Ilgametis šlagerių karalienės Vitalijos Katunskytės (1955–2023) scenos partneris ir bičiulis Aidas Manikas atvirai prakalbo apie netekties skausmą. Jo brangios draugės bei kolegės Vitalijos gyvybė užgeso prieš trejus metus, sausio 18 d.
Naujienų portalui tv3.lt Aidas Manikas neslėpė, kad V. Katunskytė buvo tas žmogus, su kuriuo jis dalijosi slapčiausiomis paslaptimis.
Netekties skausmas
Nepaisant to, kad nuo šlagerių karalienės V. Katunskytės mirties praėjo jau trys metai, Aidas vis dar išgyvena šią skaudžią netektį.
„Kaip tik kalbėjau su savo garso operatoriumi Ričardu. Jis yra muzikantas ir operatorius, labai protingas žmogus. Visą laiką sakiau, kad ilgiuosi Vitalijos, kad apie ją galvoju, jaučiu stiprų ryšį. Tad jis man pasakė labai daug gražių pamokymų – kad žmogų reikia paleisti ir nesikankinti… Bet mes to padaryti negalime. Ilgiuosi jos“, – atviravo vyras.
Aidas žavėjosi ne tik Vitalijos išskirtiniu balsu, bet ir asmenybe: „Vitalija buvo tas žmogus, kuris buvo be kaukių, be veidmainavimo… Ji man visada sakydavo, kai buvo gyva, kai mes koncertuodavome šešerius metus kartu, kai bendravome telefonu ar kai aš atvažiuodavau į svečius, kad jos didžiausias noras buvo parodyti mano talentą žmonėms. Jai patiko mano kūryba, dainos. Ji visada mane pagirdavo. Man jos žodis būdavo šventas. Ji buvo tikra primadona, turėjo galingą balsą, kurio Lietuvoje, manau, niekas nepakartos. Dėkoju jai už tai, kad visada mane palaikydavo.“
Iš a.a. Vitalijos jis dažnai girdėdavo pagiriamus žodžius, kurių negali užmiršti. „Ji man sakydavo, kad visos mano naujos dainos taptų Lietuvos šlageriais, jeigu jos būtų sudainuotos prieš trisdešimt metų. Dabar labai didelė konkurencija. Ir aš tikrai tikiu ir pripažįstu – man jos pagyros reiškia labai daug“, – šyptelėjo jis.
Sapnuose apsilanko Vitalija
Tęsdamas pokalbį apie artimą draugę, Aidas prasitarė, kad iki šiol jį sapnuose aplanko V. Katunskytė: „Iš tiesų aš ją dar sapnuoju. Paskutinį kartą sapnavau, kai ji norėjo mane paimti už rankos ir kažkur vestis. Nedaviau jai rankos… Nežinau kodėl, bet ji du kartus tiesė ranką ir šypsojosi. Kalbant apie sapnų išsipildymą – jai išėjus, man iki šiol sekėsi muzikoje. Visada turėjau koncertų. Pradėjo sektis kūryba, gimė gilesni tekstai. Taip sieju sapnus su kūryba ir koncertais.
Tikiu, kad ji mane laimina iš dangaus, nes norėjo viso šito. Ji norėjo, kad aš kurčiau, žavėjosi mano kūryba. Dėkoju jai labai už tai. Man profesionalės žodis buvo šventas. Nežinau, ar dar kada turėsiu tokią sielos draugę kaip Vitaliją. Ji man sakydavo, kad iš visų kolegų labiausiai pasitiki manimi. Sakydavo, kad aš, kaip nelietuvis, turiu gerą širdį. Savęs nelaikau labai geru, esu pridaręs klaidų, ir tikrai už jas sau atleidau. Tikiuosi, kad atleido ir kiti. Nepaisant to, visada stengiuosi būti geresnis kitiems, padėti.“
Ne vieną dešimtmetį su Vitalija bendravusiam Aidui labai patiko ne tik draugystė, bet ir bendri koncertai. Jiedu kartu lipdavo į sceną šešerius metus.
„Mūsų kelionė su Vitalija buvo labai smagi, smagūs koncertai. Vienas kitą palaikydavome. Man būdavo smagiausias laikas, kai turėdavome tris dienas iš eilės koncertų – atvažiuodavau į Šiaulius, ten apsistodavau ir iš Šiaulių vykdavome į koncertus kartu su Vitalija. Mašinoje prisijuokdavome, apie gyvenimą pakalbėdavome, mėgdavome pašnekėti apie viską. Ji visada būdavo pozityvi, kalnus nuversti galėdavo savo energija. Visi žino, kad ji turėjo problemų su stuburu, jeigu ne ši problema, būtų buvusi dar stipresnė. Kitų sveikatos problemų neturėjo – tikrai buvo energinga“, – kalbėjo jis.
Jis su šlagerių karaliene ne tik smagiai pasijuokdavo, bet ir aptardavo rimtas temas, nieko neslėpdavo:„Visada jai išsipasakodavau apie savo gyvenimą, bėdas, nuopolius. Ji duodavo gerų patarimų ir suprasdavo mane. Aišku, ir ji išsipasakodavo savo skausmus, problemas. Ji manimi pasitikėjo. Už jokius pinigus manęs nepapirktų, ir niekam nepapasakočiau mūsų atvirų pokalbių apie asmeninį gyvenimą. Viskas po devyniais užraktais. Tai yra tikra draugystė, kurią mes sugebėjome išsaugoti. Bendravome labai daug metų, gal virš dvidešimt.“
Pašnekovo namuose puikuojasi ir Vitalijos dovanotos dovanos, primenančios jam apie gerą jos širdį: „Namuose dar turiu Vitalijos man dovanotas brangias dovanas, kurias labai vertinu. Turiu tris gražius blizgančius indiškus dramblius. Visą laiką pasižiūriu į juos ir prisimenu Vitaliją. Sakoma, kad namuose nėra gerai laikyti išėjusių žmonių nuotraukų – jas reikia laikyti albumuose, bet vieną kadrą laikau ant palangės. Ten sudėtos man brangių žmonių nuotraukos. Pasižiūriu į Vitalijos dovanas ir nuotrauką, prisimenu ją su meile ir pagarba.“
Tiesa, Aidas be Vitalijos yra netekęs ir dar vieno brangaus žmogaus, su kurio netektimi sunku susitaikyti iki šiol.
„Metams bėgant suprantu, kad žmogaus šioje žemėje jau nesutiksi ir jį turi paleisti. Esu labai stiprus ir labai jautrus. Iki šiol negaliu paleisti ir savo a.a. tetos, kuri kovojo už savo gyvybę. Taip pat negaliu paleisti ir Vitalijos. Kartais pagalvojus apie jas, akys pačios pradeda kauptis ašaromis. Kai pasiilgstu Vitalijos, klausausi dainų, žiūriu nuotraukas. Tai manęs neliūdina ir nevaro į depresiją. Man gera prisiminti, kad buvo gera prie to žmogaus – ji buvo sielos draugė ir kolegė“, – atviravo A. Manikas.
Baigdamas pokalbį apie a.a. Vitaliją Katunskytę, Aidas prasitarė apie naujieną: „Balandžio 15 d. švęsiu savo gimtadienį, kurio nežinau, ar laukiu. Visada slepiu savo metus, nes noriu išlikti jaunas. Galbūt, kaip ir kiekvienais metais, sukursiu naują dainą – tai jau tapo tradicija. Vitalija labai džiaugdavosi mano naujomis dainomis.“
Šaltinis: tv3.lt
