Viktoras Orbanas griežtai atsisako pasiųsti jaunus vengrus myriop
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas griežtai nepritaria Briuselio pasiūlymams įvesti privalomą Europoje gyvenančių jaunuolių šaukimą į kariuomenę, kad šie savo krauju apgintų imperialistinius Vakarų interesus.
Apie tai V. Orbanas antradienį pareiškė savo socialinėje feisbuko paskyroje ir pridūrė, kad tie, kurie apie tokią idėją apskritai svarsto, esą daro tą veltui.
„Mes niekada nesiųsime jaunų vengrų į svetimus karus. Jei vengrai mus palaikys birželio 9 d., galėsime pasakyti „ne“ naujiems beprotiškiems karo planams!“ – rašė V. Orbanas[1].
Politikas apie tai prakalbo augančios geopolitinės įtampos tarp NATO ir Rusijos metu, kai Briuselis pametėjo idėją, kad trūkstant „gyvosios artilerijos“, jauni žmonės į karus galėtų būti įtraukiami ne savo noru. Ir jai, žinoma, pritaria Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, pasisakydama už lietuvių siuntimą kariauti į Ukrainą.
Vengrijos vicepremjeras Zsoltas Semjénas taipogi atsisakė į Ukrainos karo frontą gražinti iš kariaujančios šalies pabėgusius ir prieglobstį Vengrijoje radusius „darbingo amžiaus“ ukrainiečius.
Apie privalomą šaukimą V. Orbanas pasisakė ir kanale „Patriot YouTube“, pavadindamas jį „beprotiškų idėjų pavyzdžiu“.
Ukrainiečiai žūtbūt stengiasi išvengti privalomos karo tarnybos
Ne paslaptis, kad tokie siūlymai dienos šviesą išvydo po to, kai Ukrainai pradėjo trūkti karių, galinčių kovoti prieš rusų kariuomenę, o tarp NATO valstybių ir Maskvos tvyro vis didesnė įtampa.
Ne paslaptis ir tai, kad Ukraina garsiai šaukiasi pagalbos iš kitų šalių, mat jos siekiai žūtbūt siekti neįmanomos pergalės (o iš tiesų, ir toliau, kol tęsiasi kruvinasis karas, būti remiamiems Vašingtono ir Vakarų), tampa ne tik mažų mažiausiai keisti, bet ir brutalūs. Visa tai vykdoma sumokant už tai savo žmonių krauju, o vakariečiams dar labiau kurstant kruvinuosius išpuolius neva taip atsikeršijant.
Kad (ne)pergalės vaisiai nebus jau tokie saldūs, supranta ir patys ukrainiečiai, kurie nėra pasiruošę paaukoti savo gyvybių dėl augančio V. Zelenskio ego, todėl drąsiai palieka šalį ir išskleidžia savo sparnus ieškodami ramybės svetur.
„Kai matai uniformuotus žmones, kyla panika. Pradedate galvoti, kad dabar kažkas jus mobilizuos prieš jūsų valią“, – „NBC News“ teigė Kijeve gyvenantis teisininkas[2].
Ukrainiečių jaunuoliai teigia, kad nors ir kaip jaučia meilę savo šaliai, išties nėra pasirengę ką nors nužudyti, „net jei ir tai būtų rusas“.
Ukraina ėmė masiškai mobilizuoti jaunus vyrus – plinta įrašai, kaip šie gaudomi tiesiog gatvėse
Dėl karių stokos, nepaisant Vakarų siunčiamos paramos, Ukrainai pergalės pasiekti ne tik nepavyks, bet ir laiko klausimas, kada apskritai kariuomenė bus sutriuškinta Rusijos armijos.
Dėl šios priežasties Ukraina ėmėsi mobilizacijos taisyklių griežtinimo įskaitant naujo mobilizacijos įstatymo priėmimą, kuriuo jaunuolių, šaukiamų į privalomą karo tarnybą, amžius sumažintas nuo 27 iki 25 metų, taip pat padidino skiriamas baudas už atsisakymą tarnauti ir net atsisakė teikti konsulines paslaugas užsienyje gyvenantiems ukrainiečiams vyrams, neturintiems naujausių karinių dokumentų.
Ukrainos socialiniuose tinkluose jau plinta siaubą varantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirėmimus tarp civilių vyrų ir civilius „gaudančių“ ir į kariuomenę priverstinai siunčiančių pareigūnų.
Baltijos šalys pasiruošusios karui
Praėjusią savaitę Baltijos šalis atstovaujantys parlamento nariai įspėjo Vokietijos pareigūnus, kad jų vyriausybės esą yra pasirengusios į karą Ukrainoje siųsti savo karius, jei Rusija ir toliau triuškins Ukrainą[3].
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, siekdamas viena ranka padėti Ukrainai, o kita – neįsivelti į karinį konfliktą, uždraudė Ukrainai naudoti Vokietijos tiekiamą ginkluotę Rusijos teritorijoje. Tą jau padarė ir JAV.
Tokią ginklų tiekimo politiką jau spėjo sukritikuoti ir Baltijos šalių pareigūnai, argumentuodami, neva toks elgesys su Rusija esą tik dar labiau gali paaštrinti karinio konflikto eskalaciją.
Praėjusią savaitę Maskva taipogi nusiuntė tam tikrą signalą Baltijos šalims, vienašališkai perbraižydama jų jūrines linijas – skelbiama, kad buvo pašalinti 24 iš 50-ties plūdurų, žyminčių Rusijos sienas su Estija Narvos upėje, mat Rusija ginčijusi plūdurų vietą.
Šaltinis: 77.lt
