Pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda smuko į rekordines žemumas, rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta šalies gyventojų apklausa. Pasak politologo Igno Kalpoko, tam, kad pasiektų tokį rezultatą, šalies vadovui reikėjo pasistengti.
Bet tai – ne vienintelė svarbi šios savaitės naujiena. „Delfi“ kviečia susipažinti su tuo, kas dar reikšmingo įvyko ar žymiau pasikeitė per šią savaitę.
Tris politikus žmonės išreitingavo aukščiau nei Nausėdą
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gruodžio 12–30 dienomis „Lietuvos ryto“ užsakymu. Po jos paaiškėjo, kad antrą kadenciją dirbantis prezidentas G. Nausėda gyventojų yra vertinamas labiau nepalankiai (nepalankiai vertina 42,6 proc. respondentų) nei palankiai (palankiai vertina 38,2 proc.).
Taip prastai šalies vadovas įvertintas pirmąjį kartą. Žemesnį reitingą tarp pareigas einančių prezidentų yra turėjęs tik apkaltos būdu iš pareigų pašalintas Rolandas Paksas.
Pagal palankumą, Lietuvos gyventojai tris šalies politikus išreitingavo aukščiau nei G. Nausėdą: opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Aurelijų Verygą ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
„Tam, kad pasiektų tokį rezultatą, reikėjo pasistengti, nes šiaip labiausiai mylim iš esmės išskirtinai prezidentus“, – paviešinus apklausos rezultatus feisbuke komentavo politologas I. Kalpokas.
„Turim antrą prezidentą istorijoje, nuo kurio nusisuka visuomenė“, – feisbuke rašė tyrimų žurnalistas Šarūnas Černiauskas.
„<…> Kai prezidento pareigas einantis asmuo pradeda elgtis kaip vadas, tolsta nuo standarto ir apleidžia demokratinio arbitro funkciją, tada jo reitingai krenta. Stipriai“, – feisbuke komentavo politologas Mažvydas Jastramskis.
Tiesa, gyventojų paklausus, kuris visuomenės veikėjas geriausiai atstovauja jūsų interesams, dauguma visgi atsakė, kad prezidentas (taip mano 6,1 proc. apklaustųjų), nors per mėnesį jo reitingas taip pat sumenko (lapkritį taip manė 10,4 proc. respondentų).
Pagal geriausią atstovavimą gyventojų interesams, G. Nausėda konkuruoja su antroje vietoje reitinguojamu valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu – juos apklausoje skiria tik 0,2 proc. punkto.
Reaguodamas į apklausos rezultatus, prezidentas G. Nausėda vertino, kad tai – kaina, kurią jis privalo sumokėti už tai, jog nori būti aktyvus vidaus politikoje. Šalies vadovas tikino, kad pagalvos, ką galėtų daryti kitaip, tvirtino matantis poreikį pasitempti.
„<…> Ir manau, kad viena iš tokių išvadų būtų – reikia tikrai operatyviai ir labai aiškiai dėstyti nuomonę visais, kad ir kokiais skausmingais bebūtų, visuomenės gyvenimo klausimais. Patinka nuomonė, nepatinka, bet ji turi būti pasakyta ir pasakyta nelaukiant“, – interviu BNS komentavo G. Nausėda.
Kapčiamiesčio bendruomenė paprašė pagalbos
Dėl planuojamo steigti karinio poligono sujudo Kapčiamiesčio bendruomenė, kuri, kaip skelbiama, jaučia nerimą ir dėl to kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama psichologų paslaugų ir emocinės pagalbos. Reaguoti į šį kreipimąsi pažadėjo tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Lazdijų rajono savivaldybė.
Planuojamo Kapčiamiesčio poligono ribose gyvenantys piliečiai reiškia nuogąstavimus, kad turės palikti savo namus ir kraustytis. Poligono teritorija turėtų apimti apie 15 tūkst. hektarų, o čia yra beveik 2 tūkst. privačių gyventojų sklypų.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija tikino, kad, steigiant karinį poligoną, bus siekiama minimalaus vietos gyventojų iškeldinimo. Išsikelti esą reikės tik labai mažai daliai piliečių.
Penktadienį Lazdijuose su vietine Kapčiamiesčio bendruomene susitiko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, kurie gyventojams pasiūlė kompromisą: esą rytinėje poligono dalyje esančios sodybos galėtų būti išsaugotos, o išsikelti tektų tik 13 namų ūkių gyventojams iš tų vietų, kur suplanuotos šaudyklos.
Kilo klausimų dėl įmonių „Merko statyba“ ir „Eksplosita“ laimėjimų
Šią savaitę vykusio uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas aiškinosi dėl Rūdninkų karinio miestelio vystymo II etapo konkurso nugalėtojų.
Ministras sulaukė klausimų ne tik dėl įmonės „Fegda“, turinčios ryšių su valdančiaisiais socialdemokratais, bet ir dėl kitas dvi konkurso dalis laimėjusios bendrovės „Merko statyba“. Vienoje iš šių dalių „Merko statyba“ laimėjo pasiūliusi gerokai mažesnę kainą nei kitos, konkurse dalyvavusios, įmonės.
Tačiau tai, kaip leido suprasti R. Kaunas, įtarimų nesukėlė. Politikas reiškė viltį, kad „Merko statyba“, kaip ir kitos įmonės, savo įsipareigojimus įgyvendins.
Šią savaitę papildomai paaiškėjo, kad „Fegdos grupės“ akcininkės bendrovės „Milsta“ valdoma įmonė „Eksplosita“ su Gynybos resursų agentūra pasirašė 22,8 mln. eurų vertės sutartį dėl prieštankinių minų. Tam paaiškėjus, R. Kaunas pavedė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyriui atlikti minėto pirkimo aplinkybių patikrinimą.
KAM tuo pačiu aiškino, kad pirkimą laimėjusi „Eksplosita“ buvo atrinkta vadovaujantis įstatymais, taip pat, pasak jos, būtent šią bendrovę institucijai pateikė viena iš gynybos pramonės asociacijų.
Svarsto, kaip taisyti LRT įstatymą: posėdžiavo darbo grupė
Šią savaitę du kartus rinkosi Seime sudaryta darbo grupė dėl LRT įstatymo korekcijų, taip pat posėdžiavo Seimo valdyba, kuri sprendė, ar derėtų keisti minėtos darbo grupės sudėtį ir įtraukti į ją daugiau žiniasklaidos organizacijų atstovų.
Visgi, Seimo valdyba daugumos balsais darbo grupės sudėties apsisprendė nekeisti. Į tai sureagavo Seimo opozicija: esą svarsto nebedalyvauti darbo grupės dėl LRT įstatymo tobulinimo veikloje.
Viename iš vykusių darbo grupės posėdžių LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas skundėsi, kad, prasidėjus diskusijoms dėl galimų LRT įstatymo pakeitimų, tarybos nariai sulaukė grasinimų susidoroti.
O kitame posėdyje buvo daugiau diskusijų apie LRT įstatymą: savo matymą apie tai pristatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). STT pateikė kelias kritines pastabas valdančiųjų siūlomiems LRT įstatymo projektams, o IŽA pasiūlė iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą.
Darbo grupės posėdžiuose nedalyvaujančios Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė šią savaitę pranešė apie planus burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą.
Liberalai abejoja, ar Jakubauskienė dar gali eiti pareigas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija nusprendė, jog praėjusių metų gegužės 9 dieną sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės priimti įsakymai, kuriais buvo pakeistos sveikatos paslaugų ir brangiųjų tyrimų apmokėjimo taisyklės bei panaikinta viena apmokėjimo tvarka, buvo priimti netinkamai ir prieštarauja aukštesniems teisės aktams.
Reaguodami į šį LVAT sprendimą, Seimo opozicijoje dirbantys liberalai pranešė į parlamentą kviečiantys ministrę ir Valstybinės ligonių kasos vadovą Gytį Bendorių. Liberalai reiškė abejones, ar įsakymus, kuriuos anuliavo teismas, pasirašiusi socialdemokratų ministrė M. Jakubauskienė gali toliau eiti pareigas, politikai žadėjo Seime kelti nepasitikėjimo ja klausimą.
Šaltis ir daug sniego
Šią savaitę Lietuvą aplankė seniai matyta žiema: daug kur iškrito nemažai sniego, spaudė šaltukas, kai kur pasiekęs ir apie -20 laipsnių.
Meteorologai skelbė, kad šią savaitę buvo išmatuotos pačios žemiausios temperatūros šią žiemą.
Dėl sniego gausos gyventojai šalyje susidūrė su elektros tiekimo sutrikimais, sudėtingos eismo sąlygos apsunkino vairavimą, padaugėjo eismų įvykių, o tarnybos ragino likti namuose, jeigu yra tokia galimybė.
Gyventojai šią savaitę taip pat užfiksavo įdomų, bet pavojingą reiškinį, dažniausiai pasitaikantį poliariniuose regionuose. Jis vadinamas baltuoju užtemimu ir apibūdina situaciją, kai nebeįmanoma atskirti, kur yra dangus, o kur – žemė, nesimato horizonto linijos.
Esant tokiai situacijai, galimos mirtinos avarijos, galima pasiklysti net pažįstamoje vietovėje, nes tampa daug sunkiau suvokti matomą erdvę.
Sudėtingos oro sąlygos fiksuotos ir kitur Europoje, dėl ko šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros. Skelbiama, kad Lenkijoje oro temperatūra gali pasiekti ir -30 laipsnių.
JAV susitarė su Venesuela dėl naftos, nori nusipirkti Grenlandiją
JAV Karakase įvykdžius karinę operaciją ir iš šalies išgabenus Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro, radosi vertinimų, kad šiais veiksmais prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija pažeidė tarptautinę teisę. O JAV pareikalavus Venesuelos, kad ši apribotų savo santykius su Kinija, Rusija, Iranu ir Kuba, imta diskutuoti, kad didžiosios pasaulio galybės persidalija įtakos sferas.
Gausių naftos išteklių turinti Venesuela ir JAV, pasak D. Trumpo, šią savaitę pasiekė susitarimų dėl naftos: esą JAV pardavinės Venesuelos naftą, o Venesuela, kaip planuojama, pirks tik JAV pagamintus produktus iš pelno, gauto už naftą pagal Venesuelos naftos pardavimo sandorius.
Iš naftos pardavimo gautos pajamos, anot JAV prezidento, bus panaudotos „Venesuelos ir JAV žmonių labui“.
JAV karinė intervencija Venesueloje, be kita ko, vėl sukėlė nerimą dėl Grenlandijos, kurią D. Trumpas ne kartą teigė norintis aneksuoti dėl jos strateginės padėties. Apie poreikį JAV turėti Grenlandiją D. Trumpas dar kartą užsiminė įvykių Venesueloje kontekste.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ėmė tikslinti prezidento žodžius: esą JAV siekia nusipirkti Grenlandiją, o ne ją aneksuoti. Ir pastarojo meto pasisakymai apie salą, pasak M. Rubio, neturėtų būti interpretuojami kaip JAV ketinimas įvykdyti karinę invaziją. Taip jis neva kalbėjo per uždarą susitikimą su JAV įstatymų leidėjais.
Visa tai patvirtino ir Baltieji rūmai, kurie komentavo, jog D. Trumpas su savo komanda „aktyviai aptarė“ galimybę įsigyti Grenlandiją. Anot Baltųjų rūmų, JAV prezidentas teikia pirmenybę diplomatijai, nors neatmeta ir karinių veiksmų galimybės.
JAV perėmė tanklaivį su Rusijos vėliava ir sulaukė kaltinimų
JAV pajėgos kelias savaites persekiojo su Venesuela susijusį, su Rusijos vėliava plaukiojusį sankcionuotą tanklaivį Šiaurės Atlante ir jį šią savaitę perėmė.
Šis laivas anksčiau buvo žinomas kaip „Bella 1“ ir iš pradžių plaukiojo su Panamos vėliava, bet buvo pervadintas į „Marinera“ ir vėliavą pakeitė į Rusijos. Vėliau paaiškėjo, kad laivas priklauso Riazanėje registruotai Rusijos bendrovei „Burevestmarin“, tai paskelbė „Financial Times“.
JAV pareigūnų teigimu, tanklaivis „Marinera“ priklauso šešėliniam laivynui, kuris, pažeisdamas JAV sankcijas, gabeno naftą tokioms šalims kaip Venesuela, Rusija ir Iranas.
Sulaikius tanklaivį, Rusija apkaltino JAV kurstant įtampą ir keliant grėsmę tarptautinei laivybai.
Rusija atakavo Kyjivą, Lvivą
Ketvirtadienį Rusija pradėjo masinį puolimą dronais ir raketomis prieš Ukrainos sostinę, dėl ko žuvo ir nukentėjo žmonės, buvo sugriauti pastatai.
Smūgio sulaukė ir Lvivas – buvo atakuotas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas.
Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis detalizavo, kad Rusija Ukrainos teritoriją atakavo 242 dronais, 13 balistinių raketų, nukreiptų į energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą, viena vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“ bei 22 sparnuotosiomis raketomis. Jis ragino reaguoti į šią Rusijos ataką.
„Reikia aiškios pasaulio reakcijos. Visų pirma – JAV, kurias Rusija tikrai gerbia. Rusija turi gauti signalą, kad jos pareiga yra sutelkti dėmesį į diplomatiją ir patirti pasekmes kiekvieną kartą, kai ji vėl renkasi žudymus ir infrastruktūros naikinimą“, – komentavo Ukrainos prezidentas.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, jog Rusijos smūgiai Ukrainai buvo atsakas „į Kyjivo išpuolį prieš V. Putino rezidenciją“.
Anksčiau Ukraina paneigė, kad puolė Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, o tai, kad Ukraina nesitaikė nei į V. Putiną, nei jo rezidenciją, patvirtino ir JAV pareigūnai.
Šaltinis: delfi.lt
