Prieš derybas su Donaldu Trumpu ir kitais NATO lyderiais Aljanso viršūnių susitikime Turkijoje Volodymyras Zelenskis yra gerai nusiteikęs, sako su juo pastarosiomis dienomis bendravęs šaltinis. Ir Ukrainos prezidentas išties turi pagrindo pasitikėti savimi.
Raketų ir dronų smūgiai Rusijos tiekimo maršrutams toli už fronto linijos ir okupuotame Kryme stiprina ukrainiečių kovinę dvasią. Į Kyjivą jau pradėjo plūsti milijardai eurų Europos Sąjungos paramos, sušvelninę finansinius sunkumus, kurie grėsė paralyžiuoti šalies kariuomenę ir ekonomiką.
Visa tai vyksta tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susiduria su vis didesniais sunkumais savo šalyje. Per pastaruosius du mėnesius Ukrainos surengta beprecedentė virtinė smūgių prieš pagrindines naftos perdirbimo gamyklas sukėlė benzino tiekimo krizę visoje šalyje. Rusijos gyventojai – nuo Kaliningrado prie Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno pakrantės – pranešė apie degalų normavimą, ilgiausias eiles degalinėse ir augančią juodąją benzino rinką.
„NATO viršūnių susitikime Zelenskis turės ką parodyti kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimus, – sakė Ukrainos parlamento opozicinės partijos „Europos solidarumas“ narys Oleksijus Hončarenka. – Ukraina tikrai gali dar kartą nustebinti savo sąjungininkus.“
Tai ryškiai kontrastuoja su praėjusių metų viršūnių susitikimu Hagoje, kai D. Trumpas iki paskutinės akimirkos vertė V. Zelenskį spėlioti, ar jųdviejų susitikimas apskritai įvyks, – buvo praėję vos keli mėnesiai po jų liūdnai pagarsėjusio ginčo Ovaliajame kabinete.
Dabar V. Zelenskis net leidžia sau ironiškai pajuokauti. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui birželį atmetus Ukrainos lyderio atvirą laišką, kuriame šis ragino pradėti tiesiogines taikos derybas, ir pavadinus jį „nemandagiu“, V. Zelenskis per interviu televizijai „Sky News“ šmaikščiai mestelėjo žurnalistei Yaldai Hakim: „Jūs dar neskaitėte pirmosios versijos.“
„Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainai sekasi daug geriau, – pirmadienį Ukrainos žurnalistams sakė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Markas Rutte. – Jūs smogiate giliai Rusijos teritorijoje – energetikos infrastruktūrai ir svarbiems gynybos pramonės objektams. O fronte sugebate neleisti rusams smarkiai įsiveržti į priekį.“
Volodymyras Zelenskis su žmona Olena
FOTO: Metin Aktaş / POOL | Epa – Elta
Vis dėlto būtų klaidinga manyti, kad Ukrainai viskas klostosi taip, kaip ji norėtų, net jei Kyjive pastaraisiais mėnesiais ir sustiprėjo optimizmas dėl jau penktus metus vykstančio karo. Rusijos pajėgos ir toliau mėgina pralaužti Ukrainos gynybą rytiniame Donecko regione, nors ir patirdamos milžiniškų nuostolių.
Nesiliaujantys Rusijos raketų ir dronų smūgiai Kyjivui dar kartą parodė, kaip skubiai Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų, ypač vis labiau senkant JAV pagamintų „Patriot“ raketų atsargoms. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį per atakas žuvo mažiausiai 14 žmonių – dieną po to, kai V. Putinas ir D. Trumpas telefonu aptarė Ukrainos klausimą.
„Jis nori jį užbaigti, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas kalbėdamas apie Putiną. – Ir prezidentas Zelenskis iš tiesų dabar nori jį užbaigti. Vykstame į NATO viršūnių susitikimą, ten apie tai kalbėsimės, ir manau, kad mums pavyks.“
Kol kas nematyti jokių akivaizdžių ženklų, kad V. Putinas būtų pasiryžęs užbaigti karą, nors Ukrainos atakos vis labiau trikdo milijonų rusų gyvenimą ir silpnina Kremliaus pastangas apsaugoti visuomenę nuo karo padarinių bei išvengti socialinės įtampos. Rusų pyktį dėl degalų stygiaus dar labiau kursto nepasitenkinimas plačiai taikomais mobiliojo interneto ryšio ribojimais, kuriuos Kremlius įvedė saugumo sumetimais.
„Tai visiškai neveikia Putino“, – sakė Maskvoje dirbantis politikos analitikas Andrejus Kolesnikovas ir pridūrė, kad šios atakos tik skatina daugelį rusų jaustis tarsi apgulties sąlygomis ir telktis aplink valdžią. „Vis dėlto nuovargis didėja, o ilgainiui jis gali virsti susierzinimu“, – sakė analitikas.
Volodymyras Zelenskis
FOTO: Metin Aktaş / POOL | Epa – Elta
Tikimasi, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas trečiadienį surengs derybas viršūnių susitikime Ankaroje. Jie taip pat kalbėjosi telefonu šeštadienį.
Apie sustiprėjusį V. Zelenskio pasitikėjimą Ukrainos pozicijomis galbūt byloja ir tai, kad jis kol kas neskuba pasirašyti su Jungtinėmis Valstijomis bendradarbiavimo susitarimo dėl dronų gamybos, teigia su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
Ukrainos pareigūnų teigimu, prezidentas gali siekti išsiderėti palankesnes susitarimo sąlygas ir sulaukti, kad aukšti JAV pareigūnai pripažintų šio susitarimo svarbą. Gegužę jie neoficialiai patvirtino, kad JAV siekia susitarimo pagrindu gauti prieigą prie Ukrainos patentuotos technologijos.
Atsakydamas „Bloomberg News“, V. Zelenskio atstovas spaudai Dmytro Lytvynas visgi paneigė, kad prezidentas vilkina susitarimo dėl dronų pasirašymą.
Panašu, kad D. Trumpo požiūris į Ukrainą nuo praėjusių metų garsiojo konflikto Baltuosiuose rūmuose, kai jis V. Zelenskiui pareiškė, jog šis „neturi kortų“, taip pat sušvelnėjo. Birželio mėnesį jis žurnalistams sakė, kad V. Zelenskis „gana gerai laikosi“ kare prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Vis dėlto kai kurios Europos sąjungininkės išlieka atsargios, nors ir pripažįsta, kad Ukrainos sukaupta patirtis dronų gamybos ir jų naudojimo kare srityje sustiprino V. Zelenskio derybines pozicijas.
Nors šiuo metu tikimasi, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas bus konstruktyvus, dėl nenuspėjamo JAV prezidento elgesio nėra jokių garantijų, kad derybos klostysis sklandžiai, teigė du su situacija susipažinę šaltiniai.
Europos pareigūnai taip pat nesitiki, kad D. Trumpas iš esmės sustiprins spaudimą Rusijai – nei įvesdamas naujas sankcijas, nei atnaujindamas ginklų tiekimą Ukrainai.
V. Putinas yra pripažinęs, kad daugelyje Rusijos regionų auga visuomenės pasipiktinimas dėl degalų stygiaus. Nors Kremlius primygtinai tvirtina, jog padėtis yra kontroliuojama, prezidento reitingai viešosios nuomonės apklausose smarkiai nukrito.
Liepos 3 d. paviešinta valstybinės visuomenės nuomonės tyrimų agentūros VCIOM apklausa parodė, kad V. Putinu pasitikinčių Rusijos gyventojų dalis per savaitę sumažėjo 3,4 procentinio punkto – iki 73,3 procento. Tai didžiausias kritimas, kokį ši valstybinė apklausų agentūra užfiksavo nuo karo Ukrainoje pradžios.
Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Rusijos sociologinių tyrimų centro „Levada Center“ birželį atlikta apklausa parodė, kad prezidento reitingas nukrito penkiais procentiniais punktais iki 74 proc. – tai žemiausias rodiklis nuo 2022 m. vasario. Rusų, manančių, kad šalis eina teisinga kryptimi, dalis smarkiai sumažėjo: nuo 61 iki 52 proc. Tai taip pat žemiausias rodiklis nuo karo pradžios.
„Rusai yra labai susirūpinę ir supranta šių sutrikimų rimtumą, – teigė Londone įsikūrusio analitinio centro „New Eurasian Strategies Centre“ mokslinė bendradarbė Ella Paneyakh. – Kita vertus, degalų trūkumas paveikia kitą visuomenės dalį nei ta, kuri labiausiai nukenčia dėl mobiliojo ryšio sutrikimų. Vadinasi, formuojasi naujas nepatenkintų gyventojų sluoksnis.“
Siekdama užtikrinti degalų tiekimą vidaus rinkai ir suvaldyti mažmeninių kainų augimą, Rusijos vyriausybė vien birželį naftos perdirbimo įmonėms išmokėjo daugiau kaip 2,7 mlrd. JAV dolerių subsidijų. Tai dar labiau didina spaudimą dėl karo išlaidų apsunkintam šalies biudžetui.
Jei dabar V. Zelenskio padėtis atrodo palankesnė, iš dalies taip yra todėl, kad 2025-ieji metai Ukrainai buvo itin sunkūs. Dėl politinių nesutarimų Europoje gyvybiškai svarbus 90 mlrd. eurų paramos paketas kelis mėnesius strigo, o Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai paliko milijonus žmonių be šilumos ir elektros per šalčiausią žiemą nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
V. Zelenskis lapkritį pripažino, kad Ukraina išgyvena „vieną sunkiausių momentų savo istorijoje“, kai JAV pagrasino nutraukti paramą, jei Kyjivas nepritars taikos susitarimui, pagal kurį būtų tekę perduoti Rusijai teritorijų pagal 28 punktų taikos planą. Ukraina ir jos Europos sąjungininkės pasipriešino šiam planui.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos yra įstrigusios nuo vasario, kai įsiplieskė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Europos bandymai rasti atstovą deryboms su V. Putinu kol kas nedavė jokių rezultatų.
Kremliaus pareigūnai tvirtina, kad taikos susitarimas turi būti grindžiamas tuo, dėl ko, jų teigimu, D. Trumpas ir V. Putinas susitarė pernai rugpjūtį Aliaskoje vykusiame susitikime. V. Putinas reikalauja, kad Ukraina atsisakytų rytinės Donecko srities, kurios Rusijai nepavyko užimti per kovas nuo 2014 m., tačiau Kyjivas šį reikalavimą atmeta.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams sakė, kad V. Putinas ir D. Trumpas esą sutarė artimiausiu metu tęsti dialogą. JAV pareigūnai anksčiau nurodė, kad D. Trumpas po susitikimo su V. Zelenskiu gali dar kartą susisiekti su V. Putinu.
Birželio 25 d. V. Zelenskis nurodė savo saugumo tarnybai surengti „40 dienų įtakos operaciją“, kurios tikslas – įtikinti V. Putiną užbaigti karą, nors jokių plano detalių nepateikė.
Tuo pat metu Ukrainos lyderis tarptautinėje arenoje aktyviai siekia pagrįsti būtinybę perkelti kovas į Rusijos teritoriją, siūlo Europos Sąjungai bendradarbiauti dronų srityje ir su daugeliu Europos valstybių sudaro dvišalius susitarimus dėl bendros gynybos produkcijos gamybos.
„Be Ukrainos patirties, saugumo žinių ir šiuolaikiniame kare išbandytų sprendimų šiandien tiesiog neįmanoma užtikrinti saugumo“, – liepos 1 dieną viešėdamas Airijoje sakė V. Zelenskis. Nuo liepos 1-osios Airija rotacijos tvarka perėmė pirmininkavimą ES.
„Nuo žiemos atmosfera pasikeitė, – sakė Johnas Foremanas, buvęs Jungtinės Karalystės gynybos atašė Maskvoje ir Kyjive. – NATO lyderiams nepraslydo pro akis tai, kad Ukraina atsilaiko, atsako smūgiais, perkelia kovas į Rusijos teritoriją bei Krymą, – taip pažemindama Putiną.“
