Sekmadienį renginį Kaune suorganizavęs parlamentaras Ignas Vėgėlė neslepia, kad ruošiasi burti naują politinę jėgą. Pasak jo, į ją sieks apjungti bent kelias esamas politines jėgas ir atskleidžia besikalbantis su Petro Gražulio bei Artūro Zuoko vadovaujamomis partijomis. Jis teigia, kad nauja politinė jėga planuotų dalyvauti savivaldos rinkimuose, todėl procesai turėtų įvykti dar šį pavasarį.
Sukvietė į renginį, pateikė manifestą
I. Vėgėlė sekmadienį Kaune sukvietė „Piliečių konferenciją“: joje, kaip nurodo pats politikas, dalyvavo per 600 žmonių iš įvairių Lietuvos regionų, jie pasirašė manifestą.
Renginyje kalbėjo kunigas Robertas Grigas, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė, buvusi mokyklos direktorė Antanina Strumilienė, režisierė Hana Stanislava Šumilaitė, organizacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ vadovas Kęstutis Žalys, ekonomistė, buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė. Renginį transliavo „Komentaras TV“ ir „OpTV“.
I. Vėgėlė po renginio paskelbė bursiantis Lietuvos telkties komitetą, kuriuo žada suvienyti manifestą pasirašiusius ir jam pritariančius žmones.
Politikas „Delfi“ patvirtino, kad po sekmadienio renginio rimtai ruošiasi naujos politinės jėgos kūrimui.
„ Kol kas nėra nustatyta, kokia turėtų būt forma, bet vienareikšmiškai, kad bus telkimasis į politinę, na, į kažkokią politinę jėgą“, – antradienį sakė I. Vėgėlė.
Ignas Vėgėlė
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
Kalbasi su Gražuliu, Zuoku
Pasak jo, ar tai bus partija, ar komitetas, paaiškės su potencialiais bendraminčiais išsigryninus efektyviausią modelį.
„Reikia dabar susiburti tų Seime neaptarnaujamų politinių partijų, visuomeninių organizacijų, regionuose esančių politinių bendruomenių lyderius arba atstovus į Telkties komitetą ir tada tame komitete pabandyti išsigryninti, koks yra efektyviausias modelis. Nes, matot, yra politinėj sistemoj, taip sąžiningai tariant, na, visokių trukdžių naujai politinei jėgai atsirasti, įkurti, ir finansavimo klausimai, ir visi kiti, tai juos reikia įvertint prieš priimant sprendimą“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Politikas pabrėžė, kad jam svarbiausia suburti kelias politines jėgas ir neatmetė kelių partijų jungimosi varianto.
„Esmė yra susitelkti. O forma galėtų būti ir tokia, tai tikrai nėra atmestina forma. Žinot, politikoj yra jungimasis, o teisiškai ir čia istoriškai taip buvo, ir konservatoriai ne kartą taip darė, ir kitos partijos. Teisiškai gali būti įvairios formos“, – kalbėjo jis.
I. Vėgėlė patvirtino viešumoje minėtą informaciją, kad diskutuoja su Seimo nariu Artūru Zuoku, vadovaujančiu Centro dešinės sąjungai bei su Petro Gražulio šiuo metu vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristais, tautininkais).
„Na, jau žiniasklaidoj praslydo, kad mes diskutuojam su Zuoko [partija]. Taip pat kalbėjau su Tautos ir teisingumo partija. Na, ir dar su eile partijų, turbūt neverta būtų dabar atskleist. Bet ko gero, perkalbėsiu kone su visomis ne parlamentinėmis partijomis ir jų lyderiais“, – sakė I. Vėgėlė.
Toliau dirbs su Jankūnu
Buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė į politiką pasuko 2024 metais. Tų metų gegužę jis dalyvavo prezidento rinkimuose, o rudenį kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatavo į Seimą. Šiuo metu jis dirba parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje. Jai taip pat priklauso jo politinis bendražygis Rimas Jonas Jankūnas.
Rimas Jonas Jankūnas
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
I. Vėgėlė sako, kad su R. J. Jankūnu ir toliau ruošiasi dirbti drauge.
„Tai vienareikšmiškai. Mes su Rimu Jankūnu atėjome kartu, kaip viena komanda ir toliau viliuosi, kad toliau taip ir veiksim. Bent jau mes tikrai diskutuojam, kalbam ir neturim jokių abejonių veikti kartu telkimosi vardan. Ir tikrai manau, kad tas bendras veikimas turėtų duot rezultatą“, – kalbėjo jis.
I. Vėgėlė sako taip pat matantis galimų bendraminčių Mišrioje Seimo narių grupėje.
„Tikrai yra ir Mišrioje grupėje Seimo narių, kurie mato, kad, na, reikėtų tikrai didesnės įtakos ir didesnio dėmesio žmonėms, argumentų daugiau, mažiau konfliktų, mažiau susipriešinimo, daugiau atstovavimo tautai sprendimų priėmimo. Tai tokių tikrai yra Seimo narių. Ir, na, viliuosi, kad ir jie galėtų būti ir telkties dėmenys“, – kalbėjo jis.
Ruošiasi savivaldos rinkimams
I. Vėgėlė sako asmeniškai savivaldos rinkimuose dalyvauti nesiruošiantis, tačiau nauja politinė jėga tokių ambicijų turės. Todėl, pasak parlamentaro, ją formalizuoti siekiama dar šį pavasarį, kad rudenį būtų galima startuoti su rinkimų kampanija.
„Aš pats tai nesu nusitaikęs į savivaldos rinkimus, bet manau, kad politinė jėga turėtų atsirasti pavasarį. Atėjo labai gražus pavasaris Lietuvoj, tai mes pavasarį neštume į politinę sistemą, šiek tiek naujovių“, – kalbėjo Seimo narys.
„Ir tai turėtų atsitikti šį pavasarį, nes logiška, jeigu ketintų organizacija vienokia ar kitokia forma dalyvauti savivaldos rinkimuose, tai reikėtų jau turėti politinę jėgą. Rudenį jau per vėlu yra dėl to, kad ruduo jau yra rezultatų metas. Tai yra jau rinkiminės kampanijos pradžia. Tai tą padaryt reikėtų per pavasarį“, – sakė I. Vėgėlė.
Pasak jo, žingsniai šia linkme jau yra daromi.
Iš frakcijos išeiti neplanuoja, bet turi sąlygų
„Valstiečių“ frakcijoje dirbantis I. Vėgėlė sako, kad kol kas neturi planų jos palikti. Frakcijos seniūnei Ligitai Girskienei anksčiau ELTAI išreiškus viltį, kad politikas liks dirbti drauge, I. Vėgėlė užsimena apie pavadinimo keitimą.
„Frakcijai turbūt derėtų galvoti apie tą, ką kėliau ir pasibaigus iš karto rinkimams, kadangi frakcija yra sudaryta iš trijų dėmenų, tai turbūt reikėtų ir atitinkamo pavadinimo“, – kalbėjo jis.
Ignas Vėgėlė
FOTO: Dainius Labutis | Elta
I. Vėgėlė svarstė, kad sukūrus naują politinę jėgą, šios atstovai nesutiktų, kad „politinės jėgos pavadinimas ir politinės jėgos ideologija nebūtų atspindėta frakcijoje pačioje“.
Jis taip pat vylėsi, kad subūręs politinę jėgą turės daugiau įtakos ir galimybių kelti jam aktualius klausimus – pavyzdžiui, apie gynybai skirtų lėšų panaudojimą.
„Viliuosi, kad vėlgi šitie veiksmai suteiks didesnę įtaką politiniams sprendimams ir gausim net ir argumentų, kurių šiuo metu kai kuriais sprendimais frakcijoje net negirdim. Negirdžiu argumentų, kodėl valstybėj daromas vienas ar kitas sprendimas, kodėl yra skolinti pinigai gynybai, kaip jie bus išleidžiami. Milžiniškos dabar lėšos, ne tik biudžeto lėšos, bet ir skolinti pinigai gynybai, tai mes dvigubai turim dabar tiek, kiek reikia. Tai čia daug yra klausimų, kurių norėtųsi gaut atsakymų ir tada spręst“, – kalbėjo jis.
Pasak I. Vėgėlės, būdami mažuma frakcijoje, jie neketina kelti klausimo dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje, tačiau pats savęs jos dalimi nelaiko.
„Mes nelaikom savęs valdančiosios daugumos dalimi, bent jau aš labai aiškiai tai konstatavau, kad manęs asmeniškai nesaisto valdančiosios daugumos sutartis. Ir priežastis ten buvo ir derybose, aš ten ją esu labai aiškiai išdėliojęs, tai jokiu būdu nėra konfrontacija su valdančiąja dauguma ar su socialdemokratais“, – sakė I. Vėgėlė.
Šaltinis: DELFI.LT
