2027 m. Lietuvoje ir vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau kartu su jos augimu padidės ir kai kurie mokesčiai, todėl net ir tie, kurių algos nepaaugs, jų mokės daugiau.
Padidėjus MMA dalis gyventojų gauna didesnius atlyginimus.
Nepaisant to, dirbantys savarankiškai ar patys mokantys mokesčius dėl padidėjusios MMA, jų turės sumokėti daugiau.
Paprastai tariant, jei nuo kitų metų jiems nepakils atlyginimas, pinigų „į rankas“ liks mažiau.
140 tūkst. gyventojų algos kils 8 proc.
Nuo 2026 m. pradžios MMA „ant popieriaus“ yra 1153 eurai ir sudaro 45,3 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 846 eurus ir sudaro apie 54,5 proc. vidutinio neto atlyginimo), tačiau nuo kitų metų šis MMA ir vėl didės.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlytam kompromisiniam sprendimui nuo 2027 m. MMA dydį padidinti iki 1 245 eurų prieš mokesčius. T. y. 893 eurais į rankas.
Šiuo atveju, MMA didės 92 eurais arba 8 proc., tuo metu minimalus valandinis atlygis – atitinkamai 8 proc. ir sieks 7,61 euro, kai šiuo metu nustatyta 7,05 euro.
SADM nurodo, kad MMA didinimas palies apie 140 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Preliminariais ministerijos skaičiavimais, nustačius 1 245 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugtų 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus, o tai yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2027 metų skurdo rizikos riba, kuri gali siekti mažiausiai apie 868 eurus vienam žmogui.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau“, – komentuoja SADM.
Neišvengiamai padidės PSD ir VSD įmokos
Svarbu pabrėžti, kad padidėjus atlyginimams pakyla ir kai kurie mokesčiai.
Pavyzdžiui, dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu ar kt. savarankiškos veiklos forma, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
PSD mokamas norint gauti sveikatos paslaugas ir sudaro 6,98 proc. nuo visų pajamų arba bent MMA. Šiemet PSD įmoka kas mėnesį siekia 80,48 euro, o tai yra apie 8 eurais daugiau nei pernai (72,45 euro).
Kadangi 2027 m. MMA pakils iki 1 245 eurų, tai reiškia, kad padidės ir PSD įmokų dydis. Paprastai tariant, kitąmet vietoj 80,48 euro, gyventojai kas mėnesį mokės 87 eurus (1245*6,98 proc.).
Tiesa, padidėjus MMA keičiasi ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų dydžiai.
VSD garantuoja draustumą kai kuriomis socialinio draudimo rūšimis. Pavyzdžiui, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės socialiniu draudimu.
Tiesa, VSD įmokų dydžiai priklauso nuo to, ar gyventojas kaupia pensijai II pensijų kaupimo pakopoje.
Jei žmogus pensijai nekaupia, tada VSD įmokos sudaro 12,52 proc. pajamų, o kitu atveju – 15,52 proc. pajamų.
Paprastai tariant, 2026 m. MMA gaunantis žmogus, kuris pensijos nekaupia, moka 144,4 euro VSD įmokų. Tuo metu gyventojas, kuris uždirba tiek pat, tačiau pensijai kaupia, VSD įmokų moka 178,9 euro.
Nuo 2027 m. MMA uždirbančiam ir pensijai kaupiančiam gyventojui VSD įmokų teks mokėti 193,2 euro, o nekaupiančiam – 155,9 euro.
Stiprins vartojimą ir perkamąją galią
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad suplanuotas MMA augimas siekia 8 proc., o tai yra mažiau, nei kilo nuo šių metų (11proc.), tačiau tikėtina, bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Viena vertus, šis sprendimas stiprins vartojimą, kels vartotojų perkamąją galią.
Kita vertus, tai viena iš kertinių priežasčių, dėl ko ir toliau stebėsime aukštesnę paslaugų infliaciją, brangs darbo kaštai smulkiam ir vidutiniam verslui, tai jautru ypač regionuose, o eksportuojantiems žemos pridėtinės vertės darbui imliems verslams dėl šio nuolatinio darbo kaštų augimo taps dar sunkiau konkuruoti eksporto rinkose“, – paaiškino ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad MMA veikia ir didžiąją dalį pajamų vertikalės, ir vidutinį atlyginimą.
„MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą bei paveikia ir aukštesnius – nuo šio dydžio atsispiriama ir peržiūrint atlyginimus, kurie mokami už kvalifikuotą darbą“, – komentavo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad kylantys atlyginimai – ne tik postūmis perkamajai galiai ir darbo užmokesčio konvergencijai su išsivysčiusiomis valstybėmis, bet ir iššūkis Lietuvos konkurencingumui.
„Aukštais atlyginimais pasižymintys didieji miestai, ypač Vilnius, gerokai timpteli bendrą šalies vidurkį ir, atitinkamai, pagal tai nustatomas kitų metų MMA dydis, kuris galimai neatitinka atokesnių savivaldybių smulkesnių vietos įmonių galimybių.
Ten rinkos seklios, augimo potencialas gerokai kuklesnis ir smulkiam bei vidutiniam verslui prisitaikyti prie tokių šuolių tikrai nelengva. Ypač nuo to kenčia darbui imlios vietos rinkoje veikiančios įmonės, kurios neretai negali pasigirti patraukliomis pelno maržomis“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
Kodėl dirbame daugiausiai, bet uždirbame mažiausiai?
„Eurostat“ nurodo, kad ES 2025 m. 20–64 metų amžiaus visą ir ne visą darbo dieną dirbančių asmenų faktinis savaitinis darbo laikas pagrindinėje darbovietėje vidutiniškai sudarė 35,9 valandos.
Lyginant ES šalis, ilgiausios darbo savaitės buvo užfiksuotos Graikijoje (39,6 valandos), Bulgarijoje ir Lenkijoje (abi po 38,7 valandos) bei Lietuvoje (38,4 valandos).
Paprastai tariant, lietuviai per savaitę dirba 2,5 valandos ilgiau nei vidutiniškai ES gyventojai.
Tuo metu trumpiausia darbo savaitė buvo Nyderlanduose (31,9 valandos), po jų – Danijoje ir Vokietijoje (abi po 33,9 valandos) bei Austrijoje (34,0 valandos).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad 2025 m. daugiausiai uždirbo Liuksemburgo gyventojai. Čia darbuotojas per metus vidutiniškai uždirbo 77,8 tūkst. eurų, o per mėnesį t. y. apie 6,5 tūkst. eurų (77,8 / 12).
Tarp didžiausias algas ES uždirbančių taip pat pateko danai, kurie per metus vidutiniškai uždirba 72 tūkst. eurų, o per mėnesį apie 6 tūkst. eurų.
Vienas didžiausių algų gavo ir Nyderlandų gyventojai. Čia per metus gyventojas vidutiniškai uždirbo 69 tūkst. eurų, o per mėnesį 5,75 tūkst. eurų.
Tuo metu mažiausius atlyginimus 2025 m. gavo Slovakijos gyventojai. Pastarieji per metus vidutiniškai uždirbo 19,6 tūkst. eurų, kas per mėnesį siekia apie 1,6 tūkst. eurų.
Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp 10 ES valstybių, kur gyventojai uždirba mažiausiai. Lietuviai per 2025 m. vidutiniškai uždirbo 28,5 tūkst. eurų, o tai reiškia, kad vidutinis mėnesinis lietuvių atlygis pernai siekė apie 2,4 tūkst. eurų.
Paprastai tariant, lietuviai patenka tarp dirbančių daugiausiai, bet kartu ir tarp uždirbančių mažiausiai.
Visgi I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad MMA didinimas šios problemos nesprendžia.
Pasak jos, MMA didinimas sprendžia kitą užduotį – mažinti dirbančiųjų pajamų atotrūkį.
„Siekiant, kad pagal pajamų lygį pasivytume išsivysčiusias šalis, o darbo valandų skaičius per savaitę nesikeistų ar net mažėtų, reikia struktūrinių pokyčių, investicijų į technologinę pažangą, automatizacijos ir robotizacijos sprendimų. Tam, kad dirbdami išmaniai per tą vieną darbo valandą sukurtume kur kas aukštesnę pridėtinę vertę“, – aiškino specialistė.
Anot „Artea“ banko vyriausios ekonomistės, tik toliau sparčiai didinant produktyvumą, bus įmanoma stebėti trumpesnio darbo laiko ir aukštesnių atlyginimų vidurkius.
Paprastai kalbant, dirbant mažiau, bet išmaniai, pavyks uždirbti gerokai didesnius atlyginimus.
„Tam reikia puoselėti palankią verslo aplinką, investicinį patrauklumą, aktyvias inovacijų ir startuolių ekosistemas, ieškoti nišinės gamybos galimybių, vystyti savo prekės ženklus, įmonėms didinti investicijas į technologinę pažangą, automatizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimus, o darbuotojams – į save, kad kompetencijos išliktų paklausios net ir tokių reikšmingų technologinių pokyčių akivaizdoje“, – komentavo pašnekovė.
Šaltinis: TV3.LT
