Tęsiantis neramumams Artimuosiuose Rytuose naftos tiekimo sutrikimai verčia pasaulio valstybes imtis skubių priemonių energijos vartojimui mažinti. Kol rinkos laukia politinių sprendimų ir situacijos stabilizavimo, kai kurios šalys jau riboja degalų eksportą, skatina darbą iš namų ar keičia kuro reguliavimą, siekdamos apsaugoti vidaus rinkas nuo galimo trūkumo ir kainų šuolio.
Specialistai pažymi, kad energetikos rinkose šiuo metu jaučiama laukimo nuotaika – investuotojai ir politikai atidžiai stebi situaciją, tikėdamiesi sprendimų, kurie galėtų stabilizuoti tiekimą. Visgi užsitęsus tiekimo sutrikimams gali tekti mažinti naftos vartojimą, o tai turėtų rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai.
Tačiau kai kurios valstybės jau imasi konkrečių veiksmų – nuo administracinių ribojimų iki ekonominių paskatų, skirtų sumažinti energijos paklausą.
Tokios priemonės rodo, kad šalys siekia pasirengti galimam ilgalaikiam energetikos rinkų nestabilumui ir apsaugoti savo gyventojus bei verslą nuo staigių kainų šuolių.
Artimuosiuose Rytuose – laukimo nuotaikos
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus savo socialinių tinklų paskyroje aptarė neramumų Artimuosiuose Rytuose situaciją.
„Apie Taivaną sukiojasi kinų laivai, Trumpas prašo sąjungininkų atverti Hormuzo sąsiaurį, o rinkos tyliai bunda saulėtą pirmadienio rytą.
Akcijų rinkos neišsigando savaitgalio atakų ir atsidarinėja šiek tiek aukščiau. Nafta brangsta keliais procentais iki 105 JAV dolerių. Euras toliau silpnėja prieš dolerį iki 1,14. Jaučiasi laukimo nuotaikos“, – rašė specialistas.
Anot jo, šiuo metu situacija dėl energetikos rinkoms nėra palanki, tačiau niekas neskuba išparduoti investicijų, nes viliasi, kad bus priimti kažkokie sprendimai. Todėl šiuo metu nemažai valstybių imasi energijos taupymo priemonių.
„Azijos šalys skelbia vis daugiau energijos taupymo priemonių – eksporto kontrolę, darbą iš namų, mažesnius degalų kokybės standartus ir pan.
Įvertinus tai, kiek pavyksta išgabenti naftos aplinkiniais keliais vis dar paveikta apie 15 mln. Brl/dieną pasiūlos arba apie 15 proc. visos pasaulio pasiūlos. Neradus būdų tą pasiūlą pakeisti, tektų mažinti naftos vartojimą. Tokio masto sumažėjimas reikštų rimtą sulėtėjimą ar recesiją daugelyje pasaulio vietų.
JAV panašu jau ieško kaip išeiti iš šios situacijos, bet tam reikia ir Irano dalyvavimo, o jis kooperuoti kol kas nenusiteikęs“, – pastebėjo jis.
Taigi, kokias taupymo priemones taiko skirtingos valstybės?
Darbas iš namų bei eismo apribojimai
Įvairios valstybės, reaguodamos į kuro rinkos svyravimus ir galimus tiekimo sutrikimus, taiko skirtingas priemones, skirtas sumažinti energijos vartojimą ir užtikrinti pakankamą degalų kiekį vidaus rinkoje.
Kai kurios šalys siekia mažinti energijos paklausą. Pavyzdžiui, Tailande valstybės tarnautojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, ribojamos kelionės, o biuruose nustatyta aukštesnė kondicionavimo temperatūra.
Tuo metu Filipinuose daliai institucijų įvestas keturių darbo dienų grafikas ir siekiama sumažinti kuro bei elektros vartojimą, o Mianmare ribojamos vairavimo dienos, kad būtų taupomas kuras.
T. y. pagal paskutinį automobilio numerių skaičių vieniems leidžiama važinėti lyginėmis dienomis, kitiems – nelyginėmis
Tačiau kitos valstybės daugiau dėmesio skiria degalų eksportui riboti. Pavyzdžiui, Tailandas uždraudė benzino, dyzelino, aviacinio kuro ir suskystintų dujų eksportą, o Pietų Korėja nustatė eksporto kvotas benzinui, dyzelinui ir žibalui.
Kinijoje naftos perdirbėjams nurodyta stabdyti dyzelino ir benzino eksportą, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos aprūpinimas, o Japonijoje dalis įmonių savanoriškai sumažino degalų eksportą, prioritetą teikdamos vietos paklausai.
Kai kurios šalys taip pat taiko kainų ir importo reguliavimo priemones. Pavyzdžiui, Vietnamas sumažino kuro importo muitus iki nulio ir pasitelkia kainų stabilizavimo fondą, o Pietų Korėjoje nustatytos kainų „lubos“ perdirbėjų tiekimo lygyje.
Tuo metu Malaizija stiprina kontrolę pasienyje, siekdama užkirsti kelią subsidijuoto kuro kontrabandai, o Australija naudoja strategines kuro atsargas ir laikinai sušvelnino degalų kokybės reikalavimus, kad būtų lengviau užtikrinti tiekimą rinkoje.
Dalies šalių valdžia taip pat taiko administracines priemones.
Pavyzdžiui, Indijoje valstybės valdomiems naftos perdirbėjams rekomenduota daugiau degalų tiekti vidaus rinkai, o Indonezija tęsia biokuro žaliavų eksporto apribojimus.
Tokios priemonės rodo, kad valstybės siekia įvairiais būdais stabilizuoti energijos rinką ir apsaugoti vietos vartotojus nuo staigių kainų šuolių.
Su ribojimais yra susidūrusi ir Lietuva
Tiesa, Lietuva jau yra patyrusi laikotarpį, kai degalų tiekimas buvo smarkiai sutrikęs.
1990 m., po nepriklausomybės atkūrimo, Sovietų Sąjunga Lietuvai paskelbė ekonominę blokadą ir sustabdė naftos tiekimą. Dėl to šalyje greitai pradėjo trūkti kuro, o degalinėse nusidriekė ilgos automobilių eilės.
Blokados metu degalai buvo griežtai normuojami – vienam automobiliui dažniausiai buvo leidžiama įsipilti tik nedidelį kiekį, pavyzdžiui, apie 20 litrų.
Tiesa, kai kuriais laikotarpiais degalų iš viso pritrūkdavo, todėl gyventojai turėdavo laukti valandų valandas ar net sugrįžti kitą dieną. Prioritetas buvo teikiamas svarbiausioms tarnyboms ir transportui, kuris užtikrino būtiniausias paslaugas.
Šis laikotarpis daugeliui žmonių įsiminė kaip metas, kai degalai tapo sunkiai prieinama preke.
Naftos rezervo naudojimas būtų simbolinis sprendimas
Lietuvai planuojant atlaisvinti naftos ir degalų atsargas bei taip sumažinti kuro kainų augimą, ekonomistai sako, kad tai būtų simbolinis sprendimas, kuris turėtų trumpalaikę ir minimalią įtaką kuro kainoms.
Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rezervo panaudojimas tėra simbolinis žingsnis, neturintis įtakos nei vartotojams, nei valstybei.
„Tai yra simbolinis žingsnis, kuris nei vartotojams, nei valstybei kažkokios esmės nedaro. Čia yra labiau solidarizavimasis su tomis valstybėmis, kurios turi daugiau rezervų ir toms, kurioms iš tiesų tai yra aktualus klausimas. Lietuva nėra tarp tų valstybių nei vienu, nei kitu aspektu“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, poveikis kainoms galėtų būti tuo atveju, jei nafta iš strateginio rezervo būtų parduodama pigiau nei rinkoje.
„Dėl poveikio kainoms, tai jis galėtų būti tik tuo atveju, jeigu tas rezervas į rinką būtų parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu subsidijuojant. Tai, ar to reikia, ar ne, čia atskiras klausimas. Mano nuomone, to nereikia. Galbūt rezervą reikėtų laikyti tokioms situacijoms, kur iš tiesų atsirastų fizinis trūkumas“, –kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis akcentavo, kad subsidijuodama naftą, valstybė netektų lėšų, kurias galėtų panaudoti kitoms reikmėms.
„Jeigu nuspręstų (valstybė – BNS) pardavinėti rezervą už mažesnę nei rinkos kainą, tai trumpuoju laikotarpiu galėtų kažkiek paveikti kainas arba priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, laikinai mažinti akcizą ar kitomis priemonėmis subsidijuoti. (…)
Tai kainuoja, nes valstybė tuos pinigus, kuriuos išleistų kuro vartotojų subsidijavimui, galėtų išleisti kitiems tikslams. Atsiminkime, kad šiemet valstybė skolinasi daugiau negu 6 mlrd. eurų, už tą skolą moka palūkanas, yra kitų svarbių prioritetinių sričių nuo krašto apsaugos finansavimo iki infrastruktūros vystymo ir atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
N. Mačiulio manymu, teisingesnis sprendimas būtų mažinti naftos produktų paklausą.
„Čia būtų vienareikšmiškai teisingesnis kelias – ieškoti būdų, kaip sumažinti poreikį vartoti kurą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Azijos valstybės yra įspraustos į kampą, kurios neturi alternatyvų. Mes alternatyvų turime, bet vietoj to, kad tam būtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, būtų galima ieškoti būdų, kaip sumažinti ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu naftos produktų vartojimą“, – teigė ekonomistas.
„Bėda su subsidijomis yra tai, kad jeigu atsiranda kainos šuolis ir visi, kurie daug naudoja dyzelino ar kitų naftos produktų, yra už tai kompensuojami visų kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, tai neatsiranda jokių paskatų ieškoti efektyvesnio transporto priemonių ir iškastinio kuro panaudojimo“, – aiškino N. Mačiulis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį teigė, kad sprendimai dėl Lietuvos naftos ir jos produktų rezervo panaudojimo bus priimti artimiausiomis dienomis.
Jo teigimu, būdų, kaip panaudoti nacionalines atsargas siekiant sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, bus ieškoma antradienį, susitikime su rinkos dalyviais.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) praėjusią savaitę leido valstybėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, o Ž. Vaičiūnas sakė, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų.
Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažinti kuro kainas.
Pasak liberalo, Seimo nario Simono Gentvilo, valstybės kuro rezerve yra 640 tūkst. tonų, iš jų 330 tūkst. tonų naftos, 240 tūkst. tonų dyzelino.
„West Texas Intermediate“ naftos kaina pirmadienį siekė 98,75 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ naftos kaina – 104,21 JAV dolerio už barelį.
Šaltinis: TV3.LT
