Alina pirmą kartą nualpo paauglystėje. Nuo tada alpimai kartodavosi kasmet, o prieš sąmonės praradimą ją išpildavo prakaitas, užklupdavo didelis troškulys. Alpimai Alinos neapleido net 10 metų, tačiau per juos niekas negalėjo pasakyti, kodėl taip vyksta ir ką daryti.
Kaip prisimena Alina, vieną kartą nualpo turėdama išmanųjį laikrodį, o atsigavusi pažiūrėjo jo duomenis. Juos pamačiusi, negalėjo patikėti – laikrodis rodė, kad tuo metu visiškai nebuvo pulso. „Visgi galvojau, gal čia kokia klaida“, – paaiškinimų ieškojo mergina.
Aliną alpimai galėdavo užklupti bet kur – vaikščiojant lauke ar ryte besisukiojant virtuvėje, todėl niekaip nebuvo aišku, kas tai gali išprovokuoti. Per 10 metų mergina aplankė daugybę gydytojų, bet atsakymo nerasdavo.
„Bandžiau ieškoti atsakymų, kodėl vis alpstu, mane siuntė pas ginekologus, kardiologus, niekas nieko nerasdavo, o kadangi esu nedidelio svorio, vis sakydavo, kad pakankamai nevalgau ar negeriu vandens. Esu ne kartą gulėjusi ligoninėje ir niekas nerasdavo priežasties, kodėl taip nutinka.
Galiausiai feisbuke pamačiau, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje atsirado naujas kabinetas, kuriame atliekami tyrimai dėl alpimų. Nuėjau pas savo šeimos gydytoją ir pasakiau, kad noriu ten patekti. Bet nei šeimos gydytoja, nei kardiologai, pas kuriuos lankiausi, neskatino manęs apsilankyti šiame kabinete, neva dabar nealpstu, tai ir neverta važiuoti. Bet kai alpstu 10 metų iš eilės, norėjau žinoti atsakymą, kas vyksta. Todėl gavau siuntimą“, – pasakojo Alina.
Po dviejų mėnesių eilėje, Alina pateko į sinkopės kabinetą Klaipėdoje, o ten jai buvo atlikti specialūs tyrimai.
„Atvykus gydytoja sakė, kad apie 90 proc. pacientų apie šį kabinetą sužino patys. Mane paguldė ant specialaus stalo, pririšo, sujungė aparatus ir pastatė į stačią poziciją. Taip stebėjo pusvalandį, tyrė, kaip veikia širdis, koks pulsas, ir bandė laukti, kol nualpsiu. Tačiau taip pat paminėjo, kad taip savaime nualpsta labai maža dalis pacientų, todėl po kurio laiko duoda vaisto, sukeliančio alpimą. Praėjus kokiai minutei iškart pradėjau jausti, kad mane pila prakaitas, darosi bloga, o tada nualpau“, – prisiminė pašnekovė.
Nukrenta pulsas ir visiškai sustoja širdis
Tyrimai parodė, kad ilgai stovint ir kraujui subėgus į kojas, Alinos pulsas smarkiai nukrenta, tad, kad spaudimas vėl susireguliuotų, organizmas pats sukelia alpimą.
Kadangi kitos priežasties, kurią būtų galima pašalinti, merginai nebuvo, buvo pasiūlyta operacija, kurios metu įstatomas širdies stimuliatoriaus.
„Pačių gydytojų nuomonės dėl stimuliatoriaus būtinybės mano amžiuje išsiskyrė, todėl, jiems patarus, antros nuomonės važiavau išgirsti į Kauno klinikas, kuriose patarė nelaukti ir įsidėti širdies stimuliatorių, nes tokie atvejai yra pavojingi gyvybei“, – kalbėjo mergina.
Spalio pradžioje Alinai buvo atlikta operacija ir, kaip prisimena pašnekovė, nors prieš operaciją buvo daug streso, tačiau viskas praėjo sklandžiai. Dabar stimuliatorius pradeda veikti, kai pulsas nukrenta labai žemai, taip duodamas signalą pakelti pulsą ir užkirsdamas kelią alpimui.
Iš pradžių reikia atmesti kitas priežastis
Kaip paaiškina Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja kardiologė Ernesta Morkūnienė, pats sąmonės praradimas visada yra praeinantis ir nepavojingas, tačiau pavojų kelia tai, kad nualpus kyla rizika susižeisti, skaudžiai kristi ar vairuojant padaryti avariją. Būtent dėl šių priežasčių reikia spręsti, kodėl įvyksta nuolatiniai alpimai.
Sinkopės kabinete, kaip paaiškina E. Morkūnienė, atliekamas pasyvios ortostazės mėginys, tarp žmonių dar vadinamas tiesiog stalo testu. Tyrimas skirtas pacientams, kuriems kartojasi sąmonės praradimo epizodai, bet niekas neranda aiškios priežasties.
„Sąmonės praradimo priežasčių gali būti labai įvairių, dėl to iš pradžių turime išsiaiškinti, ar tai ne epilepsija, vožtuvų, kraujagyslių ligos, laidumo sutrikimai. Jei nieko nerandame arba iškart panašiausia į refleksines sinkopes, atliekamas pasyvios ortostazės mėginys“, – sakė E. Morkūnienė.
Visgi gydytoja kardiologė pabrėžia, kad tai nėra pirmo pasirinkimo testas ir jis neatsako iš esmės į klausimą, kodėl žmogus praranda sąmonę, nes jis neparodys, jei priežastis yra epilepsija.
„Tyrimo metu siekiama išprovokuoti sąmonės praradimą dėl kraujospūdžio kritimo. Kai kurie nualpsta vos pradėjus tyrimą, kitiems reikia jį išprovokuoti. Šis testas parodo, kuriems pacientams gali padėti širdies stimuliatorius“, – kalbėjo pašnekovė.
Jei nėra kitų priežasčių, alpimų priežastis yra paties organizmo savireguliacija, kai nukritus spaudimui ir pulsui, nervų sistema duoda signalą alpimui. Tokiu atveju žmogus nugriūna ir kraujas vėl pasiskirsto po visą kūną. Esant būtent tokiai situacijai, gali padėti jau minėtasis širdies stimuliatoriaus implantavimas.
Eilė patekti į sinkopės kabinetą yra apie 3–4 mėnesius, registruoti pacientą gali kardiologai ir neurologai.
Šaltinis: delfi.lt
