Šildymo sąskaitos už sausį nemaloniai nustebino dalį gyventojų. Štai Vilniaus Senamiesčio gyventoja pasidalijo, kad nežino kaip reaguoti, nes už šią paslaugą teks susimokėti net 605 eurus. „Gijos“ pripažino, kad tokia sąskaita yra neįprastai didelė ir paaiškino, kas ją nulėmė.
Sausį šaltis spigino kaip reikiant, o tai atsispindėjo ir sąskaitose už šildymą. Vilniečiai su „Delfi“ pirmadienio vakarą pasidalijo, kokias sumas turės mokėti – kai kuriems jos pašoko ir dvigubai, lyginti su pernai metų sausio mėnesiu.
Vis dėlto šios sąskaitos tikrai neprilygsta tai, kurią gavo Vilniaus Senamiestyje, Rūdninkų gatvėje, gyvenanti Audronė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„Pirmiausia, nežinau net kaip išties reaguoti: nes be karšto vandens ir gyvatuko mokesčio suma vien už šildymą siekia 605 eurus“, – dalijosi ji ir pridūrė, kad buto plotas siekia apie 90 kvadratinių metrų, bute veikia boileris.
Apie 52 eurus iš šios sumos sudaro mokestis už priskirtą šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, šalimais veikia įstaiga, bet, anot Audronės, išsiaiškinti, už ką tiksliai mokama, nelabai pavyksta.
„Pasirodo, yra atjungtos patalpos ir mes niekaip neišsiaiškinam, kokia yra kvadratūra, kokios ten patalpos, duomenų nepateikia. Tai taip ir mokame“, – kalbėjo moteris.
Vilniuje
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
„Nežinau, kaip atlaikys vyresni žmonės“
Namas yra nerenovuotas, tačiau buvo restauruotas maždaug 1992 metais, anot pašnekovės, langai yra neseniai pakeisti, mediniai.
„Nėra jis suplyšęs ar perpučiamas. Anksčiau didžiausios sąskaitos neviršydavo 300 eurų, bet šiemet nežinau, kas darosi. Už gruodį sumokėjome 324 eurus, už lapkritį – 209 eurus. Bet čia tai jau tikrai yra rekordas“, – svarstė ji.
Dėl kompensacijos moteris kreiptis neketina, tačiau sakė, kad įdomu, ar yra daugiau tokių žmonių, kurie gavo itin solidžias sąskaitas.
„Čia gyvena ir pagyvenę žmonės, aš nežinau, kaip jie atlaikys, nes praėjusiais metais viena kaimynė kreipėsi dėl kompensacijos, bet nustatė, kad jai ji nepriklauso, neva gerai gyvena“, – stebėjosi pašnekovė.
Šildymas
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
Sąskaitų skirtumus lemia energetinis efektyvumas
Atsakydama į „Delfi“ klausimus energetikos įmonės „Gijos“ (anksčiau – Vilniaus šilumos tinklai) komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė nurodė, jog minima sąskaita iš tiesų neįprastai didelė ir visų bendrovės klientų kontekste išsiskiria.
„Svarbu suprasti, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas ir individualūs šilumos vartojimo įpročiai. Jeigu šilumos kaina ir lauko oro temperatūra visiems vilniečiams buvo vienoda, tai energetinis pastato efektyvumas skiriasi“, – „Delfi“ komentavo M. Merkytė.
Monika Merkytė
FOTO: Organizacijos nuotr.
Anot jos, taip pat svarbu ir šildomo ploto dydis: kuo butas didesnis savo plotu ar tūriu, pavyzdžiui, yra aukštos lubos, tuo šilumos naudojama daugiau.
Pagal pateiktą informaciją nurodytas beveik 100 kv. m. ploto butas yra Senamiestyje – ši miesto dalis pasižymi energetiškai neefektyviais pastatais, kurie vartoja neįprastai daug šilumos energijos, sakė atstovė.
„Tai liudija ir bendras jūsų minimo pastato šilumos suvartojimas. Sausio mėnesį jis siekė 49,222 MWh. Tai reiškia, kad vienam šio pastato kvadratiniam metrui apšildyti prireikė net 58,285 kWh, kai kituose pastatuose šilumos suvartojimo vidurkis vienam kvadratiniam metrui siekia apie 24 kWh.
Dėl itin šalto sausio energetiškai neefektyvių pastatų gyventojų sąskaitose už šildymą šis veiksnys itin atsispindi. Tokių namų šildymo sąskaitos yra bent 40 proc. didesnės nei renovuotų“, – komentavo „Gijų“ atstovė.
Pataria modernizuoti šilumos punktą
Dar viena svarbi priežastis, paaiškinanti sąskaitos dydžio priežastis – pastato vidaus šildymo sistemų priežiūra. Bendrovės duomenys rodo, kad šio pastato šilumos punktas yra senas ir nemodernizuotas. Tokių Vilniuje šiuo metu yra likę apie 300.
Tai reiškia, kad šio šilumos punkto parametrai yra reguliuojami rankiniu būdu, namo administratoriaus ar bendrijos paskirtam prižiūrėtojui fiziškai atvykus į vietą. O automatizuoti šilumos punktai realiu laiku reaguoja į temperatūros pokyčius ir automatiškai reguliuoja šilumos srautą į radiatorius. Tokiu būdu šilumos energija vartojama kur kas efektyviau ir taupiau. Vien modernizavus pastato šilumos punktą esą būtų galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos, teigė M. Merkytė.
Šildymas
FOTO: Dainius Labutis | Elta
„Namo šilumos punktas yra svarbi viso pastato inžinerinė dalis, už kurią atsakingi gyventojai. Šio namo patalpų savininkus jau esame kvietę pasinaudoti šiuo metu aktyvia Vilniaus miesto savivaldybės parama, kuri finansuoja ženklią dalį šilumos punkto modernizacijos išlaidų.
Dėl šilumos punkto atnaujinimo dar galima kreiptis el. paštu [email protected]“, – patarė M. Merkytė.
Apibendrindama atstovė pastebėjo, kad neįprastai didelė klientės sąskaita puikiai iliustruoja, kokias dideles šildymo išlaidas patiria senų, nerenovuotų namų gyventojai, kurių vidaus šildymo sistema yra technologiškai pasenusi.
„Šio pastato gyventojams rekomenduojame tarpusavyje aptarti pastato renovacijos galimybę arba bent jau pasinaudoti parama ir modernizuoti šilumos punktą. Tai padėtų ženkliau sumažinti išlaidas šildymui“, – teigė ji.
Paaiškindama mokestį už šildymą bendrosioms reikmėms, M. Merkytė sakė, jog tai yra šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojų butų, kiekis.
„Kai bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai neįrengti ar teisėtai demontuoti – bendrosioms reikmėms priskiriama 10 proc. namo šildymui suvartoto šilumos kiekio, kadangi pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau per pertvaras ar kitas pastato konstrukcijas. Tai numato teisės aktai“, – atsakymą užbaigė ji.
Šaltinis: DELFI.LT
