Vaiko teisių apsaugos tarnyba: iki 2000m. Lietuva puikiai gyveno ir be šios įstaigos

Naujienos

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gyvuoja tik 23 metus

Per šalį nuvilnijus dar vienam skandalui, susijusiam su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, daugeliui ir vėl kilo klausimų dėl šios institucijos darbo. Tiek pavieniai Lietuvos gyventojai, tiek psichologai ir kitų sričių specialistai pradėjo diskutuoti, ar vaiko teisių apsaugos darbuotojai tinkamai atlieka darbą. Tačiau verta prisiminti ir kitą aspektą – jau ne sykį neigiamai pagarsėjusi tarnyba yra ganėtinai nauja, o iki tol tiek vaikai, tiek tėvai puikiai išsiversdavo be jos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra lietuviška vyriausybinė įstaiga, kuri įgyvendina vaiko teisių apsaugą. Tai biudžetinė įstaiga, kuriai pavaldūs visi Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Ši tarnyba buvo įkurta 2000 metais ir pirmuosius ketverius metus buvo atsakinga tik už įvaikinimą. Ji pradėjo oficialiai veikti 2000 metų rugpjūčio 1 dieną[1], o anksčiau Lietuva gebėjo išsilaikyti ir be jos.

Įvaikinimo tarnybos paskirtis buvo gan paprasta. Ji turėjo tvarkyti tiek norinčių įsivaikinti, tiek galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir organizuoti įvaikinimo procesą Lietuvoje. Ji taip pat turėjo koordinuoti visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą įvaikinimo srityje. Tuo metu buvo sakoma, jog Įvaikinimo tarnyba reikalinga ir tam, kad būtų ginamos įvaikinamų vaikų teisės bei teisėti interesai. Buvo tikinama, kad Įvaikinimo tarnyba tobulins įvaikinimo procesą bei pagalbą tiek įvaikintiems vaikams, tiek ir įtėviams.

Nuo 2005 metų Įvaikinimo tarnyba įgavo dar daugiau galių. Jai buvo pavesta teikti metodinę pagalbą savivaldybėse veikiantiems vaiko teisių apsaugos skyriams. Nors pastaraisiais metais ši tarnyba ne sykį pagarsėjo dėl abejotino darbuotojų elgesio, tačiau tarnyba dar 2005 metais ėmė konsultuoti ir mokyti specialistus, kaip jie turėtų tinkamai atlikti savo darbą. Be to, tarnyba pradėjo vykdyti tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones, todėl išsiplėtus jos veiklai, tarnybos pavadinimas pasikeitė į dabartinį – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba tikina, kad gina ir užtikrina vaiko teises

Paskutinis su Vaiko teisių apsaugos tarnyba susijęs skandalas nuskambėjo vos prieš kelias savaites. Tuo metu po socialinius tinklus išplito daugelį papiktinęs vaizdo įrašas, kuriame tarnybos specialistai jėga iš mamos rankų išplešia klykiantį berniuką. Visa situacija daugeliui žmonių, įskaitant ir psichologus, sukėlė neigiamą reakciją ir imta kalbėti apie tai, kokią traumą ir žalą dėl specialistų galimai patyrė nepilnametis. Tačiau pati Vaiko teisių apsaugos tarnyba viešai tvirtina, jog yra sukurta tam, kad gintų ir užtikrintų vaiko teises bei atstovautų jo interesams.

Įdomiausia tai, jog patys tarnybos atstovai atrodo gerai nesigaudantys, kas vyksta su į tarnybos akiratį patekusiomis šeimomis. Pavyzdžiui, paviešinus minėtąjį vaizdo įrašą, iš pradžių nebuvo žinoma nei kokio miesto darbuotojai naudojo jėgą bei kėlė didelį stresą vaikui, nei kodėl buvo imtasi tokių drastiškų veiksmų.

Nors tikriausiai neverta tuo stebėtis, nes Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nuo 2018 metų liepos 1 dienos sujungė visus Vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldybėse. Taip esą norėta sukurti vienodai veikiančią sistemą, kuri vadovautųsi vienodais standartais ir praktikomis. Tačiau nuo to momento veikiausiai buvo dar labiau nutolta nuo šeimų gerovės, nes sumažėjo tarnybos lankstumas individualiais atvejais.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba ne tik organizuoja savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistų žinių ugdymą. Ji taip pat organizuoja specialistų, vykdančių vaiko globėjų bei įtėvių pasirengimo globoti ir įvaikinti patikrinimą, mokymą ir atestavimą.

Dabar daug kalbama apie vaikų teises, tačiau pamirštama apie jų pareigas (asociatyvi nuotrauka). Artemo Kniazo/Unsplash nuotrauka
Dabar daug kalbama apie vaikų teises, tačiau pamirštama apie jų pareigas (asociatyvi nuotrauka). Artemo Kniazo/Unsplash nuotrauka

Žinoma, per tiek laiko ji išlaikė pagrindinę savo funkciją – vaikų įvaikinimo Lietuvoje ir į užsienio valstybes organizavimą. Tačiau bėgant laikui prie funkcijų sąrašo buvo pridėtas tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių vykdymas, visuomenės informavimas ne tik apie globos ir įvaikinimo procedūras, bet ir apie vaiko teises. Įdomu dar ir tai, jog būtent ši tarnyba renka statistiką apie vaikus ir vėliau ją analizuoja.

Dėl vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo parlamentarai balsavo be didelio pasipriešinimo

Verta paminėti, jog prieš daugiau nei 20 metų nusprendus kurti naujoviškas vaiko teises ir jas įgyvendinančią tarnybą, tuometiniai parlamentarai buvo ganėtinai vieningi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą tuo metu priėmimui pateikė Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Seimo posėdyje dokumentą balsavimui pateikė Valdemaras Vadoklis, kuris vėliau taipogi tapo Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktoriumi.

Tačiau vaiko teisių apsaugos įstatymas įsigaliojo ne vieno komiteto, o visų seimūnų dėka. Tuo metu buvo gauta pataisų tik dėl 46, 48, 49 straipsnių. Šios pataisos buvo veikiau redakcinio pobūdžio ir iš esmės nekeitė stumiamos tvarkos, tad joms pritarta dar to paties balsavimo metu.

Klausimų dėl būsimų specialių teisėjų ir teismų turėjo tik V. Petrauskas ir A. Salamakinas. Jie klausinėjo, ar siūlomas įstatymas nesikirs su jo įgyvendinimu ir kaip visa tai vyks. Pavyzdžiui, A. Salamakinas reikalavo paaiškinti[2]:

„Aš nežinau, Valstybės ir teisės komitetas tyli, tačiau man nelabai suprantama, kas tai yra specializuoti teismai. Gal ponas P.Vitkevičius vis dėlto paaiškintų, kaip jie įgyvendins šitą įstatymo nuostatą ir kada bus įsteigti šitie specializuoti teismai vaikų teisėms ginti?“

O daugiau niekam neatėjo į galvą prieštarauti ar bent jau klausti, ar naujai kuriama tvarka tikrai reikalinga Lietuvai bei joje gyvenančioms šeimoms. Galiausiai įstatymo projektas buvo priimtas rodant pavydėtino lygio vieningumą. Už įstatymą balsavo 51 Seimo narys, o prieštaraujančių nebuvo nė vieno.

Beje, verta paminėti, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga tapo viena iš dviejų šiuo metu Lietuvoje veikiančių specializuotų Ombudsmenų institucijų. Antroji yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, kuris buvo priimtas 2000 metais, atvėrė tiesų kelią neapsiriboti vien tik valstybės, savivaldybės tarnautojų veiklos tyrimu, nes „vaiko teisių apsaugos kontrolieriui suteikta teisė kontroliuoti ir privačių įmonių, nevalstybinių institucijų be organizacijų ir netgi privačių fizinių asmenų veiklą, dėl kurios gali būti ar yra pažeidžiamos vaiko teisės ar teisėti interesai“[3]. Po tokios Ombudsmeno institucijos įkūrimo prasidėjo tai, ką matome dabar: iš tėvų net ir jėga paimami vaikai, kurie aiškiai išreiškia norą likti su savo gimdytojais.

Tarnyba per vienerius metus gauna beveik 20 mln. eurų biudžetą

Vaiko teisių apsaugos tarnyba kasmet gauna nemenką biudžetą (asociatyvi nuotrauka). Marisos Howenstine/Unsplash nuotrauka
Vaiko teisių apsaugos tarnyba kasmet gauna nemenką biudžetą (asociatyvi nuotrauka). Marisos Howenstine/Unsplash nuotrauka

Nepaisant to, kad ši tarnyba jau ne sykį buvo linksniuojama dėl ydingos darbo metodikos, ji ir toliau sėkmingai veikia ir nepanašu, jog artimiausiu metu bus keičiamas jos pobūdis. Šiuo metu Valstybinėje vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje oficialiai dirba net 724 asmenys[4].

Darbuotojų atlyginimai kur kas skiriasi nuo didesnės dalies Lietuvos gyventojų atlyginimų. Vidutinis tarnyboje dirbančių asmenų atlyginimas siekia 2 273,25 Eur neatskaičius mokesčių. Ir tai, lyginant su ankstesniais mėnesiais, netgi yra kur kas kuklesnės algos nei metų viduryje ar kitomis datomis.

Štai 2023 metų balandį vidutinis atlyginimas siekė virš 2600 Eur, o 2022 metų gruodį – net beveik 4000 Eur. Tačiau nepaisant gan solidžių algų, specialistai vis tiek daro dideles klaidas ir ne sykį yra pasielgę neprofesionaliai, įskaitant jėga paimamus vaikus, brovimosi į namus itin ankstų rytą ar bandymus atimti mažamečius iš tvarkingų šeimų, nes nebuvo tinkamai įsigilinta į konkrečius atvejus.

Tarnybai taipogi priklauso 15 penkiaviečių automobilių. Dar vienas automobilis yra nuomojamas. Nors dauguma jų nėra pirmos jaunystės ir siekia maždaug 17-19 metų, tarnyba yra įsigijusi ir du kiek naujesnius automobilius. Jų pirminė registracijos data – 2012 metai.

Verta paminėti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kasmet sulaukia solidaus biudžeto. Pavyzdžiui, 2022 metais tarnybos biudžetas siekė 19,617 mln. Eur[5]. Stebėtina, jog kasmet įsisavinant milijonus, tarnyba vis tiek laikas nuo laiko susiduria su nekompetenciją signalizuojančiomis istorijomis.

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!