Praėjusią savaitę pradėjo sklisti žinios apie, rodos, jau primirštą Ebolos virusą. Žinutės apie toli, Kongo Demokratinėje Respublikoje siaučiančią mirtiną ligą nesulaukė daug dėmesio, tačiau kuo toliau, tuo labiau plečiasi šio viruso židinys. Šiuo metu įtariamas jau 131 atvejis, 513 užsikrėtimų, bet neabejojama, kad liga plėsis.
Į tai jau pradeda reaguoti Vakarų valstybės – JAV pirmadienį pranešė stiprinančios atsargumo priemones, skirtas užkirsti kelią Ebolos virusui plisti ir, be kita ko, pradėsiančios tikrinti keliautojus, lėktuvais atvykstančius iš protrūkio paveiktų regionų, bei laikinai stabdysiančios vizų išdavimo paslaugas.
Ar ši situacija kelia pavojų, kalbėjome su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku, virusologu dr. Gyčiu Dudu.
– Kas šiuo metu žinoma apie Ebolos viruso paplitimą, kiek smarkiai jis yra išplitęs?
– Pirmą kartą apie šį protrūkį išgirdome prieš keletą dienų. Jei kažkas seka šią situaciją akylai, turbūt jau pastebėjo, kad įtariamų mirčių nuo šio viruso ir atvejų skaičius auga nežmoniškai greitai.
Ebolos virusas Kongo Demokratinėje Respublikoje
FOTO: JOSPIN MWISHA | AFP / Scanpix
Protrūkis atrandamas tik jau gerokai pažengęs, todėl iš šitos pusės situacija atrodo gana blogai. Visgi reikia prisiminti, kad net didžiausių Ebolos epidemijų metu, Europoje poveikis visada yra gana mažas. Bet vėlgi – jei šis protrūkis toliau plėsis, vienaip ar kitaip tai turės įtakos, pavyzdžiui, kelionėms.
Situacija yra labai rimta, kol kas tai daugiau Afrikos problema, bet svarbu prisiminti, kad kalbant apie užkrečiamąsias ligas, jos dažniausiai nelieka tik kitų šalių problemomis.
Tenka pastebėti, kad viskas vyksta po to, kai JAV Donaldo Trumpo administracija iš esmės atšaukė finansavimą tokioms programoms kaip US Aid, o nemažai šios programos finansų būdavo skiriami tokių ligų stebėsenai. Šita situacija be aktyvaus tarptautinės bendruomenės įsitraukimo, kyla rizika, kad gali išslysti iš kontrolės.
Gytis Dudas
FOTO: ELTA / Josvydas Elinskas
– Šiandien pasirodė žinia, kad Ebolos virusu užsikrėtęs JAV pilietis bus gydomas Vokietijoje, jis dirbo Kongo Demokratinėje Respublikoje. Kokia rizika, kad ir Europoje bus Ebolos viruso atvejų?
– Pasaulyje jau yra buvusios bent dvi milžiniškos Ebolos viruso epidemijos, viena Vakarų Afrikoje 2012–2015 metais, kita 2018–2020 metais Demokratinėje Kongo Respublikoje. Nepaisant to, kad abi epidemijos buvo gana didelės, Europai pavojus kaip ir nekilo.
Svarbu pastebėti dar kitą aspektą, kad ši antroji didžiausia epidemija, Demokratinėje Kongo Respublikoje, kilo Šiaurės Kivu provincijoje, netoli Ituri provincijos, kurioje vyksta dabartinis protrūkis. Problema su šiomis vietovėmis yra ta, kad jose jau nuo seno rusena pilietiniai konfliktai. Matėme, kaip antros didžiausios Ebolos viruso epidemijos metu pilietinis konfliktas žymiai apsunkino sveikatos specialistų darbą.
COVID-19 pandemijos metu matėme žmonių iš paraščių, kurie išnaudojo situaciją politiniams tikslams – lygiai taip pat Šiaurės Kivu provincijoje įvairūs vietiniai karvedžiai degino visuomenės sveikatos punktus, kad irgi susirinktų politinių kreditų. Tai svarbus veiksnys, kuris ir dabar gali apsunkinti darbą.
Ebolos virusas Kongo Demokratinėje Respublikoje
FOTO: JOSPIN MWISHA | AFP / Scanpix
– Kodėl apskritai Ebolos virusas taip greitai plinta? Ir kodėl dabar nuo jo nėra vakcinos?
– Šiuo metu kalbame apie Bundibugyo Ebolos viruso rūšį, ji yra gana nežinoma, nes yra sukėlusi vos du protrūkius – 2007 metais ir 2012 metais. Nesakyčiau, kad Ebolos virusas yra labai lengvai plintantis ar labai greitai užkrečiamas, nes jam perduoti vis tiek reikalingas artimas kontaktas. Vakarų Afrikoje ši epidemija taip smarkiai išplito dėl kelių aspektų, vienas iš jų yra vietiniai papročiai, kur giminaičiai mirusiojo kūną plauna kartu, be to, viskas prasidėjo šalia trijų valstybių sienų. Kai į protrūkį turi reaguoti daugiau nei viena šalis, tai sukelia nemažai chaoso.
– Kaip jūs toliau matote šią situaciją, ar virusas toliau plis, ar pavyks jį sustabdyti?
– Negalėčiau spekuliuoti, bet ką matysime per artėjančias dienas, tai yra didėjantį atvejų skaičių. Viskas priklauso nuo to, kaip toli užsikrėtę asmenys bus nukeliavę, o jau dabar matome, kad jie randami ir už dešimčių kilometrų, tai nėra labai gerai. Be to, manoma, kad šis protrūkis prasidėjęs gana seniai, o vienas Ebolos viruso atvejis, apie kurį pranešta kovą, gali būti šio protrūkio dalis. Kaip viskas vystysis toliau, priklausys nuo tarptautinės bendruomenės, kol ši liga netapo kitų šalių problema.
„Delfi“ primena, kad apie naują Ebolos viruso protrūkį Afrikoje pradėta kalbėti tik praėjusią savaitę. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pirmadienį vėlyvą vakarą paskelbtame pranešime dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje KDR ir Ugandoje visos Afrikos mastu paskelbė visuomenės sveikatos krizę.
KDR užregistruotas 131 mirties atvejis iš 513 įtariamų Ebolos atvejų, o kaimyninėje Ugandoje užregistruotas vienas mirties atvejis.
Ankstesnis Ebolos viruso, kuris, nepaisant pažangos vakcinų ir gydymo srityje, per pastaruosius 50 metų Afrikoje nusinešė apie 15 tūkst. gyvybių, protrūkis įvyko praėjusį rugpjūtį centrinėje šalies dalyje. Tąsyk virusas pražudė mažiausiai 34 žmones iki gruodį jį paskelbiant likviduotu.
Per mirtiniausią viruso protrūkį KDR 2018–2020 m. mirė beveik 2,3 tūkst. žmonių.
Manoma, kad Ebolos virusas yra kilęs iš šikšnosparnių. Virusas gali sukelti stiprų kraujavimą ir organų nepakankamumą. PSO duomenimis, per pastarąją pusę šimtmečio Ebolos protrūkių metu mirtingumas tarp užsikrėtusiųjų svyravo nuo 25 iki 90 proc.
Virusas perduodamas žmogaus žmogui per kūno skysčius arba sąlytį su užsikrėtusio asmens krauju. Užsikrėtusieji tampa viruso platintojais tik pasireiškus simptomams. Inkubacijos laikotarpis gali trukti iki 21 dienos.
Šaltinis: DELFI.LT
