatytas vienas, du ar daugiau papildomų aukštų, ir tada visas namas – senoji ir naujoji jo dalis – būtų renovuojami už dyką.
Reikia pripažinti, kad kažkada turėjo ateiti laikas modernizuoti sovietinius daugiabučius ir ištisus kvartalus, nusėtus pilkais, gremėzdiškais, morališkai pasenusiais ir depresiją varančiais daugiabučiais namais. Tačiau kur dabar dėtis tiems, kurie turi butus tuose namuose? Paaiškėjo, kad siūloma kurti specialų fondą tokiems projektams, o tai reikštų, kad mokėti už naują daugiabutį galimai turėtų ne tik jame gyvensiantys žmonės, bet ir visi Lietuvos piliečiai.
Ant senų daugiabučių nori statyti naujus aukštus
Specialistų teigimu, sovietmečiu statyti daugiabučiai buvo projektuojami ir statomi taip, kad tarnautų apie 50 metų. Taigi, dalis jų dar gali tarnauti, dalis jau atitarnavo savo. Vis dėlto Aplinkos ministerija griauti siūlo ne visus daugiabučius – tik tuos, kurie jau kritinės būklės. O tuos, kurie dar gali stovėti, renovuoti pastatant…papildomai kokį aukštą arba du.
Taip, perskaitėte teisingai, planas yra ant seno daugiabučio įrengti dar daugiau aukštų, ir tada renovuoti visą daugiabutį. Kas gi bus, kai senoji, sovietinio statinio dalis pasieks savo amžiaus ribą, o papildomai naujai pastatyti keli aukštai dar bus tik pradėję savo tarnavimo amžių, pasakyti sunku.
„Vilniuje penkiaaukščio gyventojai gali suteikti leidimą pristatyti vieną aukštą papildomai ir investuotojui apsimokėtų renovuoti namą, įrengti liftą, pakeisti instaliaciją, padaryti šildymą“, – sakė aplinkos ministras, o inžinieriai iškart ėmė diskutuoti, kaip gi statyti tuos papildomus aukštus ant senomis technologijomis pastatyto baigiančio susenti pastato. Vien jau kad statant papildomus aukštus, visas namas nesubyrėtų[1].
„Reiktų daug detalesnių tyrimų šitam dalykui, plius parinkinėti viršutiniam aukštui galbūt konstrukciją kitą. Gal lengvesnes konstrukcijas, karkasą ar kažką kitą, kas suteiktų gerą šilumos izoliaciją, geras savybes“, – svarstė „Vilnius TECH“ docentas Arnoldas Šneideris.
Maža to, kaip jau dažniausiai ir nutinka, regionai ir čia liks podukros vietoje. Mat, paaiškėjo, kad norint būtent tokiu būdu renovuoti daugiabučius namus mažesniuose miestuose, vieno aukšto ir nepakaks, tektų įrengti du arba tris, tai automatiškai atsieis gerokai brangiau namo gyventojams. Ir visai niekam nerūpi, kad ir perkamoji galia Vilniuje ir kokiuose Šiauliuose yra visiškai kitokia.
Tokiu būdu, jei vilnietis dar kažkaip išsimokėtų tokią prabangą, tai regiono gyventojas, turintis savo nuosavą būstą, staiga taptų nuomininku, ir dar tokiomis kainomis, kurias pakelti, tarkime, senjorams, tikrai būtų labai labai sunku.
„Jeigu tau paskaičiuoja 50–100 tūkst., šitoks žmogus niekada neišsimokės, reiškia, jis automatiškai praranda savo butą ir tampa nuomininku“, – sakė Šiaulių daugiabučių namų savininkų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.
Griauti reikėtų tik nedidelę dalį daugiabučių
S. Gentvilas sako, kad svarstoma apie labai nedidelės dalies daugiabučių namų griovimą – tik tų, kurie jau tikrai savo amžių atgyvenę ir yra avarinės būklės. Vis dėlto, nors procentaliai gal griaunamų daugiabučių skaičius ir nebus didelis, reikia įvertinti, kad kiekviename jų gyvena šimtai žmonių, o tai reiškia, kad iš esmės tūkstančius žmonių greitai gali pasivyti…benamių likimas.
Daugiabučių namų bendrijų savininkai sako, kad net tokiu atveju, jei būtų nuspręsta nugriauti seną namą, jo vietoje statant naują, ir techniškai žmonės neliktų benamiais, tačiau visų pirma tai jiems kainuotų nežmoniškai daug – juk niekas už dyką seno buto jums nepakeis į naują butą. Antras dalykas, kadangi naujus daugiabučius planuojama statyti senųjų vietoje, tai reiškia, kad pirmiausiai žmonėms teks išsikraustyti iš savo namų, keletą metų nuomotis laikinus namus kažkur kitur, ir tik pasibaigus daugiabučio statyboms grįžti į naujus namus.
Žinoma, dar ir įsirengti juos, veikiausiai reikės patiems, nebent pavyktų išsikraustyti iš senojo buto su visomis grindimis, plytelėmis ir tapetais…
„Yra namų, kurių neapsimoka renovuoti, jie nugyventi. Šiuo atveju yra sudėtingiau, ypač regionuose, kur gali kvadratinį metrą nusipirkti už 100-200 eurų, o renovuoti namą iki tinkamo standarto reikia 500-600 eurų.
Lengvo atsakymo nėra, nes turtas nugyventas, į jį reikia investuoti, savininkui neapsimoka arba jis neturi pajamų. Todėl valstybei reikės kurti fondus, kaip padėti tiems gyventojams“, – sako S. Gentvilas[2].
Ką tai reiškia? Ogi kad bus sukurtas fondas, į kurį pinigus suneš visi Lietuvos gyventojai. Visų mūsų lėšomis bus padengta, veikiausiai, didžioji dalis naujų daugiabučių statymo išlaidų. Taigi mokėsite ne tik už savo buto, namo paskolą, bet ir visi draugiškai mokėsime tam, kad valdžios užmojų įkaitais tapę griaunamų daugiabučių gyventojai neliktų be stogo virš galvos.
„Reikia pripažinti, kad savivaldybės turi kurti municipalinio būsto fondą. Turime sukurti savivaldybių pajėgumus aprūpinti ne tik asocialius socialinio būsto forma, bet ir vidurinei klasei didmiesčiuose. Tai yra studentai, biudžetininkai, policininkai, specialistai, kurie laikinai atvažiuoja iš kitų šalių. Vakarų šalyse maždaug penktadalis būsto yra savivaldybių municipalinis būstas. Tokiems gyventojams, kaip jūsų pavyzdys, savivaldybė turėtų ateiti ir padėti renovuotis namą, galimai perimti nuosavybę, bet leisti visą gyvenimą gyventi nemokamai. Jeigu nuomojatės ir savininkas neproporcingai kelia nuomą, savivaldybė galėtų ateiti ir padėti jums su būstu. Iš esmės, būsto įperkamumo, benamystės, kainų reguliavimo iki šiol nematėme kaip viešo intereso“, – kalbėjo Aplinkos ministras.
Daugiabučių renovaciją stabdo pati valstybė?
Kaip išeitis ne tik morališkai atnaujinti, tačiau ir priartinti sovietinius daugiabučius prie šiuolaikinių standartų, buvo renovacija. Nors ji vis dar daug kam tolygi keiksmažodžiui, mat ir darbai labai brangūs, ir eiga lėta, ir kokybė dažnu atveju visai netenkina.
Skaičiuojama, kad visoje šalyje yra renovuota vos 12 proc. daugiabučių, ir nors eilėje renovacijos laukia dar per pusę tūkstančio namų, jie negauna finansavimo.
Kodėl?
Panašu, kad stabdis šioje renovacijos kelionėje yra pati valstybė.
Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia, kad praėjusiais metais buvo atlikta mažiau, nei 200 namų renovacijų, nors anksčiau būdavo ir 5-6 šimtai per metus.
„Pastaruoju metu mes itin daug dėmesio skiriame energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybai, užuot visas pastangas sutelkę į priemones, skirtas taupymui. Pati pigiausia energija – tai sutaupyta energija. Praktika rodo, kad po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50–70 proc. energijos. Tad tikrai apmaudu, jog taip stipriai susitelkę procesų tobulinimui, praradome jau beveik ketverius metus“, – sako pastatų administravimo ir techninės priežiūros bendrovės „Santermita“ direktorius Ramūnas Radavičius[3].
