Diplomatinių santykių su Kinija klausimas buvo tema, su kuria buvo susijusi ir paskirtojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ateitis poste, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga.
Todėl, politiko teigimu, jei ryšiai su Pekinu iki Naujųjų metų nebus atkurti, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius turės teisę apsispręsti, ar tam yra objektyvių priežasčių.
„Čia buvo tema, kuri galėjo užkabinti ir užsienio reikalų ministro poziciją, bet, kaip suprantu, po pokalbių ministras, matyt, pažadėjo, kad įgyvendins Vyriausybės programos ir koalicinės sutarties nuostatą atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio lygio, kaip turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
„Tai bus premjero teisė apsispręsti, ar tos neatkūrimo priežastys buvo objektyvios, ar ministras to nepadarė sąmoningai, nenorėdamas to daryti“, – akcentavo jis, paklaustas, kas bus, jei diplomatiniai santykiai nebus atkurti iki Naujųjų.
Valstiečių lyderis teigė, kad užsienio politikos temos nėra tik K. Budrio atsakomybė. Vis dėlto, kaip pabrėžė, Kinijos klausimu norėtųsi matyti aiškius rezultatus.
„Užsienio reikalai nėra vien tik užsienio reikalų ministro klausimas. Tame dalyvauja ir premjeras, ir prezidentas, Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Tai yra šiek tiek platesnis formatas negu kokios siauros srities. Norėčiau tikėtis, kad pavyks, nes per praėjusius aštuonis mėnesius šis darbas buvo nepadarytas“, – sakė A. Veryga.
Praėjusią savaitę įslaptinta informacija su Seimo URK nariais pasidalinęs K. Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės. Parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas po susitikimo tikino, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose yra poslinkių ir Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais.
Tiesa, dar formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras M. Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybes šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Šaltinis: ALFA.LT
