VRK atmetė Gražulio skundą neregistruoti jo prezidento rinkimams

Naujienos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmetė apkaltos būdu iš parlamento pašalinto Petro Gražulio skundą neregistruoti jo prezidento rinkimams.

VRK nesutiko registruoti buvusio Seimo nario politinės kampanijos dalyviu vasario 19 d. Sprendime nurodoma, kad apkaltos būdu iš Seimo pašalintas politikas dešimt metų negali būti renkamas parlamentaru. Tuo metu Konstitucija numato, jog šalies vadovu gali būti renkamas tik toks asmuo, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Parlamentas panaikino P. Gražulio Seimo nario mandatą pernai gruodį. Tad nepraėjus dešimties metų terminui, eksparlamentaras negali būti renkamas ir prezidentu.

P. Gražulis savo skunde VRK taip pat reikalavo komisiją kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), siekiant išaiškinti jo galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose. Visgi, VRK sprendime nurodoma, jog komisija neturi tokios teisės.

Posėdyje dalyvavęs buvęs Seimo narys pripažino, kad dėl apkaltos pritaikytos sankcijos neleidžia jam eiti prezidento pareigų. Tačiau, anot P. Gražulio, tai neriboja jo galimybės kandidatuoti į šalies vadovo postą.

„Skaitau įstatymą – nė viename punkte nėra parašyta, kad aš neturiu teisės kandidatuoti. Tik neturiu teisės eiti prezidento pareigų. Tai gal jau tuos lapus išduokite? Bent jau elkitės taip, kaip Putinas – po to tuos parašus išbrokuosite“, – komisijos nariams sakė P. Gražulis, nurodydamas, kad jam nepalankų sprendimą skųs teismams.

VRK nariai paprieštaravo eksparlamentarui. Pasak komisijos atstovės Ingos Milašiūtės, asmens teisės kandidatuoti rinkimuose ir užimti renkamas pareigas yra neatsietinos.

„Tai reiškia, jeigu žmogus dalyvauja rinkimų procese, jis turi teisę tas pareigas užimti. Šiuo atveju mes susiduriame su situacija, kad ponas Gražulis pagal Lietuvos įstatymus neturi galimybės užimti prezidento pareigų“, – kalbėjo I. Milašiūtė.

Tuo metu VRK narė Gitana Matiekuvienė kėlė klausimą dėl to, ar P. Gražulio dalyvavimas rinkimuose būtų sąžiningas rinkėjų atžvilgiu.

„Jūs pats sutinkate, kad negalite būti prezidentu ir negalite užimti tų pareigų. Ar, jūsų vertinimu, yra sąžininga prašyti kandidatuoti, rinkti parašus – ar sąžininga prieš žmones?“ – P. Gražulio teiravosi ji, tačiau politikas į šiuos konkrečius klausimus neatsakė.

Eksparlamentaro Petro Gražulio kandidatūrą į prezidento rinkimus iškėlė jo paties vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

VRK sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra užregistravusi 14 pretendentų į kandidatus. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.

Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga. Taip pat yra žinomi dar 7 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, žurnalistas, politikas Gintautas Kniukšta, pedagogas Arūnas Rimkus bei verslininkas Žilvinas Treigys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Laisvadienis.lt