Gyventojai, iIki balandžio pradžios nutraukę pensijų kaupimą, jau sulaukė savo sukauptų pinigų. Ryškiai išaugusius užsakymų kiekius fiksuojančios parduotuvės dalijasi, kad kaip ir buvo prognozuota, kai kurie gyventojai iš karto pradėjo pensijų pinigus leisti apsipirkinėdami.
Kai kurios parduotuvės jau dalijasi sulaukę ryškiai išaugusio užsakymų skaičiaus internetu. Apie kur kas aktyviau pinigus leisti pradėjusius gyventojus informuoja ir bankai.
Lietuviai puolė pirkti ne tik televizorius ar skalbykles, bet ir darbo įrankius, sodo, laisvalaiko prekes, žaidomų konsoles ar telefonus.
Savaitgalį nusidriekė pirkėjų eilės?
Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta beveik 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką.
Dar daugiau kaip 1 mlrd. eurų už juos buvo pervesta „Sodrai“. Šiais pinigais bus padidintos jų senatvės pensijos apskaitos vienetai.
Kaip ir buvo prognozuota, gyventojus pasiekę II pakopos pensijų fondų pinigai gerokai išjudino tiek fizinę, tiek internetinę prekybą.
Vienas lietuvis socialiniuose tinkluose dalijosi, kad savaitgalį nuvyko į „Senukų“ parduotuvę Vilniuje, kur dėl pirkėjų srauto teko stovėti spūstyje.
Jis pasakojo, kad spūstys susidarė dėl laukiančiųjų atsiimti užsakymus.
„Paklausiau, kas čia darosi, atsakė, kad antra pakopa juda. Televizoriai išpirkti, „iPhone“ likutis 0, „Macbook“ 0, skalbimo mašinų ir visokių ausinių irgi nelikę.
Sakė, kad tik per pandemiją tokius srautus yra matę“, – dalijosi jis.
„Kesko Senukai“ patvirtino, kad savaitgalį fiksavo gerokai išaugusius klientų srautus tiek „Senukų“ fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje.
„Ypač ryškus pardavimų šuolis buvo juntamas elektronikos, darbo įrankių ir sodo prekių kategorijose. Tai rodo, kad gyventojai linkę investuoti į namų atnaujinimo sprendimus.
Dėl išaugusios paklausos prekių likučiai parduotuvėse mažėja sparčiau nei įprastai, tačiau esame tam pasiruošę ir užtikriname sklandų klientų aptarnavimą“, – komentavo bendrovė.
Pinigus išleido telefonams ir žaidimų konsolėms?
Apie išaugusį užsakymų kiekį pranešė ir „Pigu.lt“.
„Savaitgalį pardavimai e. prekybos centre „Pigu.lt“ šoko į viršų 3,5 karto, lyginant su pirmojo balandžio savaitgalio duomenimis. Balandžio 10–12 dienomis pardavimai buvo net 3 kartus didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais“, – nurodė parduotuvės atstovai.
Anot jų, didžiausių pirkėjų srautų savaitgalį sulaukė baldų, smulkios buitinės technikos, mobiliųjų telefonų, kompiuterinės technikos, sporto ir laisvalaikio prekių kategorijos.
„Vartojimo bumui ruošėmės iš anksto tiek mes, tiek ir mūsų e. prekybos centre dirbantys pardavėjai – formavome patrauklius ir ypač konkurencingus kainų pasiūlymus“, – sako V. Romeika.
„Pigu.lt“ atstovai įvardijo, kad tarp pačių perkamiausių prekių savaitgalį rikiavosi išmanieji telefonai, žaidimų konsolės, skirtingų modelių televizoriai, elektriniai paspirtukai, robotai vejapjovės, žoliapjovės, kompiuterių monitoriai ir šiltnamiai.
Kalėdos šiemet atėjo anksčiau?
Tuo metu SEB bankas informuoja, kad praėjusio savaitgalio prekyba pralenkė net kalėdinį laikotarpį.
Banko duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis per kortelių skaitytuvus išlaidos buvo daugiau nei 20 proc. didesnės nei atitinkamą savaitgalį prieš mėnesį ar prieš metus.
SEB pridėjo, kad daugiausia lėšų nukeliavo atsiskaitymams už baldus, elektronikos prekes, juvelyriką, buitinę ir telekomunikacijų įrangą.
„Ryškiausiai išaugo išlaidos didesnės vertės prekėms: baldams (114 proc.), elektronikai (89 proc.), juvelyrikai (86 proc.) ir telekomunikacinei įrangai (84 proc.).
Taip pat reikšmingai didėjo išlaidos statybinėms medžiagoms (65 proc.) ir buitinei įrangai (47 proc.), kas rodo, kad dalis gyventojų šias lėšas nukreipė būsto atnaujinimui ar didesniems pirkiniams“, – komentuoja SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Pardavimų kiekis augo tiek gyvose, tiek elektroninėse parduotuvėse
„Bitė Lietuva“ Komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas savo socialinių tinklų paskyroje rašė apie tai, kaip išmokėti II pakopos pinigai paveikė bendrovės rezultatus.
Anot jo, ryškiai pakilo pardavimai gyvuose salonuose.
„Ar II pensijų pakopos pasiutpolkė davė darbo „Bitės“ pardavėjams? Na, meluotume sakydami, kad nedavė.
Penktadienį ir šeštadienį klientų srautų į visus bemaž pusę šimto salonų visoje Lietuvoje augo apie 15 proc., palyginus su savaitgaliu prieš tai“, – dalijosi jis.
Visgi dar didesnį pardavimų augimą „Bitė Lietuva“ užfiksavo savo elektroninėje parduotuvėje.
„Elektroninėje prekybos, kas mums yra vienas prioritetinių ir sparčiai augančių paslaugų bei įrangos prekybos kanalų, stebėjome ženkliai išaugusį pirkimo intencijos rodiklį. Šis rodiklis augo net apie 30 proc., palyginti su kovu“, – dalijosi J. Špakauskas.
Anot jo, labiausiai lietuviai pirko mobiliuosius įrenginius.
„Įrangos pardavimai išaugo reikšmingai, kai kuriose kategorijose net iki 80 proc. Didžiausias augimas buvo išmaniųjų telefonų kategorijose“, – rašė „Bitė Lietuva“ Komunikacijos vadovas.
Svarbiausia – turėti aiškų planą
Tačiau ne visi gyventojai puolė išlaidauti, todėl jiems svarbu gerai apgalvoti, ką su šiais pinigais daryti toliau.
Pasak E. Dovbyšienės, viena dažniausių klaidų – visus pinigus laikyti vienoje vietoje, tarsi vienoje „kišenėje“, neturint aiškaus jų paskirstymo pagal paskirtį.
Kai nėra plano pinigai arba išleidžiami per greitai, arba neefektyviai „guli“ sąskaitoje.
„Vis daugiau žmonių siekia finansinės laisvės, tačiau svarbu suprasti, kad link jos veda trys lygiagretūs keliai, kurių kiekvienas turi savo paskirtį. Tai tarsi trys atskiros kišenės: viena skirta taupymui ir finansiniam saugumui, antra – kaupimui pensijai, o trečioji – ilgalaikiam kapitalo auginimui investuojant“, – teigia SEB banko atstovė.
SEB atstovė pažymi, kad pirmoji kišenė yra skirta nenumatytiems atvejams ir turėtų siekti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydį.
„Šios lėšos turi būti lengvai pasiekiamos, todėl dažniausiai laikomos kaupiamuosiuose arba terminuotuose indėliuose. Tai – pagrindas, kuris leidžia išvengti situacijų, kai netikėtai prireikus pinigų tenka skubiai nutraukti investicijas ar skolintis“, – aiškino ji.
Tuo metu antroji – kaupimas pensijai, nes net ir pasitraukus iš II pakopos, svarbu nepamiršti tikslo turėti didesnių pajamų sulaukus pensijos.
„Valstybės pensija ateityje sudarys tik dalį buvusių pajamų, todėl papildomas kaupimas išlieka būtinas. Ilgalaikis nuoseklus kaupimas leidžia išlaikyti gyvenimo kokybę ir suteikia daugiau finansinio stabilumo vėlesniais metais“, – aiškino specialistė.
Anot jos, trečioji kišenė yra skirta investavimui ir leidžia pinigams augti ir kompensuoti infliacijos poveikį.
„Šiandien pradėti investuoti yra paprasčiau nei bet kada anksčiau: jau yra sukurta daug technologinių sprendimų tik pradedantiems investuotojams ar tiems, kurie nenori domėjimuisi apie investavimą skirti daug laiko.
Patraukliausia pradedantiesiems pradėti investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Taip galima už mažą kainą įsigyti diversifikuotą turto krepšelį (akcijų, obligacijų, žaliavų), dažniausiai atkartojantį tam tikrą rinkos indeksą (pvz., S&P 500)“ – komentavo pašnekovė.
Šaltinis: TV3.LT
