Trečiadienio rytą Lietuvos visuomenę pasitiko neįprasti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, raginimai sekti oficialią informaciją ir, kai kuriais atvejais, vykti į slėptuves. Nerimą sukėlė netoli Lietuvos sienos pastebėtas galimai pavojingas bepilotis objektas iš Latvijos pusės, dėl kurio institucijos trumpam buvo paskelbusios padidintą parengtį Vilniaus regione.
Atšaukus nepaprastąją padėtį, visuomenė susizgribo, kad prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pagal Konstituciją yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, ir premjerė Inga Ruginienė pirmosiomis valandomis į visuomenę nesikreipė. Nebuvo nei skubaus pareiškimo, nei vaizdo kreipimosi, nei kelių sakinių, kurie žmonėms būtų leidę suprasti, kad situacija valdoma.
Tiesa, vėliau Prezidentūroje situaciją žiniasklaidai komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Tačiau, ar tokioje neįprastoje situacijoje iš tiesų prezidentui užtenka pasiųsti patarėją komunikuoti su visuomene?
Valstybės vadovų komunikacijos pasigedo ir visuomenininkas Andrius Tapinas, kuris situaciją apžvelgė savo „Facebook“ paskyroje: „Valstybė neturi vadovų – tai yra pirmas toks atvejis ir nei vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas aka prezidentas, nei premjerė negali iškomunikuoti net menkiausios paaiškinančios ir padrąsinančios žinutės.“
Tokios situacijos reikalauja būti kartu su visuomene
Vilniaus universiteto (VU) Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovo, komunikacijos eksperto Lino Kontrimo nuomone, pastarasis atvejis ir „daugybė tokių, kurie dar bus“, reikalauja, kad vyriausiasis kariuomenės vadas būtų kartu su visuomene: „Jeigu ir be karinės uniformos, tai bent jau su baltais marškiniais be kaklaraiščio“.
„Mes per daug ilgai turėjome skiepijamą arba demonstratyviai rodomą hierarchinį matymą, kad mes čia viską tvarkome ir reguliuojame, bet dažniausiai tos reguliacijos baigiasi kokiu šnipštu. Man atrodo, kad jeigu kam norisi truputį daugiau prasmės, tai tokios artėjančio karo situacijos kaip tik verčia būti nebe kabinetuose“, – situaciją komentavo komunikacijos ekspertas.
Linas Kontrimas. | Žygimantas Gedvila/ELTA
Visgi L. Kontrimas pažymi, jog situacija yra dvejopa ir į ją galima pažvelgti iš skirtingų kampų. Pirmoji – visuomenė yra „persotinta“ padidintos baimės dėl galimo karo atėjimo į Lietuvą, tad tokioje būsenoje, anot eksperto, valstybės vadovų empatiškas buvimas kartu ir parodymas, kad vyksta procedūriniai dalykai, būtų „daugiau negu pageidaujamas“.
Iš kitos pusės, anot L. Kontrimo, visuomenė kartais nori, kad „vadovai staiga atsirastų ant kiekvienos kryžkelės ir pradėtų reguliuoti eismą“: „Jeigu nebūtų šitos įtampos, kurioje Lietuva kasdien vis gilyn klimpsta, būtų galima remtis mano antrąja replika, kad nereikia norėti iš vadovų stovėti ant kiekvienos kryžkelės.
Bet šiandien mes visi kaip valstybė, pasakykime drąsiai, daugiausiai dėl kai kurių politikų neveiklumo arba mažo veiklumo atsidūrėme tokioje emocinėje ir informacinėje aplinkoje, kur buvimo kartu demonstravimas būtų stiprus priešnuodis bet kokiems bambekliams.“
F. Jansono pasirodymas – šaukštai po pietų
Politologas, Kauno technologijų universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sako, kad šioje vietoje didelės tragedijos daryti nereikėtų, pabrėždamas, jog tai toks pirmasis atvejis: „Iš kitos pusės yra gerai, kai vadovai matomi krizės atveju ir užduoda tam tikrą toną. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Neturėtumėm galvoti, kur yra mūsų vadovas, kai yra kažkokia krizė – turėtų būti pasiekiama aiški komunikacija.
Šiuo atveju manau, kad buvo mini trūkumas, turint tą situaciją omenyje, bet nepaversčiau to dideliu drambliu. Kaip pirmam atvejui tai tam tikra pamoka, iš kurios reikia mokytis.“
A. Lašas. | Asmeninis archyvas
Politologas, reaguodamas į tai, kad ne pats G. Nausėda, o jo patarėjas F. Jansonas komentavo žiniasklaidai, sako, jog tokioje situacija pageidautina, kad pats šalies vadovas komunikuotų su visuomene ir kuo arčiau realaus įvykio laiko, o ne po poros valandų.
„Tokiu atveju tiesiog išleisti patarėją, kad jis iškomunikuotų žinią, yra šaukštai po pietų. Norėtųsi, kad prezidentas komunikuotų ne per patarėjus, o tiesiogiai. Tai nėra tokia krizinė situacija, kad vadintume kritiška klaida, bet pasimokyti galima, kad visuomenę žinutė pasiektų greičiau ir efektyviau.
Situacija užtruko gal pusę valandos ar net trumpiau, buvo užfiksuotas vienas dronas. Tai nėra kritinė situacija, bet visada gerai, kai prezidentas ar premjerė iškomunikuoja elementarią žinutę, kad valdome situaciją. Tai padarė krašto apsaugos ministras, tai jo darbo baras, bet prezidentas kaip vyriausiasis pajėgų vadas irgi galėjo kažką iškomunikuoti. Tragedijos nematau, bet pamokėlė yra“, – aiškino A. Lašas.
Šaltinis: ALFA.LT
