Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė palaikantys idėją paskirti specialų Europos pasiuntinį, kuris dalyvautų derybose su Kremliumi dėl karo Ukrainoje pabaigos, skelbia „Euronews“.
Europos Sąjunga turėtų paskirti specialųjį pasiuntinį, kuris atvertų diplomatinius kanalus su Rusija kaip dalį vykstančių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, atskiruose interviu naujienų kanalui Europoje „Euronews“ sakė Latvijos premjerė ir Estijos prezidentas.
Šie komentarai atspindi Europos strateginio mąstymo pokytį Rusijos atžvilgiu po to, kai Europa buvo išstumta iš tiesioginių derybų dėl taikos, kurias inicijavo Jungtinės Valstijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kiek anksčiau šią savaitę sakė, kad darbai siekiant paskirti specialųjį pasiuntinį jau pradėti „techniniu lygmeniu“. Šiam raginimui pritarė ir Italijos premjerė Giorgia Meloni. Pirmą kartą ši idėja buvo iškelta praėjusią vasarą, tačiau tuo metu dauguma vadovų manė, kad ji netinkama.
„Reikia diplomatinio dialogo“
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad bet koks bendravimas su Rusija turėtų vykti konsultuojantis su Ukraina.
„Manau, kad reikia diplomatinio dialogo. Visada reikia kalbėtis, bet kartu turime izoliuoti Rusiją ir išlaikyti jai taikomas sankcijas“, – teigė Latvijos ministrė pirmininkė E. Siliņa interviu „Euronews“, duotame Dubajuje vykstančio Pasaulio vyriausybių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
Emmanuelis Macronas
FOTO: EPA-ELTAHOW HWEE YOUNG | Epa – Elta
„Turime būti prie derybų stalo, nes patys ukrainiečiai pradėjo derybas. Tad kodėl europiečiai neturėtų derėtis?“
Kaip galimus Europos atstovus E. Siliņa įvardijo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį. Priešingai nei E. Macronas, F. Merzas griežtai pasisakė prieš tiesiogines derybas.
„Taip, mums tikrai reikia pasiuntinio. Tikriausiai kyla klausimas, kas jis bus. Ir manau, kad turime daug galimų variantų“, – pridūrė E. Siliņa.
„Esu pasirengusi vykti, jei to reikės, bet manau, [kad] būtent Europos lyderiai iš Vokietijos ar Prancūzijos, taip pat Jungtinės Karalystės, kuri yra „Norinčiųjų koalicijos“ narė, turėtų būti tie, kurie kartu su amerikiečiais sėstų prie derybų stalo ir padėtų Ukrainai šiose labai sudėtingose derybose.“
Estijos prezidentas A. Karis susilaikė nuo konkrečių pavardžių įvardijimo, tačiau pabrėžė, kad pasirinktas pasiuntinys turėtų būti iš didelės Europos valstybės ir turėti „abiejų pusių pasitikėjimą“.
Evika Siliņa
FOTO: Zuma Press / Scanpix
„Europos Sąjunga taip pat turėtų dalyvauti šiose diskusijose. Nors mes tiesiogiai su Rusija nekariaujame, tačiau jau daugelį metų remiame Ukrainą ir toliau tai darysime“, – tame pačiame renginyje Dubajuje „Euronews“ sakė A. Karis.
„Mes taip pat turėtume tarti savo žodį, bet, kaip matote, šiek tiek pavėlavome. Turėjome pradėti anksčiau, – gal ne prezidentas Trumpas, bet Europos Sąjunga turėjo imtis iniciatyvos ieškant diplomatinių sprendimų šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
„Prieš porą metų buvome tokioje padėtyje, kai nesikalbėjome su agresoriais, o dabar nerimaujame, kad nesame prie derybų stalo.“
Estijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškime „Euronews“ perspėjo dėl dialogo atnaujinimo grėsmių.
„Kol Rusija nepakeitė savo veiksmų ir agresyvaus karo prieš Ukrainą tikslų, neįmanoma pradėti derybų su Rusija, taip pat neturėtume siūlyti jai išeities iš izoliacijos, – sakė Estijos URM atstovas spaudai. – Negalime kartoti klaidų, kurias darėme ne kartą atkurdami santykius, kai Rusija nekeičia kurso.“
Europos Komisija (EK), kuriai tenka laviruoti tarp gilių nesutarimų, paragino V. Putiną prieš bet kokį diplomatinių santykių atnaujinimą „rimtai“ nusiteikti taikai. Paklausta apie E. Macrono skelbiamus „techninius“ darbus, Komisija atsisakė komentuoti.
Karis: Ukraina turės apsvarstyti galimybę padaryti teritorinių nuolaidų
A. Karis Dubajuje amerikiečių TV kanalui „NBC News“ sakė, kad Ukraina kada nors turės apsvarstyti galimybę padaryti teritorinių nuolaidų, kad būtų pasiekta taika.
A. Karis davė trumpą interviu „NBC News“ korespondentui Keirui Simmonsui.
Alaras Karisas
FOTO: Dainius Labutis | Elta
K. Simmonsas pažymėjo, kad, A. Kariso žodžiais tariant, situacija Ukrainai yra itin sudėtinga, bet tuo pačiu metu matomas tvirtas pasiryžimas neužleisti Maskvai nė centimetro žemės, baiminantis, kad tokiu atveju Rusija ateityje gali pareikalauti dar daugiau.
Korespondentas taip pat teiravosi Estijos lyderio, ar, jo nuomone, taikos procesas priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
„Šiuo metu – taip. Matėme daugybę bandymų (iš prezidento D. Trumpo, prezidento V. Zelenskio ir kitų valstybių prezidentų pusės) įtikinti V. Putiną, kad karą Ukrainoje privalu nutraukti“, – sakė A. Karisas.
Paklaustas, ar vardan taikos Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos, A. Karisas atsakė: „Estija ir kitos Vakarų šalys, be abejo, niekada nepriims tokio teritorijos perdavimo. Bet, žinoma, tai priklauso nuo Ukrainos, nes tam tikru momentu tu supranti, kad ukrainiečiai žūsta ne tik mūšio lauke, bet ir Kyjive bei kitur. Miršta civiliai gyventojai, vaikai. Tad kada nors reikės rasti balansą ir nuspręsti, ar verta laikinai užleisti teritoriją ir sustabdyti šį karą“.
Reakcija Estijoje
Estijos prezidentas, išreiškęs pritarimą tiesioginėms ES ir Maskvos deryboms, sukėlė nepalankią savo paties vyriausybės reakciją. Estija bloke laikoma viena didžiausių kritikių Rusijos atžvilgiu.
Ketvirtadienį Taline surengtoje spaudos konferencijoje Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas akcentavo, kad tiesioginės derybos su Rusija yra „nederamos“. Premjeras taip pat pridūrė, kad „Rusijos atveju veikia tik spaudimas“.
Kaip rašo „Bloomberg“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tęsiant derybas dėl taikos Ukrainoje, Europos nebuvimas prie derybų stalo tapo dar akivaizdesnis. Dėl to ES vėl iškilo svarstymai dėl tiesioginės komunikacijos su Maskva, o Prancūzija netgi paragino paskirti specialųjį pasiuntinį Rusijoje. Maža to, Prancūzijos prezidento E. Macrono pasiųstas diplomatas šią savaitę apsilankė Maskvoje.
„Sklando tokia mintis, kad Europos Sąjunga nesėdi prie derybų stalo“, – sakė Estijos premjeras, turėdamas omenyje nesėkmingus Prancūzijos ir Vokietijos bandymus įtikinti Vladimirą Putiną nutraukti karą, dėl kurio blokas nutraukė ryšius su Kremliumi. „Galiu jums pasakyti, kad Europos Sąjunga nuolat sėdi prie derybų stalo, mes sėdime prie stalo su Ukraina“, – pabrėžė politikas.
Nors prezidento pareigos Estijoje yra labiau simbolinės, kritika A. Kariso pareiškimams atspindi išaugusį nerimą dėl minčių atnaujinti santykius su Rusija. Ištikimose Ukrainos rėmėjose – trijose Baltijos šalyse, kurių santykiai su Maskva yra ypač įtempti – toks žingsnis laikomas tabu.
Latvijos ministrė pirmininkė E. Silina trečiadienį Pasaulio vyriausybių viršūnių susitikime aptarė A. Kariso komentarus. Tą pačią dieną spaudos konferencijoje Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sukritikavo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus mintį, kad dialogas su V. Putinu yra neišvengiamas.
Šaltinis: DELFI.LT
