Naujasis Vengrijos lyderis Peteris Magyaras greitai ėmėsi veiksmų įtvirtinti savo įtaką valstybinėse institucijose, kurias per šešiolika savo valdymo metų suformavo kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nukreipdamas kritikos bangas prieš valstybinius žiniasklaidos kanalus ir savo pirmtako paskirtą prezidentą.
Trečiadienio rytą duodamas įtampos kupiną interviu radijui – pirmąjį per daugiau nei pusantrų metų – P. Magyaras sukritikavo pašnekovą už tai, kad šis atstovauja organizacijai, kuri, pasak jo, visuomenėje skleidė baimę ir neviltį, ir pareiškė, kad ši naujienų tarnyba bus uždaryta ir vėliau atnaujinta kaip tikras visuomeninis transliuotojas.
Po kelių valandų jis atvyko į prezidento Tamaso Sulyoko biurą Budos pilyje aptarti jo vykdomo valdžios perdavimo grafiko, taip pat pareikalavo, kad valstybės vadovas atsistatydintų, kai tik bus suformuota P. Magyaro vyriausybė.
Pasak jo, T. Sulyokas parodė esąs moraliai netinkamas eiti prezidento pareigas, nes prisidėjo prie V. Orbano valdžios įtvirtinimo ir nesipriešino korupcijai ir kitiems skandalams.
Po susitikimo P. Magyaras žurnalistams sakė, kad prezidentas sutiko su pagreitintu valdžios perdavimo grafiku, pagal kurį vyriausybė greičiausiai būtų suformuota gegužės 6-7 d., t. y. anksčiau nei gegužės 12 d., kuri pagal Konstituciją yra vėliausia galima data. Pasak P. Magyaro, T. Sulyokas teigė „apsvarstysiantis“ reikalavimą atsistatydinti.
Per interviu būsimasis Vengrijos lyderis taip pat sakė planuojantis susigrąžinti dviejų didžiausių šalies bendrovių – naftos perdirbimo bendrovės „Mol Nyrt.“ ir vaistų gamintojos „Gedeon Richter Nyrt.“ – akcijas, kurias V. Orbanas perdavė akademiniam fondui, įsteigtam propaguoti jo „neliberalios demokratijos“ ideologiją.
Toks autoriteto demonstravimas buvo stulbinantis pokytis po šešiolikos metų, kai opozicijos balsai faktiškai nepasiekdavo valstybinės žiniasklaidos priemonių. Vienas po kito V. Orbano paskirti prezidentai daugiausia veikė kaip jo darbotvarkės vykdytojai, todėl oponentai juos vadino „parašų mašinomis“.
P. Magyaro partija „Tisza“ sekmadienį vykusiuose rinkimuose iškovojo triuškinamą pergalę po laikotarpio, per kurį nacionalistas V. Orbanas beprecedenčiu ES mastu išplėtė savo įtaką visose gyvenimo srityse. Jo dominavimas žiniasklaidos erdvėje, teismuose ir kitose valstybinėse institucijose padėjo išlaikyti milijonus rinkėjų lojalius arba pasyvius per ekonominių nuosmukių bangas, prastėjant socialinėms paslaugoms ir sklandant kaltinimams dėl nežabotos korupcijos.
Per du iš eilės pusvalandžio trukmės interviu valstybiniam radijui ir televizijai P. Magyaras palygino žiniasklaidos turinį su Šiaurės Korėjos ir nacistinės Vokietijos propaganda dėl dezinformacijos masto. Pasak jo, ten dirbę žurnalistai prisidėjo palaikydami neliberalią sistemą, paremtą favoritizmu, nebaudžiamumu ir neapykantos kurstymu.
Interviu sukrečia keliais aspektais
„Jūs padarėte neįtikėtiną žalą Vengrijos žmonėms – jų sielai, skiepydami baimę vaikams, seneliams ir vyresnio amžiaus tautiečiams, – kalbėjo P. Magyaras ir pridūrė, kad jo vyriausybės sprendimai nebus grindžiami keršto siekiu. – Kalbama ne apie mane. Kalbama apie kiekvieno vengro teisę į viešąją žiniasklaidą, kuri transliuoja tiesą.“
Tai, kad P. Magyaras kalbėjo savo žodžiais valstybinėje žiniasklaidoje, buvo sukrečiantis keliais aspektais.
Per pastaruosius metus buvęs valdančiosios partijos žmogus, vėliau tapęs kritiku, 96 proc. atvejų buvo vaizduojamas neigiamai per valstybinio televizijos kanalo M1 vakaro žinias, rodo vasario mėnesį paskelbtas „Republikon Institute“ tyrimas. V. Orbanas 95 proc. atvejų buvo minimas teigiamame kontekste. Praėjusią savaitę naujienų agentūrai „Bloomberg“ pateiktame pareiškime valstybinės žiniasklaidos reguliuotojas teigė, kad „procedūrinės taisyklės“ jam trukdo užtikrinti sąžiningą politinį turinį.
Tačiau toks pat tonas buvo ir per trečiadienio interviu. Užuot leidę kalbėti ką tik užtikrintą pergalę iškovojusiam lyderiui, žurnalistai laikėsi konfrontacinės pozicijos ir nuolat pertraukinėjo P. Magyarą, priešingai nei per dažnai pataikūniškus savaitinius interviu su V. Orbanu.
Būsimasis lyderis atkirto žurnalistams kaltindamas juos bandymu toliau skleisti politiškai tendencingas naujienas, kurias rinkėjai atmetė per sekmadienį vykusius rinkimus. Po interviu socialiniuose tinkluose jis tai pavadino „melų fabriko agonija“.
P. Magyaras per rinkiminę kampaniją žadėjo ne tik nušalinti V. Orbaną, bet ir išardyti jo paties paskelbtą neliberalią sistemą, kuri buvo nukreipta prieš nepriklausomus žurnalistus ir pilietinę visuomenę vis labiau autoritarinėje sistemoje.
Šią sistemą palaikė platus V. Orbanui palankios žiniasklaidos tinklas, kurį sudarė šimtai leidinių – naujienų portalų, bulvarinių laikraščių, regioninių laikraščių ir socialinių tinklų influencerių, kurie daugiau nei kiti pelnėsi iš valstybės reklamos.
Rinkimai Vengrijoje: rinkėjai rikiuojasi prie balsavimo punktų
Video: ENEX
P. Magyaro planuojami žingsniai primena tai, kas 2023 m. įvyko Lenkijoje. Tuomet sugrįžęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nutraukė valstybinės žiniasklaidos naujienų kanalo veiklą po to, kai ankstesnė nacionalistinė valdžia jį buvo pavertusi savo ruporu. P. Magyaras paminėjo per pirmąją savo kelionę į užsienį keliausiantis į Varšuvą, kur susitiks su D. Tusku – centro dešinės sąjungininku, tapusiu vienu aršiausių prorusiškojo V. Orbano kritikų Europoje.
P. Magyaro gebėjimas atkurti žiniasklaidos laisves bus labai svarbus Vengrijai siekiant susigrąžinti daugiau kaip 20 mlrd. dolerių įšaldytų Europos Sąjungos lėšų, kurios buvo sustabdytos dėl įvairių susirūpinimą keliančių problemų, įskaitant korupciją, teisinės valstybės principų pažeidimus ir politinės įtakos žiniasklaidai mastą.
