Generolas nesupranta kaip galima į viršų taip kelti istoriškai nepopuliarią premjerę
Portalas 77.lt pasidomėjo, ką apie šiuo metu vykstančius Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus galvoja pastaruoju metu aktyviai į politiką įsitraukęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus. Aukštas pasitikėjimo pozicijas turėjęs, bet per plauką į rinkimų traukinį nespėjęs generolas pirštu duria į akivaizdžiai tendencingą I. Šimonytės bei G. Nausėdos naudai skleidžiamą propagandą.
„Neslėpsiu, rinkimai, jeigu vertinti juos per sisteminės žiniasklaidos prizmę, palieka slogų įspūdį. Matome akivaizdų prielankumą ir dėmesio skyrimą faktiškai dviem kandidatams. Jų pasisakymai transliuojami, per debatus pateikiami tinkamesni klausimai ir t.t. O dalis televizijų iš viso leidžia sau opozicijai priskiriamų kandidatų net nekviesti, nes jie esą prorusiški, antisemitai, ne taip kalba ir pan., – problemas vardino buvęs kariuomenės vadas. – Kitas labai svarbus momentas, kurio aš niekaip nepajėgiu suprasti, yra skaičiai. Visi reitingai skelbia, kad pasitikėjimas premjerės Ingridos Šimonytės vyriausybe yra mažiausias per visą šalies istoriją ir siekia vos ketvirtadalį, tačiau tuo pat metu trimituojama, kad ji tikrai bus antrame ture, o gal net ir įsikraustys į rūmus S. Daukanto aikštėje. Tai vėlgi rodo bendras tendencijas ir net savotišką valdančiųjų įsitikinimą, kad jiems tikrai pasiseks. Kita vertus, prisiminus, kaip greitai I. Šimonytė surinko elektroninius parašus, nors seimo narys Dainius Gaižaukas teigė, kad tai nėra įmanoma fiziškai, ir kad serveriai, kuriuose saugoma informacija apie rinkimus, yra ne Lietuvoje, kyla visokių minčių. Įrodymų nėra, bet kas galėtų paneigti?…“
V. Tutkus: galimybę į antrą turą patekti turi tik vienas opozicijos kandidatas
Dar vienas momentas, kurį išskyrė pašnekovas – vienybės tarp opozicinių jėgų nebuvimas.
„Labai gaila, kad opoziciniai kandidatai nerado galimybės susivienyti, todėl dabar reikėtų jungtis patiems rinkėjams. Kiekvienas supranta, kad daugiausia galimybių turi tik vienas iš visų opozicinių jėgų, todėl balsus reikėtų tausoti, nes jeigu bus balsuojama už visus, jie išsiskaidys ir kažkam nesisteminiam patekti į antrą turą bus neįmanoma. Taip pat, jeigu į jį pateks I. Šimonytė ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, mano nuomone, tai bus tragedija“, – pabrėžė V. Tutkus.
Įvertino jis ir situaciją su nedalyvaujančiais stebėtojais.
„Teko dirbti tarptautiniame lygmenyje, todėl sakau, kad tas faktas, jog ESBO atstovai dėl Lietuvos iškeltų sąlygų nestebės prezidento rinkimų, yra dar viena tragedija. Kaip atrodytų, jeigu ESBO, kurios nare yra ir Lietuva, pareikštų, kad rinkimus kviečiami stebėti visi, tik ne konservatoriai? Kiltų skandalas, o dabar valdžiai viskas gerai, – stebėjosi kariškis. – Valdantieji tiek kalba apie demokratiją ir žmogaus teises, bet per rinkimus elgiasi net blogiau negu Rusijos, Baltarusijos ar Šiaurės Korėjos vadovai. Lietuvai tai prestižo tikrai nepridėjo.“
Europos parlamento rinkimai: pasirinkimas tarp karo ir taikos
Pasidomėjus apie artėjančius Europos Parlamento ir seimo rinkimus, V. Tutkus spėlioti – ar jie vyks – nesiėmė, tačiau pabrėžė, kad visus rinkiminius procesus būtina vertinti bendrai.
„Artėjant EP rinkimams, Lietuvos visuomenė turėtų gerai pagalvoti, ją ji nori deleguoti į Briuselį. Sistemines jėgas, remiančias Europos federalizaciją, kas Lietuvai reiškia pražūtį, už karo Ukrainoje tęsimą, kuris daugiau nieko, išskyrus naujas netektis neduos pasisakančias jėgas, už tuos, kurie gyventi negali be partnerysčių ir Stambulo konvencijos, ar už tuos, kurie siekia taikos, gina tradicines vertybes bei ieško konsolidacijos su kitomis, prieš federalizaciją nustačiusiomis jėgomis?“ – retoriškai klausė jis.
Su pirmosiomis kariškis buvo linkęs sieti ir šiuo metu Lietuvoje vykstantį „spektaklį“, apimantį pratybas miestuose ir komendanto valandas.
„Man visiškai neaišku, ką miesto centre veikia automatiniais ginklais ginkluoti kariai ir kokį scenarijų jie atidirbinėja? Ir kodėl visa tai vyksta būtent rinkimų dienomis? – svarstė V. Tukus. – Kas davė įsakymą tokioms pratyboms ir kas numatė komendanto valandas? Kas kariams suteikė tokius įgaliojimus? Klausimų daug, o atsakymų – nėra. Spėčiau, kad tokiu būdu žmonės pratinami, prie to, jog kariuomenė mieste taikos metu yra norma, kas realiai nėra norma ir būti taip neturi. Galbūt yra ir daugiau priežasčių, bet aišku viena – tokie veiksmai visuomenę demoralizuoja ir silpnina“,- reziumavo generolas Valdas Tutkus.
Prezidento rinkimai jau šį sekmadienį
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės vyks jau šį sekmadienį. Juose varžosi aštuoni kandidatai – ekonomistai Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, teisininkai Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis bei Dainius Žalimas, kariškis Giedrimas Jeglinskas, inžinierius Andrius Mazuronis ir gydytojas Eduardas Vaitkus. Profesoriaus, politologo Algio Krupavičiaus vertinimu į antrą turą didžiausią tikimybę turi patekti trys realūs kandidatai – Gitanas Nausėda, Ignas Vėgėlė ir Ingrida Šimonytė.
