Lietuvos ekonomika šiandien yra didesnė nei Baltarusijos, nors pastarojoje gyvena per 3 kartus daugiau žmonių, nei pas mus. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, Lietuva jau yra apie 3,5 karto turtingesnė.
Tokiu pastebėjimu socialiniame tinkle dalijasi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį, kad dar prieš kelerius metus Baltarusija dažnai buvo pristatoma kaip stipri pramoninė valstybė, o Lietuvai ne kartą buvo pranašaujamas ekonominis krachas dėl nutrūkusio tranzito iš Rytų. Tačiau, pasak Ž. Maurico, viskas susiklostė priešingai.
Smūgis IT sektoriui pakeitė visą Baltarusijos ekonomiką
Anot ekonomisto, vienas svarbiausių lūžio taškų buvo Baltarusijos informacinių technologijų (IT) sektoriaus nuosmukis.
„Baltarusijos ekonomikai didžiulį smūgį sudavė besitraukiantis IT sektorius, kurio nuosmukį lėmė brutualus taikių protestų, kurios paskatino suklastoti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai, numalšinimas 2020–2021 metais.
Tolesnį šio sektoriaus nuosmukį lėmė Baltarusijai įvestos sankcijos dėl kolaboravimo su karine invaziją Ukrainoje pradėjusia Rusija“, – rašo Ž. Mauricas.
Dėl to, pasak jo, didelė dalis IT įmonių ir darbuotojų emigravo. Nemaža jų dalis – į Lenkiją ir Lietuvą. Esą skaičiai tai patvirtina – 2019 m. IT sektorius sudarė 7,1 proc. Baltarusijos BVP, o 2024 m. – jau tik 4,9 proc.
„Baltarusijos IT sektorius susitraukė bei vėl tapo mažesnis nei žemės ūkio sektorius (6,9 proc. BVP). Tad Baltarusija iš esmės vėl tapo agrarine valstybe“, – pabrėžia Ž. Mauricas.
Tuo metu, anot ekonomisto, Lietuvos IT sektorius augo sparčiai ir dabar yra gerokai didesnis nei Baltarusijos, nors dar 2019 metais situacija buvo priešinga. Tuomet Baltarusijos IT sektorius buvo 2 kartus didesnis nei Lietuvos.
Tranzito grėsmės nepasiteisino
Ž. Mauricas primena, kad Lietuva ne kartą buvo gąsdinama ekonominiu žlugimu be Rytų tranzito.
„Baltarusija ir Rusija mus ne kartą gąsdino, kad be jų tranzito mūsų ekonomikos laukia krachas“, – rašo ekonomistas.
Tačiau, jo teigimu, šios prognozės neišsipildė.
„Mūsų ekonomika nesugriuvo, o transporto sektorius pastarąjį dešimtmetį pademonstravo įspūdingą augimą, perorientavęs savo rinkas iš Rytų į Vakarus“, – tikina Ž. Mauricas.
Šiuo metu, jo nuomone, Lietuvos transporto sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė yra 2 kartus didesnė nei Baltarusijos, nors prieš 10 metų abiejose šalyse ji buvo panaši.
Be to, beveik 80 proc. Lietuvos kelių transporto įmonių pajamų gaunama gabenant prekes tarp kitų Europos Sąjungos valstybių arba jų viduje.
Pramonė Lietuvoje augo, Baltarusijoje – stagnavo
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį ir į pramonės sektoriaus skirtumus. Nors daugelyje ES valstybių vyksta deindustrializacija – trumpai tariant, procesas, kai mažėja pramonės dalis šalies ekonomikoje – Lietuva sugebėjo augti.
Tą, ekonomisto teigimu, iš esmės lėmė pigių Kinijos prekių invazija bei Rusijos energetinio karo prieš Europą metu sukilusios gamtinių dujų ir elektros kainos.
„Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos pramonės sektorius paaugo 69 proc., o Baltarusijos – vos 13 proc., tad kalbos apie Baltarusijos pramonės stiprybę yra iš piršto laužtos“, – rašo ekonomistas.
Jis taip pat pabrėžia Baltarusijos didelę priklausomybę nuo Kinijos.
„Baltarusija turi milžinišką 4,4 mlrd. eurų prekybos deficitą su Kinija“, – tvirtina Ž. Mauricas, palygindamas, kad Lietuvos prekybos deficitas su Kinija siekia 1,8 mlrd. eurų.
Pasak jo, Baltarusija gauna nemažai paskolų iš Kinijos, mainais į įsipareigojimus pirkti kiniškas prekes ar naudoti kiniškas technologijas. Dėl to, atsižvelgiant į Baltarusijos ir Rusijos ekonominę, geopolitinę ir finansinę priklausomybę nuo Kinijos, proveržis pramonėje atrodo sunkiai pasiekiamas.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai skirtumai nėra atsitiktiniai. Jie susiformavo dėl skirtingų politinių ir ekonominių sprendimų, kurie per kelerius metus lėmė tai, kad Lietuva tapo ne tik didesne, bet ir gerokai turtingesne ekonomika.
Šaltinis: tv3.lt