Asiūklis – vienas labiausiai paplitusių augalų, dažniausiai laikomas piktžole. Be to – labai gyvybinga ir sunkiai išnaikinama piktžole. Vis dėlto asiūklis visa nenusipelno Jūsų pykčio. Šis augalas yra labai turtingas naudingosiomis savybėmis, galinčiomis sustiprinti organizmą ir išgydyti ne vieną negalavimą. Arbata iš asiūklio žolės liaudies medicinoje naudojama šimtmečiais.
Asiūklis – koks tai augalas?
Šis augalas yra ir labai senas, ir labai dažnas. Liaudyje jis vadinamas labai skirtingai. Jei išgirsite kalbant apie asiuką, dirvos eglutę, eglikę, driežgegužę, gandro pupą, gigelį, kežėtį, ožkabarzdį, piesčiuką, gegutės duonelę žinokite, kad kalba, greičiausiai, eina apie asiūklį. Beje, anglų kalboje šis augalas vadinamas „arklio uodega“ (horsetail) – iš esmės pažodiniu vertimu iš lotyniško augalo pavadinimo Equisetum, reiškiančio „arklio ašutas“.
Asiūklis priklauso priešistorinių augalų šeimai, kuri pasaulyje augo jau prieš 230 milijonų metų. Asiūklinių šeimą sudaro daugiau nei 30 augalų rūšių, paplitusių beveik visame pasaulyje, išskyrus Australiją, Naująją Zelandiją ir Antarktidą.
Asiūklį nesunku atpažinti iš tuščiavidurių, nariuotų, nendrės stiebą ar bambuką primenančių stiebų. Tai pagrindinė, bene visas asiūklio rūšis siejanti, savybė. Pagal kitus požymius, priklausomai nuo rūšies, asiūkliai šiek tiek skiriasi.
Asiūkliai mėgsta augti drėgnose, rūgščiose, smėlingose ir žvyringose dirvose. Augalai mėgsta saulę. Vegetuoja nuo pavasario iki rudens. Šie augalai nežydi ir nebrandina sėklų. Jie dauginasi sporomis, kurias išbarsto anksti pavasarį išaugę rusvos spalvos stiebeliai. Išbarstę sporas šie pavasariniai stiebeliai miršta ir vietoj jų išauga vasariniai (vegetatyviniai), žalios spalvos stiebai. Vegetatyviniai asiūklio stiebai nušąla sulig pirmaisiais šalčiais. Dėl gerai išvystytos, giliai išsidėsčiusios šaknų sistemos, kurioje augalas kaupia energiją, asiūkliai yra itin atsparūs ir gajūs augalai.
Dirvinis asiūklis
Plačiausiai aptariamas ir gydomaisiais tikslais dažniausiai vartojamas yra dirvinis asiūklis (lot. Equisetum arvense L.).
Dirvinio asiūklio vegetatyviniai (vasariniai) stiebai yra žali su aplink stiebą, pakopomis išaugusiomis spyglio pavidalo šakelėmis. Savo išvaizda dirvinis asiūklis primena mažą eglutę. Jis labai dažnas visoje šalyje ir daugiausia sutinkamas atvirose natūralios gamtos vietose – pievose, laukymėse ir pan. Dirvinis asiūklis taip pat neaplenkia sodų bei daržų, ypač jei ten jam palankios sąlygos – rūgštus ir drėgnas dirvožemis.
Asiūklio vaistinė žaliava
Vaistinė žaliava ruošiama iš visos antžeminės dirvinio asiūklio dalies. Ją galima rinkti visą vasarą – nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Pjaunama labiau viršutinė asiūklio dalis, paliekant apie 5 cm stiebelį. Rekomenduojama vaistinę žaliavą rinkti giedrą, sausą dieną.
Asiūklio žolė džiovinama ne aukštesnėje kaip 45 °C temperatūroje, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.
Tinkamai išdžiūvusi asiūklio žolė būna šviesiai žalia ir turi neintensyvų, rūgštoką kvapą ir skonį. Džiovinta vaistinė žaliava laikoma sandariame inde, tamsioje vietoje. Savo naudingųjų savybių ji nepraranda iki 4 metų.
Svarbu žinoti apie asiūklio vartojimą
- Gydomosios arbatos, nuovirai, antpilai, tinktūros ir kt. ruošiami tik iš džiovintos dirvinio asiūklio žolės.
- Švieži asiūkliai nenaudojami, nes gali turėti toksišką poveikį organizmui.
- Pavasariniai (vaisingieji) dirvinių asiūklių stiebai vaistinei žaliavai nerenkami.
Šiurkštusis asiūklis
Šiurkštusis asiūklis (lot. Equisetum hyemale) – dar viena asiūklių rūšis, taip pat natūraliai paplitusi Lietuvoje, tačiau sudaranti negausias augimvietes. Šie asiūkliai labiau mėgsta skurdžius dirvožemius – smėlynus, žvyrynus ir sudaro kompaniją tokiems augalams kaip viržiai, pušelės ir pan.
Šiurkštusis asiūklis turi nariuotą stiebą su spurgeliu viršūnėje. Nuo dirvinio asiūklio jis skiriasi tuo, kad neturi šakelių.
Šios rūšies asiūkliai auginami ir dekoratyviniais tikslais, kaip sodo puošmena, ypač greta vandens telkinių. Iš tuščiavidurio, nariuoto, nendrę primenančios stiebo gaminami dekoratyviniai džiovintų stiebų ryšulėliai ar kompozicijos.
Šiurkštusis asiūklis yra natūralus abrazyvas. Ne veltui ir vadinamas šiurkščiuoju. Jis naudojamas puodams šveisti, medžiui, kaului ar metalui poliruoti.
Kaip vaistinė žaliava šiurkštusis asiūklis vartojamas rečiau. Tačiau jis taip pat turi naudingųjų savybių, ypač pasižyminčių šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Vaistinė šiurkščiojo asiūklio žaliava renkama ir ruošiama taip pat kaip ir dirvinio asiūklio.
Kuo turtingas asiūklis
Asiūkliuose gausu veikliųjų medžiagų, naudingų visapusei organizmo sveikatai. Šiuose augaluose yra: flavonoidų, alkaloidų, rauginių ir karčiųjų medžiagų, mineralų, dervų, vitamino C. Didžiausią asiūklio naudą sveikatai lemia jame esantys antioksidantai ir silicio rūgštis, kurios asiūkliuose yra daugiau nei bet kokiame kitame augale.
Asiūklio nauda žmogaus sveikatai
Bendrai asiūklis naudingas imuniteto stiprinimui, toksinų iš organizmo valymui, medžiagų apykaitos gerinimui. Asiūklis taip pat pasižymi gydomuoju poveikiu atskiroms organizmo sritims:
- Padeda gydyti osteoporozę ir stiprina kaulų sveikatą. Asiūkliuose esantis silicio dioksidas stimuliuoja kaulinio audinio atsinaujinimą, didina jo tankį ir stabdo kaulų trapumo vystymąsi.
- Veikia kaip natūralus diuretikas. Šis poveikis yra vienas iš svarbiausių, dėl kurio asiūklis vertinamas liaudies medicinoje.
- Asiūklio arbatą galima vartoti norint palengvinti šlapimo nelaikymo, staigaus noro šlapintis simptomus.
- Asiūklis efektyviai gydo odos ligas bei žaizdas, jas dezinfekuoja.
Asiūklio arbata – kaip ruošti ir vartoti?
Dažniausiai sveikatinančiais ar gydomaisiais tikslais naudojama arbata, paruošta iš džiovintos asiūklio žolės. Šios žaliavos galite pasiruošti patys arba įsigyti specialiose prekybos vietose. Vaistinėse asiūklio gydomųjų preparatų taip pat galima įsigyti kapsulių ar tinktūros pavidalu.
Asiūklio arbatą ruoškite taip:
2–3 arbatinius šaukštelius džiovintos asiūklio žolės užplikykite 200 ml verdančio vandens. Uždenkite ir mirkykite 5–10 minučių. Praėjus šiam laiku arbatą perkoškite ir gerkite. Kiekvienam gėrimui rekomenduojama pasiruošti šviežią arbatą.
Rekomenduojama per dieną išgerti 1–2 puodelius arbatos, geriausia – po valgio. Venkite šią arbatą gerti vakare. Taip pat šios arbatos nereikėtų vartoti ilgiau nei 1 savaitę – dėl diuretinio poveikio iš organizmo gali pasišalinti pernelyg daug mineralinių medžiagų.
Asiūklio nuoviras išoriniam naudojimui
Dėl toksinus šalinančio ir antiseptinio poveikio asiūklio nuoviras tinka išoriniam vartojimui – gydomosioms vonioms, kompresams, apiplovimams.
Nuoviro paruošimui reikės:
- 4 valgomųjų šaukštų džiovintos asiūklio žolės,
- 400 ml vandens.
Į puodą sudėkite asiūklio žaliavą ir užpilkite 200 ml verdančio vandens. Viską pakaitinkite dar 30 minučių, išjunkite ir palikite pastovėti dar 10 minučių. Tuomet nuovirą perkoškite ir įpilkite dar 200 ml virinto, šilto vandens. Šį nuovirą taip pat galima gerti – po pusę stiklinės, tris kartus per dieną, po valgio.
Išoriškai šį nuovirą naudokite:
- Sunkiai gyjančių, šlapiuojančių žaizdų apiplovimui ir dezinfekavimui.
- Odos ligų, pavyzdžiui, egzemos gydymui.
- Sąnarių skausmą malšinantiems kompresams.
- Organizmą detoksikuojančioms vonioms.
Šlapimo takų infekcijai gydyti pasiruoškite sėdimąją vonelę: į karštą vandenį dėkite 3 saujeles džiovintos asiūklio žolės, palaukite 10 minučių ir pasėdėkite paruoštoje vonelėje kol vanduo visai atvės.
Asiūklis padeda gyti pogimdyvinėms žaizdoms
Atlikti medicininiai tyrimai parodė, kad moterims, kurioms gimdymo metu buvo atlikta epiziotomija (tarpvietės kirpimas) padeda preparatai su asiūklio žole. Tyrime dalyvavusios 108 pagimdžiusios moterys 10 dienų 2 kartus per dieną naudojo tepalą su asiūklio ekstraktu. Tai pagreitino žaizdų gijimą ir sumažino skausmą.
Panašaus poveikio galima tikėtis ir iš asiūklio nuoviro kompresų bei apiplovimų. Vis dėlto tą patvirtinančių klinikinių tyrimų dar nėra.
Asiūklis – pirmoji pagalba nuo plaukų slinkimo
Tyrimai rodo, kad asiūklis, dėl jame esančio silicio ir antioksidantų, taip pat gali būti naudingas plaukų sveikatai. Visų pirma padėti nuo plaukų slinkimo ir paskatinti jų augimą.
3 mėnesių trukmės tyrime moterys kasdien vartojo po dvi kapsules džiovintų asiūklių žolės. Rezultatai buvo vienareikšmiški – tai sustiprino plaukus ir paskatino jų augimą.
Kiti tyrimai, kuriuose tiriamieji naudojo preparatus su asiūkliu taip pat atskleidė labai panašius rezultatus.
Taigi – jei susiduriate su plaukų slinkimo problema, profilaktiškai, tačiau trumpais intervalais, galite išmėginti asiūklio arbatą.
Šalutinis asiūklio arbatos poveikis
Asiūklio preparatus, tame tarpe ir arbatą, galima vartoti ne ilgiau kaip savaitę. Po to būtina daryti pertrauką. Taip pat negerkite daugiau 2 puodelių per dieną.
Asiūklio arbatos venkite, jei:
- vartojate antiretrovirusinius vaistus, skirtus ŽIV gydymui,
- sergate sunkiomis inkstų ligomis,
- esate alergiškas nikotinui (asiūklis turi šios medžiagos),
- organizme trūksta vitamino B1 (tiamino) (ypač aktualu piktnaudžiaujantiems alkoholiu),
- sergate diabetu (asiūklis gali sukelti hipoglikemiją),
- organizme trūksta kalio (asiūklis gali iš organizmo pašalinti pernelyg daug kalio),
- esate alergiškas morkoms (ši alergija gali pasireikšti ir dėl asiūklio),
- esate nėščia ar maitinate krūtimi.
Šaltiniai:
https://www.healthline.com/nutrition/horsetail
https://www.verywellhealth.com/horsetail-4692253
https://smallgrains.wsu.edu/weed-resources/common-weed-list/horsetail/
https://www.tuasaude.com/en/horsetail-tea/#google_vignette
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis: arbatosnauda.lt
