Vos pagimdžius naujagimį Andriaus žmoną ištiko insultas: atsidaręs „Sodrą“ liko šokiruotas, ką ten išvydo

Naujienos

Gegužės pabaigoje naujienų portalas tv3.lt aprašė tragišką vilniečio Andriaus Jarovojaus šeimos istoriją – pirmagimį sūnelį kovo mėnesį pagimdžiusią žmoną Ligitą ištiko insultas ir po to moteris nebevaikšto, beveik nekalba ir nepamena net pagimdžiusi mažylį. Nors ant šeimos pečių užgriuvo ir taip daug naštos, vis tik bėda po vieną nevaikšto – šiuo metu „Sodra“ reikalauja šeimos susimokėti beveik 400 eurų už Ligitos gydymą.

Susisiekus su Andriumi jis pasidalijo žiniomis apie savo žmonos ir mažylio Rojaus būklę, o taip pat papasakojo, kad šiuo metu yra įsipainiojęs į tikras institucijų pinkles.

Ligita iki insulto nespėjo užpildyti dokumentų, patvirtinančių jos motinystę ir pretendavimą į privalomojo socialinio draudimo (PSD) apmokėjimą valstybės lėšomis „Sodrai“, tad kol teismas nepriskyrė jos globos Andriui, šeima turi susimokėti nemokėtas PSD įmokas.

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurie nukreipė dėl komentaro kreiptis į „Sodrą“.

Kreipusis į „Sodra“, buvo paaiškinta, kad „valstybės institucijos privalo veikti pagal teisės aktus ir negali jų apeiti net ir labai jautriose situacijose“. Išsamesnį jų komentarą galite rasti 2 puslapio apačioje.

Insultą patyrusios Ligitos PSD įmokos nemokėtos

Su Andriumi susisiekėme iškart po jo pirmadienio vizito „Sodroje“. Jis pasakojo, kad šiuo metu Ligita jau spėjo pakeisti tris ligoninės skyrius, o liepos 24 dieną pagal pirminį planą jau turėtų išvykti namo.

Pašnekovas dėstė savo mintis ir aiškino, kad yra toks žmogus, kuris nemėgsta laukti paskutinės minutės, tad siekiant tolimesnio žmonos perkėlimo jis su draugu nuvyko į Šeškinės polikliniką, kurioje dirbo Ligitos šeimos gydytoja.

„Ji man sakė: „Viskas gerai, bet matau, kad Ligita nėra drausta.“ Galvoju – kaip nedrausta? Sako: „Negaliu jūsų registruoti, nes net pas gydytojus nepriims. Reikės, kad šeimos gydytoja paskirtų masažus, socialines paslaugas ir visa kita, bet ji nėra drausta.“

Mes su draugu karto nuvažiavome į „Sodrą“. Ten pasakė, kad Ligita nėra drausta, nes nemoka įmokų. Sakau: „Palaukit, Ligita juk pagimdė.“

Tuo metu dar neturėjau dokumentų prie savęs, o dabar jau turiu Ligitos nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, kad ji kovo 18 dieną pagimdė, tačiau „Sodra“ vis tiek iš mūsų nepriima Ligitos prašymo išmokai gauti“, – pasakojo jis.

Pasak Andriaus, didžiausia problema yra ta, kad prašymą susitvarkyti turi pati Ligita, o ji šiuo metu negali nei vaikščioti, nei pilnai protauti. Dėl to, anot pašnekovo, šiuo metu šeima turi susimokėti maždaug 400 eurų už praėjusį Ligitos gydymo laikotarpį.

Jis pasakojo, kad žmona vizitui į „Sodrą“ buvo užsiregistravusi balandžio 13 dienai, deja, tą pačią dieną ją ištiko insultas ir ji buvo paralyžiuota. Ligita nespėjo įstaigai pateikti jokių dokumentų.

„Dabar prasidėjo visos problemos. Gaunasi taip, kad kiekvieną mėnesį turime mokėti po maždaug 80 eurų PSD įmokų.

Aš klausiau „Sodros“ darbuotojo: jeigu žmogus gyvena vienas, jam nutinka tokia nelaimė, jis pusę metų negali susitvarkyti dokumentų, o po to atsibunda ir pamato didžiules skolas – kas tada? Jis atsakė: „Tokie įstatymai“, – nusistebėjo tėtis.

Šiuo metu vyksta teismas dėl Ligitos globos priskyrimo

Andrius pasakojo, kad anksčiau manė, jog moteriai pagimdžius, ji natūraliai įtraukiama į sąrašus tų, už kuriuos PSD sumoka valstybė. Vis tik, pasak jo, kol prašymas nėra pateiktas, tol niekas nevyksta.

„Dabar dar ir teismai atostogauja, dėl to visa tai gali užsitęsti dar pusę metų, o mums įmokos tik kapsės ir kapsės. Vien būsto nuoma mūsų šeimai sudaro apie 600 eurų. Dar Ligitos išlaikymas, maistas vaikui, sauskelnės, mišinukai.

Dabar jau nebežinau, ką daryti. Vien tam, kad Ligita galėtų gauti tai, kas jai priklauso, turime sumokėti tuos 400 eurų. Man visa tai atrodo visiška nesąmonė“, – sakė jis.

Pašnekovas dalijosi, kad pasiteiravo „Sodros“ darbuotojo, ar yra tikimybė, kad išleidus Ligitą iš ligoninės gali ateiti gydymo sąskaitos, jis patvirtino, kad tokia galimybė yra.

Vis tik Andrius dalijosi, kad tuomet nesupranta šios sistemos – ji buvo išleista iš reanimacijos, nors turbūt taip įvykti neturėjo dėl išmokų nemokėjimo.

„Ar žinote, kiek būtų kainavusios dvi savaitės reanimacijoje? Su visais vaistais – po kelis šimtus eurų per dieną. Susidarytų gal net apie 20 tūkstančių eurų. Ką man būtų reikėję daryti?“ – garsiai svarstė Andrius.

Pasak pašnekovo, šiuo metu visa problema slypi tame, kad kol teismas nepatvirtins, kad Ligitos globa priskiriama jam, tol jis negali atlikti jokių teisinių veiksmų už ją nors pati žmona pasirūpinti savimi negali.

Ligitos būklė vis dar sunki

Pasidomėjus, kokia Ligitos sveikata yra dabar, jis pasakojo, kad žmona po truputį žengia savo pirmuosius žingsnius, deja, progresas vyksta labai lėtai.

Pasiteiravus, ar Ligita jau kalba, Andrius faktą patvirtino, vis tik pridūrė, kad žmona savo kalbos turinio nesuvokia nei pati, nei jį suvokia kiti.

„Visai neseniai Ligitą psichologai pradėjo ruošti susitikimui su vaikeliu. Mums liepė atnešti šeimos nuotraukų, kuriose esu aš, kuriose ji pati, kuriose tėvai, kuriose vaikas.

Specialistai su jomis dirba, jie pradėjo tą visą jos atminties atgaivinimo procesą, o visai neseniai parodėme vaiką. Buvo labai sunku.

Sunku net pasakyti, kaip ji reagavo. Visi buvo šalia, bet aš tiesiog nebežinojau, ką daryti“, – sakė Andrius, pripažindamas, kad mama vaikelio neatpažino.

Vis tik kalbėdamas apie sūnų pašnekovas pasidžiaugė, kad jis – tikras stipruolis. Pasak jo, Rojus puikiai valgo, o Andrius šmaikštavo, kad naujagimis visas atsigimė į tėtį.

„Dabar jis jau vartosi. Neseniai važiavome pas gydytoją dėl klubų, o gydytojas pasakė, kad viskas einasi taip, kaip ir turėtų, tad mums dažnai pas jį lankytis nereikės.

Iš tiesų, net baisu, kaip greitai prabėgo laikas ir kaip greitai jis auga“, – šyptelėjo pašnekovas.

Šiuo metu Andrius išgyvena sunkų laikotarpį

Pašnekovas neslėpė, kad šie metai jam – turbūt patys sunkiausi gyvenime. Pasak jo, jeigu pavyks išgyventi šį, tokių didelių rūpesčių kupiną etapą – jam turbūt jau niekas nebebus baisu.

„Aš jau nebežinau. Atrodo, šeimai ir taip be galo sunku, o dar iš visų pusių bombarduoja institucijos.

Mane gyvenimas šiais metais taip išskalavo, kaip skalbimo mašina skalbia rūbus – išgręžė ir išmetė į gatvę. Aš buvau visiškai kitoks žmogus, bet dabar gyvename labai griežtai pasiskirstę pareigomis.

Mano darbas – uždirbti pinigus, rūpintis maistu, važinėti, tvarkyti visus dokumentus ir reikalus. Močiutė, praktiškai, pati augina vaiką.

Mes perkame sauskelnes, mišinukus. Visi gyvename tik tuo. Realiai aš beveik nematau nei vaiko, nei Ligitos“, – graudinosi pašnekovas.

Andrius dalijosi, kad prieš porą dienų buvo nuvykęs aplankyti žmonos. Jis pasidžiaugė, kad Ligita bent jau valgo, tačiau pabrėžė, kad iki pilno atsistatymo dar labai toli.

„Dar daug laiko praeis, kol Ligita galės sugrįžti pas mus ir gyventi savo gyvenimą. Labai tikiuosi, kad jis bus visavertis ir jai pavyks išsikapstyti“, – paaiškino ir baigė pokalbį jis.

„Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus dėl komentaro.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė dėl komentaro kreiptis į „Sodrą“: „Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimas yra Sodros kompetencijoje.“

Taip pat sulaukėme „Sodros“ komentaro apie susiklosčiusią situaciją. Pateikiame jį jums:

„Nuoširdžiai užjaučiame šeimą dėl ją ištikusios nelaimės. Suprantame, kad sunki artimojo liga iškart po vaiko gimimo yra itin skaudi situacija, kai rūpinimasis dokumentais ar išmokų prašymais tampa antraeiliu dalyku. Vis dėlto valstybės institucijos privalo veikti pagal teisės aktus ir negali jų apeiti net ir labai jautriose situacijose.

Šiuo atveju nebuvo pateiktas prašymas skirti vaiko priežiūros išmoką, nebuvo kreiptasi dėl galimo draudimo PSD valstybės lėšomis, nebuvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje, o vykdant individualią veiklą nebuvo mokamos einamosios PSD įmokos. Dėl to kiekvieną iš šių aplinkybių dabar reikia vertinti atskirai.

400 eurų PSD skolos p. Ligitai „Sodra“ šiuo metu nėra nustačiusi. Pagal turimus duomenis, šiuo metu matomas vieno mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokos įsiskolinimas – apie 80 eurų. P. Andrius taip pat turi susidariusį PSD įsiskolinimą dėl einamųjų įmokų nemokėjimo.

Moteriai iš „Sodros“ buvo paskirta motinystės išmoka, kuri buvo mokama iki gegužės mėnesio. Pasibaigus motinystės išmokos laikotarpiui, norint gauti vaiko priežiūros išmoką, reikia pateikti atskirą prašymą – ji nėra skiriama automatiškai. Dėl suprantamų priežasčių pati moteris to padaryti negalėjo, o prašymas jos vardu taip pat nebuvo pateiktas.

Kai tik vyras įgis teisę oficialiai atstovauti žmonai arba bus pateiktas prašymas skirti vaiko priežiūros išmoką per moters asmeninę paskyrą, jis bus išnagrinėtas. Jeigu bus nustatyta teisė į šią išmoką, ji gali būti paskirta ir išmokėta už praėjusį laikotarpį – nuo teisės į ją atsiradimo dienos.

Kitas svarbus aspektas – privalomasis sveikatos draudimas. Vien tai, kad žmogus sunkiai serga ar ilgai gydomas ligoninėje, savaime nepanaikina PSD įmokų mokėjimo prievolės, jeigu ji atsiranda kitu pagrindu, pavyzdžiui, vykdant individualią veiklą. Tuo pačiu reikėtų įvertinti, ar konkrečiu atveju moteris galėjo būti draudžiama valstybės lėšomis. Šiuos klausimus sprendžia ne „Sodra“, o Valstybinė ligonių kasa, todėl šeimai rekomenduotume kreiptis ir į šią įstaigą.

Dar vienas svarbus aspektas – socialinio draudimo garantijos vaiką auginantiems tėvams. Įstatymai numato, kad motina, auginanti vaiką iki trejų metų, valstybės lėšomis draudžiama pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu žmogui kaupiamas pensijų socialinio draudimo stažas ir išsaugomos tam tikros socialinės garantijos.

Svarbi sąlyga, kad šis draudimas galiotų – vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje. Pirmuosius tris mėnesius po vaiko gimimo laikoma, kad vaikas auginamas Lietuvoje, jeigu abiejų tėvų gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje arba jie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Vėliau, siekiant išlaikyti šias socialinio draudimo garantijas, vaiko gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Lietuvoje.

Žmogaus apsilankymo „Sodroje“ metu mūsų specialistai siekė kuo labiau padėti šeimai ir suteikė visą informaciją, kurią buvo galima suteikti nevertinant trečiojo asmens duomenų.

Išsamiai įvertinti teisę į išmokas, tikslų įsiskolinimą ar galimus sprendimus galima tik tuomet, kai pateikiami visi reikalingi dokumentai ir atsiranda teisė atstovauti kitam asmeniui. Tuomet galima įvertinti visas individualias aplinkybes ir pasiūlyti tinkamus sprendimus.“

Andriaus ir Ligitos šeimos istorija

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad prisimindamas 2025 metų birželį, laiką, kai sužinojo apie būsimą vaikelį, Andrius pasakojo, kad jiems su Ligita Rojaus gyvybės užgimimas buvo tarsi stebuklas. Pirmagimio moteris pradėjo lauktis būdama 39-erių, o pats Andrius yra dar vyresnis už žmoną.

Jiedu abu labai laukė sūnelio, o nėštumas ėjosi puikiai – jokių komplikacijų nebuvo, visą laiką nėščiąją prižiūrėjo medikai.

„Viskas buvo gerai. Pastoviai žmonai darė visus reikalingus tyrimus, žiūrėjo tonusą, kažkokių didelių komplikacijų tikrai nebuvo.

Kada reikėdavo – nuvažiuodavom pas medikus, Ligita kraują pridavinėdavo, viską, ką reikėjo. Nebuvo ten kažkokių didelių problemų“, – pasakojo Andrius.

Vis tik jis prisiminė, kad likus dviem savaitėms iki gimdymo Ligitai buvo pradėję skaudėti galvą. Pasak Andriaus, medikai rimtai į šį nusiskundimą tada nepažvelgė, teigė, kad tai – nėštumo padarinys.

Atėjus kovo mėnesiui visi jau buvo susiruošę pasitikti gimstantį berniuką. Kaip pasakojo Andrius, tuo metu į judviejų su Ligita namus jau buvo atvykusi Ligitos mama, kuri turėjo padėti dukrai prižiūrėti naujagimį.

Prisimindamas lemtingą dieną, kovo 18-ąją, jis pasakojo, kad apie 11 valandą paliko žmoną Vilniaus gimdymo namuose ir išvažiavo. Ligitos mamos jis paprašė pagaminti žmonai valgyti, o ši prižadėjo apsipirkti ir tuomet suruošti dukrai lauknešėlį.

„Aš grįžtu namo, uošvienė kuičiasi virtuvėje, ir 14.02 val. sulaukiu skambučio – „Dūsta vaikas. Mane veža daryti ekstra Cezario pjūvį“.

Patikėkit manimi, šaltas dušas buvo geras… Viso nėštumo metu viskas buvo gerai, o išgirdus tokias žinias jau lėkte lėkiau iki ligoninės, bet vaikas gimė 14.24 val., sveikas.

Dar sakiau, kad bus taksistas, nes aš ir pats transporte dirbu“, – dėl sūnelio gimimo pasidžiaugė Andrius.

Tuo metu Ligitai viskas taip pat buvo gerai – ji vaikelį pasūpavo ant rankų, o vėliau nuėjo miegoti. Andrius per tą laiką tvarkė visus reikalingus dokumentus.

Po gimdymo Ligitai pradėjo kilti aukšta temperatūra, ištiko insultas

Prisimindamas tolimesnę įvykių seka, Andrius pasakojo, kad jau kovo 21 dieną, Ligitai dar būnant ligoninėje, ėmė kilti aukšta temperatūra – beveik iki 40 laipsnių.

Tuo metu medikai jai skyrė antibiotikus, tad Rojaus mama tik retkarčiais vaikelį pamaitindavo savo pienu – daugiausiai jis buvo maitinamas pieno mišiniais.

„26 dieną mus išleido namo. Turiu nuotraukas – Rojus jau vaiko kėdutėj, Ligita visiškai normali.

Tą patį vakarą nuvažiavom nupirkti vaikui reikalingus dalykus. Parvažiavom namo – Ligitai ėmė po truputį blogėti. Netrukus nuvykome priduoti kraujo, kas parodė, kad CRB rodikliai stipriai užkilę.

Pamatę tokius rezultatus nedelsiant vykome į priimamąjį. Mums nustatė mastitą, nors Ligitos krūtys buvo minkštos, kas diagnozės simptomų neatitiko, ir penkioms dienoms išrašė antibiotikų“, – pasakojo Andrius.

Pasak pašnekovo, Ligitai pradėjus gerti antibiotikus temperatūra krisdavo, o nustojus – pradėdavo vėl kilti.

Tokia kova su neaiškiomis ligomis truko iki balandžio 11-12 dienų, iki kol Ligitos būklė pablogėjo tragiškai.

Andrius pasakojo, kad žmonos temperatūra nuolat „šokinėdavo“, dėl to jis ėmė ją įkalbinėti važiuoti į ligoninę. Žmona tuo metu atsisakė, nes „vėl badys, vėl žiūrės, vėl guldys“.

Pasak jo, lemtingą sekmadienį jis su kolega išvažiavo su kolega į Šiaulius pirkti vežimėlio Rojui, o grįžęs namo jis pamatė, kad žmona kitokia nei įprastai – tylėjo, sėdėjo ir valgė.

Visai netrukus Ligita paprašė vyro nupirkti jai paracetamolio, o jis darkart pasiūlė jai vykti į ligoninę.

„Naktį jos temperatūra pakilo iki 40. Sutariau, kad sekantį rytą važiuotumėme į Santariškes.

Pirmadienį pasakiau Ligitai, kad važiuojame, o kadangi ji buvo po Cezario pjūvio, tai uždėjau jai batus. Tada jos dar paklausiau, ar ji sugebės pati ateiti iki mašinos, ji atsakė, kad sugebės.

Aš nuėjau, užkūriau mašiną. Laukiu, laukiu – nėra. Privariau mašiną arčiau laiptinės. Laukiu – nėra. Skambina mama: „Andriau, stokis.“ Ir tada viskas baigėsi…

Skambinau 113 – nekėlė, skambinau 112 – pakėlė. Sakiau: „Klausykit manęs, žmonai blogai, jūsų reikia čia ir dabar. Įveskit tokį kodą, tegul eina kad ir kiaurai į duris, nes aš jos negaliu paleisti. Važiuokit su švyturėliais.“

Ligita dar prieš išeinant iš namų buvo užsidėjus striukę ir sakė mamai: „Man taip šalta.“ Uošvienė pasakojo, kad tik padėjo vaiką į lovytę, atsisuko, o Ligita jau svirduliavo. Visa laimė, Ligitos mama dar spėjo ją sulaikyti krentančią“, – didžiausią košmarą prisiminė Andrius.

Pašnekovas neslėpė, kad tą akimirką buvo be proto dėkingas Bendrajam pagalbos centrui, nes medikai nuo iškvietimo skambučio atvyko vos per 4-7 minutes, o operatorė reagavo žaibiškai.

Deja, jų reakcijos greičio nepakako, nes, pasak Andriaus, per pirmąsias penkiolika minučių žmonos dešiniąją pusę suparalyžiavo, insultas staigiai paveikė jos atminį ir kalbą.

„Dabar ji nežino net, kad vaikas yra. Po šiai dienai tokia mūsų diagnozė. Iš pradžių ji buvo reanimacijoje, paskui buvo perkelta į neurologinį skyrių, o dabar yra perkelta į reabilitacijos skyrių“, – su ašaromis akyse pasakojo Andrius.

Galimas insulto kaltininkas – auksinis stafilokokas

Tokiame jauname amžiuje moterį ištikęs insultas nustebintų ne vieną, vis tik Andrius pasakojo, kad įtaria, jog tai – auksinio stafilokoko infekcijos padarinys.

Anot jo, dėl galimai Cezario metu „užneštos“ bakterijos dabar šeimos situacija yra mažų mažiausiai graudi.

„Pradėkim nuo to, kad su tokiomis diagnozėmis dažniausiai žmonės nebeišeina. Atsistatymas – labai didelis klausimas, nes nebeveikia vienas jos smegenų pusrutulis“, – dalijosi jis.

Pasak Andriaus, visa laimė, kad Ligitai nereikėjo statyti papildomų aparatų valgymui ir kad ji tai dar gali padaryti pati. Nors maistas – tik trintas, košės, tačiau tai teikia vyrui vilties.

Vis tik tąkart jis pasakojo, kad kol kas ši situacija nuo balandžio 13 dienos nesikeitė. Nors Ligita buvo pradėjusi pamažu atpažinti tėvus, deja paties Andriaus ji neatpažino.

„Šiuo metu ji kalba, bet ta kalba yra su savo pasauliu. Dešinė jos kūno pusė visiškai neatstatyta – nei ranka, nei koja“, – graudinosi jis.

Andrius tąkart buvo atviras – gyvas laikėsi tik dėl to, kad namuose jo laukė vos poros mėnesių laiko sūnelis.

Nors tėtis negalėjo Rojui skirti tiek dėmesio, kiek norėtų, nes turėjo išlaikyti šeimą ir būstą, vis tik dėl sūnaus jis pasiruošęs kovoti.

„Aš nieko nebeturiu. Žmona po 24 metų manęs nebeatpažįsta. Kiti sako: „Turi sūnų“. Taip, turiu, bet aš jo praktiškai nematau, nes važinėju po 600 kilometrų per dieną arba būnu ligoninėje“, – prisipažino Andrius.

Tąkart vyras jau buvo parašęs pareiškimą policijai dėl Vilniaus gimdymo namų įstaigos darbo, ketino už teisybę kovoti teisiniu keliu. Pasak jo, kadangi Ligita iki šiol dirbo advokato padėjėja, jos vadovas padėjo jų šeimai.

„Aš negaliu susitaikyti su tuo, kad mano žmonos gyvenimas sugriautas, mano vaiko gyvenimas sugriautas ir mano gyvenimas sugriautas“, – susigraudino Andrius.

Vilniaus gimdymo namų atsakas

Naujienų portalas tv3.lt tąkart kreipėsi į Vilniaus gimdymo namus dėl komentaro apie situaciją. Dalijamės su jumis atsakymu, kurio sulaukėme iš įstaigos administracijos:

„Dėl paciento sveikatos būklės, diagnozių, gydymo aplinkybių ar galimai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės negalime teikti jokios informacijos, nes tai yra konfidencialūs paciento duomenys, saugomi pagal galiojančius teisės aktus.

Taip pat negalime komentuoti viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių apie konkretaus paciento diagnozes, galimą užsikrėtimą ar gydymo eigą, neturėdami paciento ar jo teisėto atstovo sutikimo.

Bendrai pažymime, kad gydymo įstaigose infekcijų prevencijai taikomi nustatyti infekcijų kontrolės reikalavimai ir procedūros, bei taikoma trombembolijų profilaktika pagal nacionalines metodikas.“

Šaltinis: TV3.LT

Laisvadienis.lt