Tomas Saparis užsiima neeiline veikla – skaito žmonių veidus. Vien žvilgsnio pagalba jis gali įžiūrėti dalykus, kurių kartais ir pats žmogus apie save nesuvokia. Tiesa, veidoskaita – ne vienintelė jo sritis. Jis taip pat gilinasi į psichosomatikos, santykių, psichologijos temas.
Interviu naujienų portalui tv3.lt jis sutiko papasakoti, kaip išmoko skaityti veidus, ką jie gali atskleisti bei įvardijo, ką atskleidžia Ingos Ruginienės, Dianos Nausėdienės ir Remigijaus Žemaitaičio veidai.
Domisi nuo vaikystės
Pašnekovo išsilavinimas – visiškai nesusijęs su dabartine veikla. Nepaisant to, noras gilintis į minėtas temas atsirado jau vaikystėje.
„Esu baigęs ekonomikos magistro studijas, kažkada ilgą laiką dirbau pagal specialybę, tačiau gyvenime turėjau labai daug skirtingų veiklų. Šiuo metu viskas, ką darau, natūraliai jungiasi į vieną bendrą kryptį – vienos veiklos papildo kitas.
Psichologija, psichosomatika ir veidoskaita mano gyvenime atsirado gana anksti. Dar vaikystėje ar paauglystėje, maždaug nuo 12–14 metų, pradėjau skaityti knygas. Iš pradžių jos buvo ne apie veidoskaitą, o apie kūno kalbą: ką reiškia sukryžiuotos rankos ar kojos, mikroekspresijos, neverbaliniai signalai. Man tai buvo labai įdomu. Buvau jautrus vaikas, natūraliai linkęs stebėti žmones ir jų elgesį“, – sakė jis.
Savo įgūdį skaityti veidus jis lavino kelionių metu, nes surasti tokių sričių specialistų Lietuvoje ne visada lengva.
„Veidoskaita atėjo kiek vėliau – per pažintis su žmonėmis, kurie gilinosi į šias temas ir jų mokė. Taip pat daug keliavau po pasaulį – iki šiol esu aplankęs 69 šalis. Kelionių metu teko mokytis jogos ir kitų praktikų. Tarp mokytojų buvo ir veidoskaitos specialistų. Dėl to gavau žinių, kurių ne visada lengva rasti Lietuvoje. Ilgainiui visas šias žinias sujungiau į vieną visumą“, – kalbėjo Tomas.
Skaityti veidus – ne mistika
T. Sapario teigimu, šio įpročio įžvelgti emocijas ir charakterio savybes veiduose išjungti nėra įmanoma, tačiau tai jam ir netrukdo.
„Einant gatve, iš kelių metrų galiu pamatyti žmogų ir suprasti, kad jo gyvenime daug liūdesio, skausmo ar depresinių būsenų. Tačiau aš nebėgu prie jo ir nesakau, kad jam blogai – tai nėra mano reikalas.
Tai galima palyginti su kalbos mokėjimu. Jei nemokate vokiečių kalbos ir nuvykstate į Vokietiją, girdite žmones kalbant, bet nesuprantate, apie ką. Jei kalbą mokate – sėdėdami kavinėje suprantate viską. Ar tai trukdo? Ne. Jei norite – neklausote, bet vis tiek girdite. Kūno ir veido kalbos supratimas veikia taip pat – tai tarsi dar viena kalba, tik neįprasta daugumai žmonių“, – paaiškino pašnekovas.
Daugumai veidoskaita gali pasirodyti kaip tam tikra mistika, tačiau Tomas sako kitaip. Pasak vyro, toks gebėjimas – ilgo mokymosi proceso rezultatas.
„Tai nėra jokie stebuklai ar mistika. Mechanikas iš variklio garso girdi, kad automobilis tuoj suges. Geras kineziterapeutas, matydamas, kaip žmogus eina, pastebi raumenų disbalansą ar sutrumpėjusius raumenis. Jie mato tai, ką lavino daugelį metų. Aš matau tai, į ką gilinausi ilgą laiką“, – pasakojo T. Saparis.
Fotografija ir santykių patarimai
Veidoskaitos jis mokėsi keletą metų, o išlavėti padėjo ir jo pomėgis – fotografija. T. Saparis anksčiau fotografuodavo vestuves, kurių svečių veidus bandydavo perskaityti ir taip įgauti patirties.
„Aš pats veidoskaitos kryptingai mokiausi keletą metų: vienus metus – labai intensyviai, kitus – gilindamasis į detales, kurios nėra būtinos pagrindams, bet leidžia skaityti žmogų daug plačiau. Tam reikia ne tik teorijos, bet ir labai daug praktikos – perskaityti šimtus ar net tūkstančius žmonių, kad pradėtum jungti skirtingus parametrus.
Labai padėjo ir tai, kad anksčiau dirbau vestuvių fotografu – tai leido ilgą laiką stebėti žmones įvairiose emocinėse būsenose ir situacijose. Esu nufotografavęs labai daug vestuvių – per gyvenimą jų buvo keli šimtai. Tuo metu, kai jau mokiausi veidoskaitos, vis dar fotografavau vestuves, ir tai buvo neįkainojama praktika.
Visą dieną praleisdavau tarp žmonių, stebėdavau jų tarpusavio ryšius ir bendravimą. Ryte, vien pažvelgęs į žmonių veidus, galėdavau sau išsikelti tam tikras hipotezes apie jų charakterius, o dienos eigoje – patikrinti, ar jos pasitvirtina, ar ne: santykiuose su tėvais, giminaičiais, tarp vyro ir žmonos, tarp draugų“, – sakė vyras.
Jis taip pat itin domisi porų psichologiją, santykius. Tomas sutiko atskleisti taisyklę, jo manymu, esančią svarbiausia, norint palaikyti sveikus santykius.
„Pirmas ir svarbiausias principas, kurio stengiuosi laikytis, yra nesmurtinė komunikacija (angl. non-violent communication). Tai reiškia bendravimą be kaltinimų, spaudimo ar reikalavimų – tiek su artimaisiais, tiek su partneriais ar kolegomis. Vietoj to svarbu išsakyti savo jausmus ir poreikius.
Pavyzdžiui, jei namuose kyla klausimų dėl tvarkos, vietoj sakinio „tu niekada nesitvarkai“ daug konstruktyviau pasakyti: „Norėčiau, kad mes kartu pasikalbėtume apie namų tvarką“. Tai esminis skirtumas. Tokios paprastos, bet aiškios taisyklės labai smarkiai pakeičia bendravimą, nes žmonės nebesijaučia puolami ir jiems nereikia gintis“, – teigė veidoskaitininkas.
Pašnekovas išskyrė ir kitą dalyką, svarbų santykiuose. Jo teigimu, susitvarkyti šią gyvenimo sritį yra būtina, siekiant užtikrinti sėkmę.
„Dar vienas itin svarbus dalykas santykiuose – savivertė. Apie ją kalbu labai dažnai. Žmogus, turintis žemą savivertę, dažniausiai tampa toksiškas ne tik sau, bet ir kitiems. Jis nuolat jaučiasi nepakankamas, lengvai įsižeidžia, visur mato grėsmę ar kritiką. Tai neišvengiamai persikelia į santykius.
Todėl labai rekomenduoju pirmiausia susitvarkyti savo savivertę – prieš einant į santykius arba jau būnant juose. Stipri savivertė leidžia ramiai reaguoti į kritiką, aiškiai brėžti ribas, pasakyti „ne“ ir jaustis stabiliai tiek santykiuose, tiek darbe, tiek gyvenime apskritai. Tai vienas esminių dalykų, keičiančių gyvenimo kokybę“, – patikino jis.
Pomėgių gausa
Tokia veiklų ir pomėgių gausa – psichologija, santykiai, veidoskaita, kelionės – nustebina ne vieną, tačiau pats pašnekovas sako nenorintis spausti savęs į rėmus. Anot Tomo, gali būti daug kas vienu metu.
„Dažnai pastebiu, kad labai daug žmonių turi poreikį kitus „įstatyti“ į vieną rėmą ar užklijuoti vieną etiketę. Dažnai girdžiu: „Kaip čia – fotografas, o dabar jau psichologas?“ Visų pirma, aš nesu psichologas – neturiu psichologijos išsilavinimo ir nekonsultuoju žmonių kaip psichologas.
Aš užsiimu kitais dalykais. Ar galiu turėti fotografiją kaip hobį? Galiu. Ar galiu važinėti dviračiu? Taip pat galiu. Bet kažkodėl žmonėms kyla klausimas: „Kaip tu gali būti dviratininkas, jeigu esi fotografas?“ Lyg žmogus galėtų būti tik vienas dalykas.
Tas pats ir su ekonomika – taip, baigiau ekonomikos studijas. Tačiau mano hobiai visą gyvenimą buvo fotografija, sportas, dviračiai, psichologija. Aš šias temas nagrinėjau lygiagrečiai“, – kalbėjo jis.
Ne visiems patinka, ką veide įžvelgia Tomas
Nepaisant įvairiapusiškų domėjimosi krypčių, pagrindinė jo veikla yra veidoskaita. T. Saparis turi savo interneto svetainę, kurioje siūlo veidų analizes. Nors beveik visada jis gauna teigiamus atsiliepimus, pašnekovas pripažino, kad yra tekę susidurti ir su keliais kitokiais atvejais.
„Yra buvę ir atvejų, kai žmogus sako: „Ne, čia ne apie mane.“ Dėl to net turime pinigų grąžinimo garantiją. Jeigu žmogui parašau išsamią – šešių ar septynių puslapių – analizę apie jo charakterį, stipriąsias puses, iššūkius ir pateikiu rekomendacijas, kaip su tuo dirbti, o jis sako, kad visiškai nesutinka, mes iš karto grąžiname pinigus.
Iš kelių tūkstančių atvejų tokių situacijų buvo vos keli – gal 3-5. Dažniausiai tai nutikdavo todėl, kad žmogus buvo labai blogos emocinės būsenos. Aš apie tai ir parašau – kad žmogus šiuo metu išgyvena sudėtingą etapą, rekomenduoju atkreipti dėmesį į tam tikras temas, pasidomėti savimi giliau. Kartais žmonėms tiesiog nepatinka tai, ką jie perskaito apie save – ne todėl, kad tai netiesa, o todėl, kad skaudu ar nemalonu tai pripažinti“, – sakė vyras.
Kaip sakė T. Saparis, kai kurie, nesutikdami su analizės rezultatais, tik patvirtina jo žodžius.
„Būna ir tokių atvejų, kai žmogus mėgsta ginčytis. Pavyzdžiui, parašau, kad jis linkęs provokuoti ir dažnai kovoja už savo tiesą. Ir žmogus pradeda ginčytis dėl to, kad aš tai parašiau. Tokiais atvejais tai tik patvirtina, kad aprašymas buvo taiklus“, – šyptelėjo Tomas.
Veidas išduoda daug
Žmogaus veido bruožai, mimikos, pasak vyro, gali išduoti beveik viską apie jo charakterį. Taip pat – atskleisti tiesą apie sunkius gyvenimo periodus.
„Galima matyti, ar žmogus smulkmeniškas, ar ne, kiek jis aktyvus, ar linkęs dominuoti ir kontroliuoti, ar labiau laikosi taisyklių, ar jas laužo bei apeina. Matosi, ar žmogus smalsus ir naivus, ar priešingai – linkęs viską tikrinti, nepasitikėti ir remtis faktais.
Taip pat galima suprasti, ar žmogus labiau gyvena per intelektą ir logiką, ar per jausmus ir kūrybiškumą. Kiek jis atviras, kiek uždaras, ar lengvai atsiveria kitiems, ar yra intravertas, kuriam bendravimas kainuoja daug energijos, ar ekstravertas, kuris nuo bendravimo kaip tik pasikrauna. Matosi ir atsparumas stresui – ar žmogus jį toleruoja, ar labai sunkiai pakelia.
Atsiskleidžia ir emocinė būsena: kokie jausmai dominavo pastaruosius penkerius ar net dešimt metų – baimė, gėda, kaltė, nuolatinė įtampa, ar priešingai – racionalus, nuolat viską permąstantis būdas“, – išvardijo veidoskaitininkas.
Paklaustas, kokie nagrinėti veidai jam labiausiai įsiminė, jis paminėjo daugeliui žinomą Holivudo žvaigždę.
„Dažnai aktorių ar labai garsių žmonių veidai būna išskirtiniai – ne šiaip sau. Jie yra išskirtiniai todėl, kad ir pats žmogus yra išskirtinė asmenybė. Pavyzdžiui, Nicole Kidman ar kiti stiprūs aktoriai turi labai specifinius, lengvai atpažįstamus bruožus. Tas pats ir su modeliais – kai kurie turi neįprastus veido ar kūno bruožus: labai dideles akis, itin ploną nosį, neproporcingai ilgą kaklą. Net ir paprastas žmogus tai pastebėtų.
Tokius veidus skaityti labai įdomu, nes tai dažniausiai labai kitokios, nestandartinės asmenybės. Dažnai jų charakteris sunkiai telpa į visuomenės normas – jie tampa „nepatogūs“, nes yra kitokie“, – sakė jis.
Ką pamatė Ruginienės, Nausėdienės, Žemaitaičio veiduose?
Kalbėdamas apie Lietuvos garsenybes, jis sutiko išnagrinėti I. Ruginienės, D. Nausėdienės ir R. Žemaitaičio veidus. Veidoskaitininkas pažėrė įdomių detalių apie jų asmenybes.
Inga Ruginienė: „Tai pakankamai universalus žmogus su labai stipriu intelektu. Jai reikia daug veiksmo, ji yra įžvalgi ir giliai mąstanti. Matosi didelis atsakomybės jausmas, taisyklių laikymasis. Tai kategoriška asmenybė, nevengianti pasisakyti aštriai.
Ji yra griežta tiek sau, tiek kitiems. Tai vadinamasis „kario“ tipažas – žmogus, kuris atsako už savo žodžius, laikosi principų ir reikalauja to paties iš aplinkinių. Iš veido taip pat matosi nemažai gyvenimo krūvio ir patirtų sunkumų – tikėtina, kad gyvenime teko nešti daug atsakomybės.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sveikatą – matosi labai daug pertempimo. Tai gali būti susiję su ilgalaikiu miego trūkumu ar nuolatiniu dideliu krūviu.
Ji turi visus parametrus būti valdančiojoje pozicijoje. Tai stipraus charakterio, atsakingas žmogus, galintis prisiimti didelę atsakomybę. Tai nėra lengvas, meniškas ar labai minkšto charakterio tipažas – tai labiau valdantis, struktūruotas, tvirtas žmogus.“
Diana Nausėdienė: „Čia jau visiškai kitoks tipažas. Vien pažvelgus į akis matosi, kad ji ramesnė, švelnesnė, geranoriškesnė. Tai moteris, kuri turi aiškią savo nuomonę ir nevengia jos išsakyti, tačiau daro tai ramiau.
Ji yra gerokai jautresnė. Jei reikėtų imtis tiesioginio valstybės valdymo, jai būtų sunkiau – ne dėl gebėjimų stokos, o dėl to, kad jos charakteris yra švelnesnis, ramesnės širdies, empatiškesnis. Ji taip pat labai atsakinga, bet jautresnė kritikai.“
Remigijus Žemaitaitis: „Žvelgiant į veidą, matosi ryškus individualistas – žmogus, mėgstantis kurti savo taisykles. Jis gana sarkastiškas, aštraus humoro, nevengiantis pasisakyti prieštaringai.
Tai gilus, giliai mąstantis žmogus, tačiau tas gilumas yra labai savitas, individualus. Jis linkęs eiti prieš sistemą, prieš nusistovėjusias taisykles, nes pasaulį mato kitaip. Toks mąstymas, tikėtina, formavosi dar vaikystėje – nors nesu susipažinęs su jo biografija, iš veido matosi, kad vaikystėje galėjo būti nemažai sunkumų, kurie ir suformavo šį individualumą.
Taip pat matosi nemažai pesimizmo – pasaulį jis greičiau mato pesimistiškai nei optimistiškai. Intelektas stiprus, su tuo viskas tvarkoje, tačiau asmenybė gana specifinė.
Pagal veido bruožus tai labiau uždaras žmogus – plonos lūpos, labiau uždaros akys. Taip pat matosi veido asimetrija, kuri dažnai rodo gyvenime patirtas emocines duobes, vidinius išgyvenimus.
Jeigu vertinčiau vien tik iš veidoskaitos perspektyvos, manyčiau, kad tai nėra žmogus, kuris turėtų būti valdžioje. Tai nėra asmeniška – tiesiog toks yra įspūdis, remiantis vien veido analize. Kartais į valdžią ateina žmonės, kurie yra tiesiog ne savo vietoje – darantys tai, kas neatitinka jų prigimties ar vidinės struktūros.“
Šaltinis: TV3.LT
