Atsisveikinimas su velioniu dažnai lydimas prisilietimų ar bučinių – tai artumo ir pagarbos ženklas. Vis dėlto kunigai pabrėžia, kad krikščionių katalikų tradicijoje svarbiausia yra malda. Tiesa, užsienio žiniasklaida įspėja: artimas kontaktas su mirusiuoju kai kuriais atvejais gali kelti ir sveikatos rizikų.
Užsienio naujienų portale „Middle East News 247“ skelbiama apie infekcijos pavojus ir rizikas, kada norisi pabučiuoti mirusį artimąjį prieš laidotuves ar kremavimą.
Sveikatos ekspertai pataria visuomenei vengti bučiuoti mirusiųjų kūnus, įspėdami, kad toks elgesys gali kelti grėsmę sveikatai.
Kūnai po mirties vis dar gali turėti patogenų ant odos, kūno skysčiuose arba kvėpavimo takuose, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir trukmės, rašoma „Middle East News 247“.
Kunigas: „Kūno lietimas ar bučinys nėra bažnyčios fiksuotas ritualas“
Kunigas, teologijos licenciatas ir liturgistas Artūras Kazlauskas, kalbėdamas apie laidotuvių tradicijas, žmonių poelgius, teigia, kad katalikų atsisveikinimas su mirusiais yra atliekamas per maldą. Tokiu būdu yra išreiškiama pagarba Dievui ir tikėjimas prisikėlimu.
„Kūno lietimas ar bučinys nėra bažnyčios fiksuotas ritualas – tai labiau kultūriniai, emociniai artumo ženklai.
Katalikų bažnyčioje atsisveikinimas su mirusiais labiau susijęs su malda. Kūno laidojimas pagerbiamas šlakstant švęstu vandeniu, primenančiu krikštą.
Žmogus, kurio kūnas buvo palaidotas tuo pačiu krikšto vandeniu, suvokiamas kaip skirtas prisikėlimui.
Smilkymas yra krikščionio pagarbos ženklas, reiškiantis santykį su Dievu“, – sakė jis.
Pasak teologijos licenciato, nuo pat pradžių krikščionys laidodavo mirusiuosius nesudegindami, simbolizuodami prisikėlimą, palaikydami ryšį su mirusiais per maldą ir kultūrinius artumo ženklus.
„Krikščionys nuo pat pradžios laidodavo savo mirusiuosius nesudegindami, kaip buvo palaidotas Jėzus, simbolizuodami prisikėlimą.
Tai kėlė kontrastą pagonių praktikoms, kurie degindavo kūnus. Krikščionys palaikė ryšį su mirusiais, melsdavosi prie jų“, – komentavo A. Kazlauskas.
Malda – deramas būdas atsisveikinti su velioniu
Jo teigimu, katalikui, norint atitinkamai atsisveikinti su mirusiuoju, geriausia tai padaryti malda ar mišių užsakymu, darant tai iš širdies.
„Katalikas, norintis tinkamai atsisveikinti su velioniu, turėtų tai daryti malda, pavedant jį Dievui, užsakant mišas ir organizuojant katalikiškas laidotuves.
Atsisveikinimas turi būti nuoširdus, ne dėl kitų akių, o iš širdies“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Liturgistas pastebėjo, kad prisilietimas ar pabučiavimas prie mirusio yra kultūrinis pagarbos ir atsisveikinimo ženklas.
„O dabar tas prisilietimas ar pabučiavimas ar palietimas, tai daugiau turbūt kultūrinis dalykas, kuris iš esmės reiškia atiduoti pagarbą ar tiesiog atsisveikinti su mirusiu.
Aš tai prisiminsiu visada turbūt, kaip mano mama ar jos seserys ir broliai bučiavo, pavyzdžiui, mano senelio rankas prieš uždarant karstą“, – prisiminė A. Kazlauskas.
Kunigas pažymėjo, jog toks gestas kaip velionio pabučiavimas šarvojimo metu yra simbolinis ženklas, kuris iš tikrųjų reiškia „aš noriu tave priimti į vidų“.
Aukų dydžiai laidojimų metu
Kaip akcentavo A. Kazlauskas, kunigams Lietuvos katalikų bažnyčioje atlyginimas nėra numatytas. Žmonių teikiamų aukų dydis priklauso nuo jų finansinių galimybių. Yra tokia galimybė ir neaukoti.
„Kalbant apie aukas kunigui, Lietuvos katalikų bažnyčioje kunigai gyvena iš paaukotų lėšų, ir joks atlyginimas nėra nustatytas.
Aukos dydis priklauso nuo žmogaus galimybių ir nuo to, kiek atrodo oru ir sąžininga.
Svarbiausia – viskas turi būti nuoširdu, o jei žmogus negali paaukoti, dalyvavimas turi būti nepriklausomas nuo pinigų“, – pasidalijo kungas.
Liturgistas pabrėžia, kad, jeigu žmogus neturi pinigų, dalyvavimas turi būti nemokamas, tačiau kunigas vis tiek turi teisę gauti atlygį pagal bažnyčios sistemą.
„Pas mus, pavyzdžiui, rekolekcijų organizacijoje ar kokiose nors konferencijose visada būna toks užrašas: „Tegul pinigai nesutrukdo jums dalyvauti. Praneškite, jeigu negalite sumokėti.“
Šiuo atveju irgi panaši – jeigu žmogus visiškai neturi pinigų [red. past. – kunigui dėl laidotuvių], visa tai turi būti kunigo patarnaujama neatlygintinai“, – komentavo A. Kazlauskas.
Šaltinis: TV3.LT
