Trumpas stebi.
JAV prezidentas – paklaustas apie galimybę rinktis tarp Grenlandijos prijungimo ir NATO išlaikymo – nepateikė vienareikšmio atsakymo, tačiau pripažino, kad tokia dilema gali kilti. Trumpas pabrėžė, kad Grenlandijos perėmimas JAV žinion jam yra esminis klausimas, aiškiai leisdamas suprasti, kad jo netenkins joks kitas sprendimas, pavyzdžiui, nuoma ar sutarties pasirašymas.
„Manau, kad tai psichologiškai būtina sėkmei pasiekti. Manau, kad turėjimas nuosavybėje suteikia tai, ko neįmanoma pasiekti, jei tai būtų nuoma ar sutartis. Nuosavybė suteikia dalykų ir elementų, kurių negalima gauti tiesiog pasirašius dokumentą“, – kalbėjo Trumpas.
Prieštaringų vertinimų sulaukė ir kitas Amerikos prezidento pasisakymas. Paklaustas, ar pripažįsta kokius nors savo veiksmų apribojimus tarptautinėje arenoje, jis atsakė, kad tai yra tik jo paties moralinis jausmas.
„Man nereikia tarptautinės teisės“, – pareiškė Trumpas.
Šia tema pasisakė ir viceprezidentas J. D. Vance’as. Paklaustas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, kokią žinią šiuo klausimu jis turi europiečiams, jis patarė prezidento Donaldo Trumpo žodžius vertinti rimtai, nors leido suprasti, kad JAV prioritetas yra Arkties saugumas, o ne salos turėjimas.
Buvusio Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovo gen. Stanisławo Koziejaus nuomone, Amerikos prezidento pareiškimai yra bandymas daryti spaudimą kitoms NATO šalims.
„Manau, kad jis dar labiau kaitina atmosferą dėl Grenlandijos. Bet tai visai nereiškia, kad jis jau dėl ko nors apsisprendė arba kad priims sprendimą. Manau, kad jis nori žaisti tokiuose aukštuose dažniuose, kad Europa turėtų apie ką diskutuoti. Ir po kurio laiko jis nori susiorientuoti, kuria kryptimi tai juda“, – portalui „Wirtualna Polska“ sako gen. Stanisławas Koziejus, buvęs Nacionalinio saugumo biuro vadovas.
Ekspertas pabrėžia, kad įvairios spaudimo formos dėl Grenlandijos perėmimo, taip pat ir finansinės gratifikacijos forma, atrodo kaip hibridinis spaudimas.
„Tai nereiškia, kad svarstomas koks nors karinis variantas, nes tuomet tai iš tikrųjų reikštų NATO pabaigą. Nepaisant to, tokia idėja Baltuosiuose rūmuose sklando. Trumpas tuo suinteresuotas, nes laiko tai žaidimo elementu. Be to, jis testuoja salos pirkimą JAV vardu, pinigų perdavimą jos gyventojams, spaudimą surengti referendumą ir paskelbti nepriklausomybę. Jis bando pamatyti, ką jam pavyks išlošti“, – vertina buvęs kariškis.
Jo nuomone, Trumpas mažiausiai gali pasiekti, kad NATO rėmuose būtų sukurtas koks nors planas sustiprinti Amerikos bazes Grenlandijos teritorijoje.
„Tai leistų jam strategiškai kontroliuoti regioną“, – mano gen. Stanisławas Koziejus.
Panašiai kalba Janas Starosta iš Naujosios Europos instituto fondo.
„Tai tiesiog bandymas daryti spaudimą. Visų pirma, neįsivaizduoju karo tarp sąjungininkų. O antra, Jungtinės Valstijos ir taip turi galimybę į Grenlandiją siųsti tiek karių, kiek nori, nepažeisdamos nei sąjungininkų įsipareigojimų, nei kitų tarptautinių sutarčių. Dabartinė problema labiau susijusi su komunikacija“, – WP sako Janas Starosta.
„Reuters“ ketvirtadienį atskleidė, kad Baltuosiuose rūmuose analizuojama idėja pasiūlyti grenlandiečiams dideles pinigų sumas mainais už paramą salos atsiskyrimui nuo Danijos. Kalbama apie sumas nuo 10 iki 100 tūkst. dolerių asmeniui.
Vašingtone vis rimčiau svarstoma ir parama Grenlandijos nepriklausomybės judėjimui. Tikslas būtų pasiekti salos atsiskyrimą nuo Danijos, kas palengvintų amerikiečiams vėlesnį jos prijungimą prie JAV.
Pastaruoju metu, kalbant apie salos perėmimą, Baltuosiuose rūmuose buvo užsimenama ir apie karinių veiksmų galimybę bei kėslus nusipirkti salą iš Danijos. Atsakydama į tai, Danijos gynybos ministerija pranešė, kad svetimų kariuomenių invazijos į Grenlandijos teritoriją atveju, Danijos kariai turi nedelsdami pradėti kontrataką, nelaukdami įsakymo.
Svarbu tai, kad ES sąjungininkės, taip pat Didžioji Britanija ir Kanada, parėmė Daniją: iš jų sostinių pasigirdo priminimai apie Danijos Karalystės sienų neliečiamybę ir vientisumą, o Paryžiaus viršūnių susitikime, vadinamosios norinčiųjų koalicijos dėl Ukrainos metu, šiuo klausimu buvo pasirašytas papildomas dokumentas. Dokumento signatarai – prezidentas Macronas (Prancūzija), kancleris Merzas (Vokietija), premjerė Meloni (Italija), premjeras Tuskas (Lenkija), premjeras Sánchezas (Ispanija), premjeras Starmeris (Didžioji Britanija) bei premjerė Frederiksen (Danija) – pažymėjo, kad saugumas Arktyje turi būti pasiektas bendrais NATO šalių, įskaitant JAV, veiksmais. Tačiau svarbiausia yra laikytis Jungtinių Tautų Chartijos principų, įskaitant pagarbą suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir sienų neliečiamybei. Lyderiai vieningai pareiškė, kad tai yra universalūs principai, kuriuos jie nepaliaujamai gins.
„Tai, žinoma, būtų NATO mirtis“
„Karinė operaciją vertinu kaip labai mažai tikėtiną. 5–10 proc., ne daugiau. Tai, žinoma, būtų NATO mirtis. O Trumpas dabar nėra tuo suinteresuotas, nes dar gali išnaudoti Aljansą savo tikslams. Ypač verslo srityje. Manau, kad ginkluoto užpuolimo vykdymas, o tuo pačiu ir NATO pabaiga, būtų kažkokia desperatiška Amerikos prezidento kraštutinė priemonė“, – komentuoja gen. Stanisławas Koziejus.
Savo ruožtu Janas Starosta mano, kad idėja JAV nusipirkti salą nėra neįmanoma.
„Istorinis precedentas jau yra – tai Aliaska, kurią JAV nusipirko iš Rusijos. Anksčiau, dar 1803 m., amerikiečiai iš Prancūzijos nusipirko Luizianą. Todėl manau, kad tai nebūtų nieko nepaprasto. Ir tikriausiai nekiltų tokių rimtų įtampų sąjungininkų gretose“, – vertina Janas Starosta iš Naujosios Europos instituto fondo.
Kaip jis pabrėžia, pastaroji akcija su Nicolo Maduro pagrobimu parodė didžiulį Jungtinių Valstijų ryžtą ir veiksnumą tarptautinėje arenoje.
„O dabar jie eina toliau. Ir nori daugiau. Tik viena yra diskusijos ir pokalbiai su sąjungininkais, o kas kita – Venesuelos karo vado „ištraukimas“ iš prezidento rezidencijos“, – pastebi ekspertas.
Pasak Starostos, Trumpo laikysena dėl Grenlandijos yra labiau Europos laikysenos testavimas naujais laikais.
„Trumpas stebi, kokios nuotaikos vyrauja atskirose Europos valstybėse ir kaip tų valstybių vyriausybės geba reaguoti į įvairias grėsmes“, – sako Janas Starosta.
Jo vertinimu, iki karinės operacijos ar bet kokio ginkluoto konflikto dėl Grenlandijos neprieis.
„Trumpas savo pasiūlymais ar grasinimais stumia ribas link konkrečių idėjų. Viešai meta šūkį, kuris yra nepriimtinas. Bet galbūt planas B jau bus labiau priimtinas ir t. t. Jei ne, atsargoje dar turime C variantą. Tai sąjungininkų testavimas, siekiant pamatyti, į kokias nuolaidas jie eis“, – vertina Janas Starosta.
Šaltinis: technologijos.lt
