Nors sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų situacija Lietuvoje yra šiek tiek pagerėjusi, statistikos lentelėse kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar „raudonuojame“ kaip išsiskiriantys mirtimis, kurių būtų galima išvengti.
Įvairios analizės rodo, kad mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) vis dar siekia daugiau nei 50 proc.
Priešlaikinis mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Nors lietuvių gyvenimo trukmė gerėja, tačiau rodikliai vis dar reikšmingai atsilieka nuo ES vidurkio.
Prieš kurį laiką Seime suorganizuotoje konferencijoje ieškota, ką dar būtų galima padaryti, kad ŠKL sergamumo situacija šalyje pasikeistų.
Moterys širdies ir kraujagyslių ligomis serga dažniau
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas konstatavo, kad, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, mus nuo jų, atrodo, skiria septynmyliai žingsniai.
„Lietuva ir mūsų Baltijos regionas [statistikos lentelėse] visą laiką yra intensyviausiai raudonas. Tai reiškia, kad sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų daug metų yra pats didžiausias.
Ir man kartais labai liūdna – atrodo, nuo Vokietijos mus skiria tik 1000 km, tačiau skirtumas yra beprotiškai didelis. Tarsi yra užprogramuota, kad gimęs Lietuvoje, čia gyvendamas turėsi numirti anksčiau laiko nuo širdies ir kraujagyslių ligos“, – kalbėjo jis.
Kardiologas pabrėžė, kad didelę ligos naštą patiria ne vien konkretus asmuo ar jo šeima, bet tai ir didžiuliai nuostoliai valstybei. Netenkami ne tik gyventojai ir jų darbingumas, daug išlaidų pareikalauja sveikatos priežiūra, bet ir socialinės išmokos.
„Visą laiką kažkaip buvome linkę galvoti, kad širdies ir kraujagyslių ligos daugiau yra vyrų liga, kad jie daugiau serga ir miršta. Tačiau moterys iš tikrųjų serga dažniau, o neretai apsunkinta ar pavėluota diagnostika yra ta priežastis, dėl kurios taip atsitinka“, – pastebėjo T. Lapinskas.
Nustatoma netiksli mirties priežastis?
Kalbant apie didžiulius mirtingumo rodiklius nuo ŠKL, konferencijos metu taip pat keltas klausimas, ar išties visos mirčių priežastys yra tiksliai įvardijamos.
„Prieš 46 metus gyniausi pirmąją disertaciją, kurios tema buvo apie išeminės širdies ligos rizikos veiksnių sąsajas su morfologiniais pakitimais vainikinėse ir kitose kraujagyslėse. Ir jau tada kilo įtarimas dėl mirties priežasties klasifikacijos (…).
Ar jums nekyla klausimas, kad mes Lietuvoje galbūt tiek daug turime mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kad ne visada teisingai tą darome? Ar yra atliekami tyrimai, ar tikroji mirties priežastis iš tikrųjų atitinka tą, kuri užrašyta?“ – svarstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Irena Misevičienė.
„Pagal intervencinių vainikinių arterijų procedūrų skaičių aplenkiame Prancūziją ir turbūt Europoje esame vieni iš pirmaujančių pagal procedūrų skaičių 100 tūkst. gyventojų“, – sakė O. Dobilienė.
T. Lapinskas sutiko, kad tokių klausimų išties kyla, kai mirties priežastis įrašoma širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nors tikroji priežastis tiesiog buvo senatvė.
„Turime problemų, kai kolegos rašo [mirties priežastį] senatvę ir sulaukia skambučių, kad pakeistų diagnozę į kažką kitą, nes visuotinai priimta, kad taip negali būti. Ši situacija tikrai keičiasi ir dabar, man atrodo, jau dvejus metus turime galimybę siųsti valstybės finansuojamai autopsijai.
Bet tai yra tik labai nedideli šios iniciatyvos žingsneliai, kad jeigu nežinai diagnozės, nerašyk širdies ir kraujagyslių ligos. Juk normalu, kad [mirus visada] sustoja širdis. Tai šiek tiek mes tą situaciją keičiame, tvarkome. Tikiuosi, kad ji bus geresnė“, – pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Pagal stentavimo procedūras pirmaujame Europoje
Gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė sutiko, kad ši problema egzistuoja, bet ir oponavo, kad ji nėra tokia reikšminga.
„Atkreipsiu jūsų dėmesį į vidutinę gyventojų gyvenimo trukmę. Šitas rodiklis labai akivaizdus, ypač tarp vyrų – ji yra viena trumpiausių Europoje. Ir ją trumpina ne kas kita kaip širdies ir kraujagyslių ligos, o ne kažkokios neaiškios ar nežinomos priežastys.
Dar kitas rodiklis, kuris akivaizdžiai rodo, kad mes esame kitokie. Pagal intervencinių vainikinių arterijų procedūrų skaičių aplenkiame Prancūziją ir turbūt Europoje esame vieni iš pirmaujančių pagal procedūrų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Tai juk tikrai neimplantuojame stentų tada, kai jų nereikia“, – pastebėjo ji.
Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis pridūrė, kad greičiausiai tiksliau nurodoma mirties priežastis galėtų statistiką pakoreguoti 5–10 proc., bet ne daugiau.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad vyresnių žmonių, kurie yra virš 90 metų, proporcija populiacijoje yra reikšmingai nedidelė, lyginant su ta žmonių dalimi, kuri „numuša“ mūsų vidutinį išgyvenamumą.
Dėl to bendrą mirtingumą mes galėtume sumažinti mirčių nuo širdies ligų galbūt 5, galbūt 10 proc., bet tikrai nepasiektume 30 proc., kaip yra Vakarų valstybėse“, – pridūrė jis.
O. Dobilienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lietuva nuolat velkasi gale, kai kalbama apie inovatyvių vaistų kompensaciją ir atėjimą į klinikinę praktiką.
„Lietuva šiuo atveju yra paskutinė, kalbant apie dislipidemijos gydymui skiriamus vaistus. Nors jau už poros metų turėsime naujas molekules ir vėl turbūt kalbėsime, kad negalime jų skirti savo pacientams.
Taigi čia yra tikrai didžiulė problema – finansavimas tam tikroms sritims, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, tikrai yra nepakankamas“, – pabrėžė gydytoja.
Gausybė rizikos veiksnių – dar iki 40 metų
Gydytojai akcentavo ir prevencinės programos efektyvumą bei profilaktikos svarbą dar nuo mažumės. Gydytojos kardiologės Sigitos Glaveckaitės pastebėjimu, ŠKL prevencija šalyje vis tik išlieka fragmentizuota.
„Mes nežiūrime, ar ji yra efektyvi ne ta prasme, kiek apsilankė tų asmenų, bet kiek jų pasiekia tikslinį kraujospūdį, cholesterolį ir pagal tai spręsti apie jos efektyvumą“, – sakė ji.
Profesorė Žaneta Petrulionienė pabrėžė, kad profilaktinis tikrinimas neturėtų prasidėti tik sulaukus 40 metų.
„Pradėti prevenciškai tikrinti žmones Lietuvoje nuo 40 metų yra labai puiku. Tačiau turėdami rezultatus mes matome, kad 40–60 metų tikrinami asmenys jau būna prisirinkę labai daug rizikos veiksnių. (…)
Didžioji dalis turi arterinę hipertenziją, daugiau nei pusė – antsvorį ar nutukimą, daugybė žmonių rūko, turi gliukozės apykaitos sutrikimų ir diabetą. Tai 3, 4 ar 5 rizikos veiksniai jau įgyti.
Užsienio kolegų duomenys rodo, kad tokio amžiaus žmonės praktiškai beveik visi turi aterosklerozę, tik ji dažniausiai būna subklinikinė ir nejuntama. Klausimas – kada ji kliniškai pasireikš“, – kalbėjo kardiologė.
„Ir man kartais labai liūdna – atrodo, nuo Vokietijos mus skiria tik 1000 km, tačiau skirtumas yra beprotiškai didelis. Tarsi yra užprogramuota, kad gimęs Lietuvoje, čia gyvendamas turėsi numirti anksčiau laiko nuo širdies ir kraujagyslių ligos“, – kalbėjo T. Lapinskas.
Pasak jos, vis daugiau kalbama, kad prevencija turi būti pradėta gerokai anksčiau, kol rizikos veiksniai dar tik pradeda gausėti: „Tai yra tas tarpsnis nuo 18 iki 40 metų, jis nelabai „pridengtas“. Taigi iš tikrųjų reikėtų dirbti ta linkme, kad nebūtinai programos rėmus keisti, bet kad jaunesni asmenys būtų gerokai geriau edukuoti.
Vaikai ir paaugliai yra ta grupė, į kurią irgi turi būti atkreiptas ypač didelis dėmesys, kalbant apie gliukozės apykaitos sutrikimus, cholesterolį, rūkymą ir arterinę hipertenziją.
Dabar turime tokią situaciją, kad didžiulės lėšos metamos taip vadinamai antrinei prevencijai, kai jau yra labai toli pažengusi liga, kai mes tiesiog gesiname gaisrą.“
Efektyvios priemonės daug nekainuoja
Pranešėjai akcentavo, kad neformaliai reikėtų žiūrėti tiek į profilaktinius suaugusiųjų ir darbuotojų, tiek vaikų sveikatos patikrinimus. Ypač tai svarbu lankant sporto būrelius. Pasak gydytojų, nuodugnus ištyrimas leistų laiku aptikti galbūt jau esančius pakitimus ar didesnes rizikas.
„Dauguma visuomenės į sveikatos patikrinimą žiūri labai formaliai. Žiūrėkite, nė vienas vaikas į mokyklą nepatenka be pažymos. Tačiau tėvai ateina ir nori tik pažymos, o kokios yra problemos – dažnai net nepasidomi. Ir sportuojant treneriai taip pat paprašo atnešti sveikatos pažymėjimą“, – sakė Pranas Šerpytis.
Gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun savo ruožtu pastebėjo, kad veiksmingiausios kaštų prasme priemonės praktiškai nieko nekainuoja.
„Viena iš jų yra tabako kontrolė, rūkymo metimo priemonės, kurias valstybė galėtų finansuoti palyginti nedidelėmis lėšomis arba tiesiog sustiprinant kontrolės įstatymus, kuriuos būtina priimti, sumažinant vartojimą tiek alkoholio, tiek tabako, tiek nikotino produktų.
Tokiu būdu nereikėtų jokių didelių investicijų, o galima pasiekti stiprių rezultatų. Jeigu galvojame, kad leisime pramonei sukurti priklausomų žmonių su dideliais rizikos veiksniais ir mes juos visus kažkaip ištirsime, anksčiau profilaktiškai patikrinsime, suteiksime kažkokią pagalbą ir juos visus pagydysime, tai ne – nėra valstybės, kuri turėtų tiek resursų“, – pastebėjo ji.
Naujas planas priešlaikiniam mirtingumui sumažinti
Siekdama ambicingai sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo ŠKL ir pagerinti prevenciją, sveikatos priežiūrą bei reabilitaciją, Europos Sąjunga parengė strateginį dokumentą.
„Šis planas sudėlioja tam tikrus akcentus. Jeigu kalbėtume apie prevenciją, numatoma, kad reikėtų orientuotis į sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, vaikų ir jaunimo sveikatą. Čia vėlgi atsiranda rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, aplinkos veiksniai (oro tarša, triukšmas). Nemažai dėmesio skiriama skiepijimui kaip prevencijai, pavyzdžiui, nuo pneumokokinės infekcijos“, – kalbėjo kardiologas.
Jo aiškinimu, antroji svarbi dalis yra ankstyvas ŠKL aptikimas. Čia išskiriamos trys didžiosios būklės – arterinė hipertenzija, dislipidemija ir cukrinis diabetas.
Todėl daug dėmesio skiriama principui „Žinok savo skaičius“, kai kiekvienas gyventojas skatinamas žinoti savo sveikatos rodiklius – arterinį kraujo spaudimą, „blogojo“ cholesterolio koncentraciją, gliukozės kiekį kraujyje. Pasak gydytojo, čia labai svarbi edukacija ir švietimas.
„Kaip mes sakome, iš tikrųjų neužtenka vien tik žinoti, bet reikia ir daryti, suprasti, kodėl mano sveikata yra svarbi, kad iš dalies esu atsakingas aš pats, ne gydytojas, ne slaugytojas, ne brolis, sesuo ar vaikai“, – sakė kardiologas.
Plane taip pat akcentuojama, kad, nepaisant stiprios ligoninių infrastruktūros, daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, išlieka fragmentuota sveikatos priežiūros grandinė, nepakankamas dėmesys antrinei prevencijai ir silpna ilgalaikė pacientų stebėsena.
„Dėl to planas teikia siūlymus ir skatina integruotus, į pacientą orientuotus priežiūros modelius, skaitmeninius sprendimus, įvairius išmaniuosius prietaisus, telemediciną, personalizuotą gydymą ir reabilitaciją bei Europos Sąjungos lygmens kardiologijos centrų tinklą“, – kalbėjo kardiologas.
Pasak jo, žvelgiant konkrečiai į Lietuvą, stebimas didelis arterinės hipertenzijos, rūkymo, nutukimo ir nesveikos mitybos paplitimas. Prevencijai skiriamos lėšos (apie 3 proc. 2023 m.) neatitinka ŠKL naštos masto (ES skiria apie 6 proc.). Tuo metu rizikos veiksniai dažnai koreguojami per vėlai – jau įvykus klinikiniam įvykiui.
„Taigi nors mirštame anksčiau, bet tarsi matome ir horizontą, kur turėtume eiti“, – konstatavo jis ir ragino su šiuo planu suderinti ir nacionalinius veiksmus.
Šaltinis: TV3.LT
