Plačios apimties korupcijos byloje figūruojančio demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio istorija jau atsispindi ir visuomenės nuotaikose. Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu vasarį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad partijos „Vardan Lietuvos“ reitingai smuko pastebimai.
Jei sausį už šią politinę jėgą balsuoti buvo pasirengę 7,1 proc. respondentų, tai vasarį – jau tik 4,2 proc. Tuo metu paties S. Skvernelio reitingas krito daugiau nei 5 procentiniais punktais.
Tačiau gali būti, kad „Vardan Lietuvos“ lyderis papuolė į dar didesnę bėdą. Šeštadienį paskelbta Eltos užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo – per mėnesį S. Skvernelio reitingas nukrito 17 procentinių punktų.
Įdomu ir tai, kad konservatorių reitingai beveik nepakito, nors toje pačioje byloje figūruoja ir jų politikas Kazys Starkevičius. Abiejų politikų reakcijos – skirtingos. K. Starkevičius sustabdė narystę partijoje ir atsisakė Seimo nario mandato. Tuo metu S. Skvernelis neprisiėmė jokios atsakomybės.
V. Bakas: S. Skvernelio ir įtariamosios A. Silickienės ryšys tęsiasi dešimtmetį
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad esminis skirtumas – skandale įsipainiojusių politikų reikšmė savo partijoms.
„Taip, K. Starkevičius – buvęs ministras, pakankamai atpažįstamas, bet tai nėra partijos veidas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė I. Kalpokas.
O buvusio premjero partiją politologas juokais pavadino „Demokratais vardan Skvernelio“. Todėl reputacinė žala politinės jėgos lyderiui atsiliepia skaudžiai ir partijos reitingams.
„Tai yra tas atpažįstamas veidas aplink kurį visa partija yra sulipdyta. Čia yra esminis skirtumas“, – akcentavo I. Kalpokas.
Pasak jo, demokratai neturi lygiavertės pamainos S. Skverneliui. Į Seimo frakcijos vadovus paaukštintas Lukas Savickas, europarlamente dirba Virginijus Sinkevičius, tačiau ryškesni veidai, pasak I. Kalpoko, nebūtinai gali tapti sėkmingais lyderiais.
„Skvernelis yra akmuo po kaklu, bet be jo demokratai apskritai neturi pagrindo po kojomis“, – apibendrino I. Kalpokas.
Politologo manymu, jei S. Skvernelis būtų priverstas pasitraukti iš partijos, demokratų lauktų „Darbo partijos“ likimas, t.y. praradusi populiarumą ji tiesiog išsivaikščiotų.
„Pasiruošusio alternatyvaus lyderio jie neturi. Lyderystę reikia auginti, politinį prekės ženklą konstruoti. Į tai nebuvo investuojama dėl labai aiškiai suprantamų priežasčių“, – pastebėjo I. Kalpokas.
Generalinės prokurorės pasirodymas Seime sužlugdytų S. Skvernelį?
Buvęs Seimo narys Andrius Mazuronis svarstė, kad ilgų dvejonių K. Starkevičių paaukoję konservatoriai užsilipdė moralios politikos etiketę, kai į skandalą papuolęs politikas prisiima atsakomybę.
Pasak jo, konservatorių rinkėjai galėjo užsirūstinti, jei partija būtų nusprendusi stoti mūru už K. Starkevičių ir viešai raginusi palaukti galutinių teisinio proceso išvadų.
„Reikia atiduoti duoklę dabartiniam partijos lyderiui Laurynui Kasčiūnui ir aplink jį esantiems žmonėms, kad politinės komunikacijos prasme jų reakcija buvo pakankamai teisinga“, – dėstė A. Mazuronis.
Daug sudėtingesnėje situacijoje atsidūrė demokratai. „Nepamirškime, kad pagrindinė telkianti mintis aplink Saulių Skvernelį buvo skaidrumas, nulinė tolerancija bet kokioms korupcinėms apraiškoms. Skaidrumo temos buvo labai aukštai jų politinėje darbotvarkėje“, – sakė A. Mazuronis.
Tačiau, pasak jo, visiškai suprantama ir demokratų reakcija. Juk S. Skverneliui oficialiai nėra pareikšti jokie įtarimai ir jo partiečiams nėra iki galo aiškios visos bylos peripetijos.
Andrius Mazuronis
V.Skaraičio nuotr.
A. Mazuronis neabejojo, kad demokratams ateitų galas, jei Seime pasirodytų generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir kreiptųsi į parlamentą su prašymu atimti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę.
„Sauliaus Skvernelio elektoratas toli gražu nėra Remigijaus Žemaitaičio elektoratas. Ant jo galima užpilti neskaidrumo, skandalų, politinių perturbacijų šleifą, jam nuo to tik geriau. Priešingai – Sauliaus Skvernelio elektoratui tai gali būti labai jautru“, – sakė A. Mazuronis.
„Nepaskandinamas politikas“
O jei teisėsauga daugiau nesibels į S. Skvernelio duris ir byla bus uždaryta? Ar politikui pavyks nusiplauti jau atsiradusią dėmę? I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelis ne pirmą kartą atsidūrė po padidinamuoju stiklu, bet vis sugebėdavo išlaikyti visuomenės pasitikėjimą.
„Iš tiesų, Saulius Skvernelis ilgą laiką buvo nepaskandinamas politikas, kuris, prisiminkime, iškilo labai įdomiomis aplinkybėmis: vienas žmogus lakstė po Vilnių su automatu ir S. Skvernelio, kaip ministro, karjeroje galėjo būti padėtas taškas.
Bet jis tada išplaukė. Išplaukė ir su keliuko istorijomis, ir su įvairiais dalykai, kurie knygose apie jį buvo aprašyti. Nebūtų jam pirmas kartas.
Bet šiuo atveju, jei nebus pareikšti įtarimai, labiausiai pritrūktų atperkančio akto. Generalinė prokurorė nedarys spaudos konferencijos ir nepasakys: „Skvernelis nekaltas“. Atsispirti nuo pilko taško yra gerokai sunkiau. Iškomunikuoti, kad viskas baigėsi, niekas neturi man priekaištų yra sudėtingiau. Todėl situacija problematiška“, – paaiškino I. Kalpokas.
A.Mazuronis svarstė, kad užsiimtą S. Skvernelio poziciją vertinti sudėtinga, neturint daugiau bylos detalių.
„Jeigu mes nevaikščiotume tokiam tamsiam miške, turbūt, būtų lengviau spręsti ir vertinti situaciją. Jei yra taip, kaip sako S. Skvernelis ir jis tiki, kad yra nekaltas, na, žmogui nėra pareikšti įtarimai.
Sutikčiau, kad pamuštas Saulius Skvernelis šiandien demokratams yra geresnė opcija nei bet kuris kitas galimas variantas“, – sakė A. Mazuronis.
Stiprių politikos veidų sausra
Laidos vedėjai pastebėjus, kad bene kiekviena Lietuvos partija susidurtų su rimta problema, jei staiga reikėtų pakeisti savo lyderį, A. Mazuronis tai vadino politinės sistemos silpnumu.
„Jeigu atmesime konservatorius, kurių gretose būtų galima identifikuoti tris, galbūt keturis stipresnius žmones, kurie galėtų imtis lyderystės, jei mano bičiuliui Laurynui Kasčiūnui kas nors atsitiktų, tai kitose partijose – visiškas vakuumas, visi įmanomi variantai yra pamušti.
Dabar visi vieningai šneka apie Mindaugą Sinkevičių, kuris turi savo istorijų. Kitose politinėse partijose – tas pats. Man atrodo, reikėtų šnekėti apie platesnius dalykus.
Kodėl mūsų politinis elitas – jis būtų kairėje ar dešinėje – yra toks silpnas? Kodėl jauni, talentingi, kvalifikuoti žmonės, kurie turi minčių, idėjų, kaip valstybė turi vysytytis, turi ryžto ir noro, vis tik nepasirenka politiko kelio?“, – klausė A. Mazuronis.
Ignas Kalpokas.
Jono Petronio (VDU) nuotr.
Pasak I. Kalpoko, Lietuvoje paplito „vieno asmens partijos“, nes tokiems dariniams nereikia idėjų, jiems užtenka aiškaus lyderio ir šūkio, kurį būtų galima susieti su asmenybe.
„Ir viskas. Tai yra variklis, kuris tokias partijas tempia į priekį.
Kitas dalykas, nebuvo pakankamai investuota į politiko kaip profesijos, karjeros matymą. Todėl turime didžiules partijas, kurios neturi nacionalinio lygmens politikų.
Tie patys socialdemokratai, realiai pas juos pasirinkimas yra iš ne pačių didžiausių rajonų merų. Nors tai yra didžiulė partija su labai rimta politine patirtimi. Bet nacionalinio lygmens politikų kažkaip nėra“, – pastebėjo I. Kalpokas.
Jis svarstė, kad tokią situaciją galėjo nulemti vidinės konkurencijos partijos viduje baimė, kartų kaita ar „nešvari“ politikos reputacija.
Pasak politologo, aukšto lygio specialistų politiko duona nevilioja ir dėl palyginti menkų atlyginimų.
„Dėl to protingiausi žmonės, jeigu jie nėra labai angažuoti, renkasi kitas karjeras. Bet politikų algų didinimas visada yra socialiai jautri tema.
Taip užsukame ratą, kad niekas nenori, nes „nešvaru“, šeimą gal ir išmaitinsi, bet tada turi visas parlamentines išlaidas „išgręžti“. Ko ten lįsti tada?“, – svarstė I. Kalpokas.
Šaltinis: LRYTAS.LT
