Šią savaitę „Sodra“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują skaičiuoklę. Joje įvedus kai kuriuos duomenis galima sužinoti, kokius bus tikėtina senatvės pensija sulaukus pensinio amžiaus.
Pabandęs skaičiuoklę ne vienas gali nustebti: įvedus dabartinę algą eurais, gaunama pensija eurais yra daug didesnė.
Skaičiuoklės sumanytojai sako, kad rodyti tokią didelę pensiją yra daug geriau nei mažesnę. Tačiau kai kurie specialistai kritikuoja tokį būsimų išmokų pateikimą.
Pensija – didesnė už atlyginimą
Šiuo metu Lietuvoje vidutinė alga yra beveik 2,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių arba apie 1,5 tūkst. eurų po jų. Tuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 669 eurus. Taigi pensija sudaro apie 45 proc. algos.
Tačiau sužinoti kokią dalį dabartinės algos sudarys būsima pensija, naujoje skaičiuoklėje neįmanoma.
Pavyzdžiui, į skaičiuoklę įvedus, kad 1980 m. pradžioje gimęs vyras uždirba vidutinę 1484 eurų algą į rankas, turi sukaupęs 22 metus stažo ir 22 apskaitos vienetus, gaunama, kad jo pensija bus 1551 euras. T.y. 67 eurais didesnė už įvestą algą.
Arba, tarkime, įvedus, kad 1990 m. gimusi moteris irgi uždirba vidutinę 1484 eurų algą, dabar turi sukaupusi 12 metų stažo ir 12 apskaitos vienetų, gaunama, kad jos prognozuojama pensija bus 2008 eurai. T.y. net 524 eurais didesnė už įvestą algą.
Taip yra dėl to, kad skaičiuoklė pateikia pensijų dydį ateities pinigų verte. Ilgainiui jie gerokai nuvertės ir už tą patį eurą galėsime nusipirkti daug mažiau nei dabar.
Tad kiek realiai bus verta būsima kad ir didesnė pensija? Ar už ją žmonės galės nusipirkti tiek pat, kiek gali dabartiniai pensininkai už savo pensijas?
Pensijos ir atlyginimo santykis
Į klausima, kodėl nuspręsta būsimas pensijas pateikti ateities pinigų verte, „Sodra“ atsakė taip:
„Kuriant atnaujintą prognozuojamos pensijos skaičiuoklę buvo nuspręsta pensijos dydį pateikti būsimąja verte, akcentuojant jos santykį su prognozuojamu atlyginimu. Diagramoje vartotojas gali matyti savo būsimą prognozuojamą atlyginimą ir palyginti, kokią jo dalį ateityje sudarys pensija.“
Vis dėlto, pasak „Sodros“, atsižvelgiant į tai, kad daliai žmonių patogiau asmenines prognozes vertinti pagal dabartinę pinigų vertę, ateityje planuojama papildomai pateikti ir pensijos dydį dabartine verte.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad rengiant naują skaičiuoklę buvo apsispręsta dabartinėje skaičiuoklėje nedaryti esminių pakeitimų, o tik pritaikyti ją nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems pakeitimams.
„Prie klausimų apie pensijų atvaizdavimą bus grįžtama, kai bus ruošiamasi įgyvendinti įstatymo nuostatas, numatančias pareigą „Sodrai“ nuo 2028 m. informuoti asmenis apie jų socialinį draudimą, kaupiamąsias įmokas ir išmokas, teikti informaciją apie pensijų socialinio draudimo laikotarpius, įgytų apskaitos vienetų skaičių, pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno pensijų kaupimo dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą ir būsimos senatvės pensijos bei kaupiamosios pensijų išmokos dydžius“, – nurodė ministerija.
Nori paskatinti gyventojus pasilikti kaupime?
R. Lazutkai nauja skaičiuoklė sukėlė nemažai įtarimų. Ekonomistui pasirodė, kad ji ne visai objektyvi.
„Skaičiuoklės struktūra ir pateikimas labiau skatina pasilikti sistemoje, nei kritiškai įvertinti sprendimą. Tai labiau primena politikos komunikacijos priemonę nei neutralią asmeninių finansų analizės priemonę“, – socialinio tinklo įraše pastebėjo jis.
Anot profesoriaus, šioje skaičiuoklėje pateikta informacija yra pernelyg optimistiška ir nėra tinkamai atskleistos prielaidos.
Paprastai tariant, skaičiuoklė esą remiasi vidutinėmis, „ilgalaikėmis“ investicijų grąžos prielaidomis, kurios pateikiamos kaip techninis fonas, o ne kaip esminis neapibrėžtumo šaltinis.
„Vartotojui nepakankamai aiškiai parodoma, kad net nedideli grąžos pokyčiai per 30–40 metų gali lemti dešimčių procentų skirtumus galutinėje pensijoje. Tai sudaro klaidingą stabilumo ir nuspėjamumo įspūdį“, – svarstė R. Lazutka.
Taip pat ekonomistas pastebi, kad investavimo rizika ten pateikiama nerealistiškai, todėl žmonėms gali susidaryti klaidingas įspūdis.
„Nors teoriškai pripažįstama investavimo rizika, skaičiuoklė dažniausiai akcentuoja „vidutinį“ rezultatą, o ne galimus nepalankius scenarijus. Nėra aiškiai išskiriama, kas nutinka tuo atveju, jei kaupimo pabaiga sutampa su finansų krize, ilgu nuosmukiu ar aukštos infliacijos laikotarpiu“, – pabrėžia jis.
Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems laiko atsigauti nuo nuostolių beveik nėra.
Be to, kaip vieną iš trūkumų ekonomistas įvardija ir tai, kad nėra pateikiamas realus alternatyvų palyginimas.
„Skaičiuoklė nepakankamai neutraliai lygina scenarijus „su II pakopa“ ir „be II pakopos“. Dažnai akcentuojama papildoma pensija iš kaupimo, bet nepakankamai aiškiai parodoma:
- kiek sumažėja disponuojamos pajamos šiandien,
- kaip tai veikia žmogaus galimybes kaupti kitais būdais,
- kokią reikšmę turi galimas didesnis „Sodros“ perskirstymas ateityje“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasako jo, žmonėms gavus tokią informaciją gali susidaryti įspūdis, kad II pakopa yra vienintelė racionali alternatyva.
Nepaminėti svarbūs aspektai
R. Lazutka pažymėjo, kad šioje skaičiuoklėje yra nutylimos administravimo ir sistemos taisyklių kaitos rizikos.
„Istoriškai II pakopos sistema Lietuvoje buvo ne kartą keičiama: įmokų dydžiai, valstybės paskata, išmokėjimo sąlygos. Skaičiuoklė remiasi prielaida, kad dabartinės taisyklės išliks dešimtmečius, nors pats valstybės reguliuojamas modelis rodo priešingą praktiką.
Ši politinė rizika vartotojui praktiškai neįvardijama“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Tačiau taip pat gana neaiškiai atskleidžiami mokesčiai ir ilgalaikis jų poveikis kaupimui.
„Nors administravimo mokesčiai formaliai žinomi, skaičiuoklė neparodo, kiek eurų per visą kaupimo laikotarpį jie „suvalgo“ iš galutinės sumos. Be šio rodiklio žmogui sunku suvokti, kad net nedidelis metinis mokestis ilgainiui gali reikšmingai sumažinti pensiją“, – komentavo ekonomistas.
R. Lazutka taip pat pridėjo, kad ši skaičiuoklė antrame plane palieka infliaciją ir perkamąją galią, kurios yra neatsiejama kaupimo dalis.
„Rezultatai dažnai pateikiami nominaliomis sumomis, kurios psichologiškai atrodo didelės, bet neatskleidžia būsimos perkamosios galios. Trūksta aiškaus atsakymo į esminį klausimą: ką už šią pensiją realiai bus galima nusipirkti?“ – aiškino profesorius.
Šaltinis: tv3.lt