Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiko su JAV pasiūlymu įšaldyti karą palei fronto liniją ir toliau primygtinai kelia maksimalistinius teritorinius reikalavimus Ukrainai, pranešė agentūra „Bloomberg“.
Pasak agentūros šaltinių, V. Putinas vis dar nori keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – administracinių ribų, nors Rusijos armija visiškai nekontroliuoja nė vieno iš šių regionų.
Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Stephenas Witkoffas, kuris balandžio 25 d. Kremliuje 3 valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu, bandė įtikinti V. Putiną nutraukti ugnį prie dabartinių sienų. Tačiau veltui: derybos įstrigo, o tolesnei pažangai greičiausiai reikės tiesioginio V. Putino ir D. Trumpo kontakto, sakė „Bloomberg“ šaltinis.
Pagal D. Trumpo administracijos V. Putinui pasiūlytą „sandorį“ JAV oficialiai pripažintų 2014 m. Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, taip pat panaikintų kai kurias sankcijas ir atsisakytų planų priimti Ukrainą į NATO. Maskva išlaikytų faktinę 20 procentų Ukrainos teritorijos, kurią okupantams pavyko užgrobti nuo invazijos pradžios, kontrolę.
Tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad V. Putinas atsisakys savo ambicijų ir sutiks su JAV pasiūlymais, agentūrai „Bloomberg“ sakė su šiuo klausimu susipažinę Europos pareigūnai. Jie pabrėžė, kad derybos tebevyksta ir padėtis gali pasikeisti.
Tačiau artimu V. Putinui laikomas jo patarėjas Nikolajus Patruševas antradienį užsiminė, kad norėtų atimti iš Ukrainos ir Odesą. Jis interviu teigė, kad didžioji dauguma Odesos gyventojų neturi nieko bendro su dabartine Ukrainos valdžia, taip pat pabrėžė, kad Odesą įkūrė imperatorienė Jekaterina II ir daugiau kaip 200 metų ji buvo Rusijos tvirtovė prie Juodosios jūros.
Pasak „Bloomberg“, artimiausios dvi savaitės bus lemiamos: paaiškės, ar JAV pavyks įtikinti V. Putiną susitarti, ar jos didins spaudimą Rusijai, ar apskritai pasitrauks iš derybų. Baltieji rūmai tikėjosi, kad iki balandžio pabaigos pavyks pasiekti visiškas paliaubas Ukrainoje. Tačiau, nepaisant dosnių nuolaidų V. Putinui, D. Trumpui per 100 darbo dienų pavyko pasiekti tik trumpalaikes paliaubas per Velykas. D. Trumpas yra „vis labiau nusivylęs“ ir V. Putinu, ir V. Zelenskiu, pirmadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Carolyn Levitt.
Pats D. Trumpas dar kartą užsiminė, kad V. Putino nenoras nutraukti karą gali priversti jį padidinti paramą Ukrainai. „Tai nebūtinai turi būti ginklai su kulkomis. Tai gali būti ginklas sankcijų forma. Tai gali būti ginklas spaudimo bankams forma“, – sakė jis interviu „The Atlantic“.
Valstybės departamento vadovas Marco Rubio vėl pagrasino, kad D. Trumpo administracija gali atsisakyti bandymų tarpininkauti derybose, jei Rusija ir Ukraina nepasieks pažangos.
„Dabar atėjo toks metas, kai abi šalys turi pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip užbaigti šį konfliktą, – žurnalistams antradienį tvirtino Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce ir pabrėžė, kad tai yra M. Rubio žinutė. – Jei nebus pažangos, mes trauksimės kaip tarpininkai šiame procese.“
Šaltinis: alfa.lt
