Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas tvirtina, kad Berlynas yra pasirengęs prisiimti didesnę lyderio atsakomybę NATO, kai JAV vaidmuo Aljanse mažėja.
„Mūsų tikslas – naujas naštos pasidalijimo susitarimas, kuris atspindėtų Vokietijos ir Europos ekonominį ir karinį potencialą, – sakė jis. – Norime stipresnės NATO, kurioje Europa atliktų didesnį vaidmenį. Norėdami tai pasiekti, turime sutelkti savo pramonės pajėgumus, intensyviau bendradarbiaudami gynybos srityje.“
Ministras pridūrė, kad Vokietija nori kuo greičiau pasiekti NATO 5 proc. išlaidų tikslą ir sustiprinti savo gynybos pajėgumus.
2025 m. NATO viršūnių susitikime Aljansas susitarė, kad ateityje valstybės narės į gynybos išlaidas turėtų investuoti bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Papildomai 1,5 proc. bus skirta su gynyba susijusioms išlaidoms, tokioms kaip infrastruktūra, ir iki 2035 m. bendras tikslas pasieks 5 proc. BVP per metus.
J. Wadephulas taip pat paskelbė, kad ketina pateikti „konkrečius pasiūlymus“, „kaip galėtume toliau tvirtai remti Ukrainą ginant laisvę Europoje“. Pasak Vokietijos ministro, tai apima būdus, kaip NATO gali pasinaudoti įspūdingais Ukrainos gynybos pramonės pasiekimais.
Karinio Aljanso vadovas Markas Rutte teigė, kad daugelis NATO narių neskiria pakankamai lėšų, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo plataus masto Rusijos invazijos.
„Pagalba Ukrainai „dabar nėra tolygiai paskirstyta NATO viduje, – teigė jis. – Yra ribotas skaičius šalių, įskaitant Švediją, kuri iš tikrųjų viršija savo galimybes, kai kalbama apie paramą Ukrainai, ir kitas šalis, tokias kaip Kanada ir Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Norvegija, taip pat dar kelias. Tačiau daugelis taip pat nepakankamai išleidžia lėšų Ukrainai paremti.“
Skirs „neribotą finansavimą“
Vokietijos vyriausybė patiria spaudimą įvykdyti savo pažadą atgaivinti ekonomikos augimą po užsitęsusio nuosmukio ir padidinti išlaidas gynybai, nerimaujant dėl Rusijos agresijos.
Vokietija planuoja 2027 m. nuolat dislokuoti 5 tūkst. karių kovinę brigadą „Lietuva“ NATO rytiniame flange ir iš dalies pakeitė savo Konstituciją, kad gynybai būtų skirtas iš esmės neribotas finansavimas. Šalies vyriausybė pradėjo kelių tūkstančių šarvuočių pirkimus ir plečia pramonės pajėgumus.
Kita vertus, Vokietijos gynybos išlaidų didinimui priešinasi kairieji ir tam tikru mastu kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“. Kalbėdamas šiemet vykusios Miuncheno konferencijos atidarymo dieną, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išskyrė Rusijos keliamą grėsmę Europai, perspėdamas, kad „laisvė nebegali būti laikoma savaime suprantamu dalyku“.
„Turime suprasti, kad didžiųjų valstybių eroje mūsų laisvė nebėra savaime suprantama. Ji pastatyta ant kortos. Turėsime parodyti tvirtumą ir ryžtą, kad apgintume šią laisvę“, – sakė jis.
F. Merzas taip pat atskleidė, kad vedė pirmines derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl galimybės prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skėčio bei ragino Europą sukurti stipresnę savarankišką saugumo strategiją.
Stipriausia kariuomenė Europoje
F. Merzas anksčiau oficialiai pareiškė, kad jo vyriausybė suteiks visas būtinas finansines lėšas, kad šalies kariuomenė (Bundesveras) taptų stipriausia konvencine armija Europoje. Šį ambicingą tikslą jis pirmą kartą iškėlė savo istorinėje programinėje kalboje Bundestage 2025 m. gegužės 14 d.
F. Merzas pažadėjo, kad federalinė vyriausybė Bundesverui skirs visus išteklius, reikalingus trumpalaikiam gynybiniam pajėgumui atnaujinti bei ilgalaikiam technologiniam pranašumui sukurti. Gynybos ministerijos gairėse numatyta trumpuoju laikotarpiu didinti kariuomenės ištvermę, vidutiniu laikotarpiu užtikrinti platų pajėgumų augimą, o ilgalaikėje perspektyvoje – pasiekti visišką technologinį dominavimą.
Kancleris atvirai pripažino, kad didesnio Vokietijos karinio vaidmens ir investicijų jau dešimtmečius tikisi bei tiesiogiai reikalauja šalies partneriai bei sąjungininkai NATO ir Europos Sąjungoje.
Vokietija siekia perimti lyderystę žemyno gynybos srityje, ypač didėjančios konfrontacijos su Rusija kontekste bei siekiant išlaikyti kuo glaudesnę transatlantinę vienybę tarp Europos ir JAV.
Šie ambicingi Berlyno planai ir F. Merzo retorika žymi radikalų Vokietijos saugumo politikos lūžį, nors šis spartus ginklavimasis greta džiugių vertinimų NATO viduje sukelia ir tam tikrų diskusijų bei susirūpinimo bangų kai kuriose kaimyninėse Europos sostinėse.
Šaltinis: ALFA.LT
