Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose pasaulyje ryškiai pakilo naftos ir jos produktų kaina, o valstybės turėjo imtis skubių priemonių ne tik degalų kainų, bet ir energijos vartojimo mažinimui. Kol vienos šalys ėmėsi paprastesnių priemonių, pavyzdžiui, skatina darbą iš namų, kitos į situaciją pažvelgė itin rimtai ir apribojo degalų eksportą.
Neseniai Europos Komisija kreipėsi į visas Europos Sąjungos šalis – taip pat ir Lietuvą. Kreipimesi prašoma apsvarstyti visas galimas priemones, kurių būtų imtasi siekiant sumažinti degalų naudojimą ir jo paklausą.
Taigi, kokių priemonių imasi įvairios valstybės ir ką planuoja Lietuva?
Pabrėžia vietinės atsinaujinančios energetikos svarbą
Energetikos ministerijos (EM) atstovai dalijosi, kad už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės turėtų susilaikyti nuo priemonių, galinčių padidinti degalų suvartojimą, apriboti laisvą naftos produktų judėjimą ar sumažinti ES naftos perdirbimo gamyklų gamybos apimtis.
„Tai reiškia, kad ES šalys neturėtų lenktyniauti tarpusavyje subsidijuodamos didesnį degalų vartojimą ar nustatydamos apribojimus, kiek degalų iš kitos ES šalies atvykęs pilietis gali įsipilti“, – paaiškino jie.
Anot ministerijos atstovų, Lietuvoje galimos priemonės degalų vartojimui mažinti turėtų būti vertinamos labai atsargiai. Esą jos negali iškraipyti bendrosios rinkos, riboti judėjimo ar skatinti papildomo iškastinio kuro vartojimo.
„Lietuva pabrėžia būtinybę stiprinti ES lygmens koordinavimą, priemonės turėtų būti tikslinės ir laikinos, kurios mažintų kainų spaudimą, bet nepakenktų ilgalaikėms investicijoms į priklausomybės nuo energijos išteklių importo mažinimą ir atsinaujinančią energetiką“, – pabrėžė EM.
Ministerija įvardija, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad tvariausias būdas mažinti priklausomybę nuo energijos kainų šuolių yra mažinti iškastinio kuro importą, spartinti „REPowerEU“ įgyvendinimą, visiškai atsisakyti rusiškos energijos ir plėtoti vietinę atsinaujinančią energetiką.
„Dabartinė situacija patvirtina, kad Lietuvos pasirinkta strateginė kryptis yra teisinga. Kuo greičiau atsisakysime priklausomybės nuo iškastinio kuro ir energijos importo bei didinsime vietinę energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, tuo būsime atsparesni ateityje.
Investicijos į vietinę energijos gamybą – tai visų pirma yra energetinio saugumo politikos dalis. Investicijos į vėjo, saulės energetiką, tinklų plėtrą, energijos kaupimą, efektyvesnį energijos vartojimą šiandien yra patikimiausia apsauga nuo energijos kainų svyravimų“, – atkreipė dėmesį EM atstovai.
Įgyvendino priemones kainų mažinimui
EM dalijosi, kad nuolat stebi situaciją Lietuvos degalų rinkoje ir analizuoja galimas priemones. Anot jos, valdžia jau ėmėsi būtiniausių veiksmų dėl kainų sureguliavimo.
„Vyriausybė jau ėmėsi eilės trumpalaikių priemonių, skirtų degalų kainai mažinti, degalų kainų skaidrumui, stabilumui didinti, rinkos stebėsenai gerinti. Energetikos ministerijos ėmėsi priemonių, skirtų konkurencijai degalų rinkoje didinti.
Energetikos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną darbo dieną rinks informaciją iš visų degalinių apie degalų kainas ir jas skelbs savo interneto svetainėje bei teikia įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad degalų kainos mažmeninėse prekybos vietose galėtų būti didinamos ne dažniau kaip vieną kartą per parą“, – nurodė ministerijos atstovai.
Pasak jų, šiuo metu taip pat skubinamos atsinaujinančios energetikos priemonės.
„Balandžio 3 d. paskelbtas Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos kvietimas, skirtas atnaujinti nusidėvėjusius šilumos gamybos katilus savivaldybių katilinėse.
Esant didelėms kuro kainoms, rasti būdai kaip labiausiai pažeidžiamiems vartotojams padėti sumažinti išlaidas už elektros energiją.
Kovo 9 d. viešajai konsultacijai pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, kurie leistų nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams vienašališkai nutraukti brangesnes sutartis su pažeidžiamais vartotojais – ir automatiškai pereiti prie mažesnio visuomeninio tarifo“, – nurodė EM.
Be to, Lietuva buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri išleido dalį naftos atsargų.
Nuo darbo iš namų iki vairavimo kas antrą dieną
Lietuva, kaip ir kai kurios kitos ES šalys jau ėmėsi kai kurių priemonių degalų prieinamumui didinti. Pavyzdžiui, sumažino akcizus, įvedė viršutines kainų ribas.
Tačiau po tokių žingsnių mažesnėmis vietos kainomis ėmė naudotis ir kaimyninių šalių gyventojai. Dėl to kai kurios šalys buvo priverstos riboti degalų pardavimą užsieniečiams.
Tuo metu kitos pasaulio valstybės, reaguodamos į kuro rinkos svyravimus ir galimus tiekimo sutrikimus, taiko skirtingas priemones, skirtas sumažinti energijos vartojimą ir užtikrinti pakankamą degalų kiekį vidaus rinkoje.
Pavyzdžiui, kai kurios valstybės mažina energijos paklausą.
Tailande valstybės tarnautojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, ribojamos kelionės, o biuruose nustatyta aukštesnė kondicionavimo temperatūra.
Tuo metu Filipinuose daliai institucijų įvestas keturių darbo dienų grafikas ir siekiama sumažinti kuro bei elektros vartojimą, o Mianmare ribojamos vairavimo dienos, kad būtų taupomas kuras.
T. y. pagal paskutinį automobilio numerių skaičių vieniems leidžiama važinėti lyginėmis dienomis, kitiems – nelyginėmis.
Tuo metu kitos valstybės imasi kitokių veiksmų, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiria degalų eksportui riboti.
Tailande buvo uždraustas benzino, dyzelino, aviacinio kuro ir suskystintų dujų eksportas, o Pietų Korėja nustatė eksporto kvotas benzinui, dyzelinui ir žibalui.
Kinijoje naftos perdirbėjams nurodyta stabdyti dyzelino ir benzino eksportą, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos aprūpinimas, o Japonijoje dalis įmonių savanoriškai sumažino degalų eksportą, prioritetą teikdamos vietos paklausai.
Kai kurios šalys taip pat taiko kainų ir importo reguliavimo priemones.
Pavyzdžiui, Vietnamas sumažino kuro importo muitus iki nulio ir pasitelkia kainų stabilizavimo fondą, o Pietų Korėjoje nustatytos kainų „lubos“ perdirbėjų tiekimo lygyje.
Tuo metu Malaizija stiprina kontrolę pasienyje, siekdama užkirsti kelią subsidijuoto kuro kontrabandai, o Australija naudoja strategines kuro atsargas ir laikinai sušvelnino degalų kokybės reikalavimus, kad būtų lengviau užtikrinti tiekimą rinkoje.
Šaltinis: TV3.LT
