Iki balandžio pradžios prašymus nutraukti pensijų kaupimą II pakopoje pateikę gyventojai jau sulaukė savo sukauptų pinigų. Kai kuriuos pensijų pinigai pasiekė praėjusios savaitės pabaigoje ir kaip buvo prognozuota nemaža dalis gyventojų pinigus pradėjo leisti įvairiems pirkiniams. Kai kurios parduotuvės dalijasi, kad gyventojams sulaukus pensijų pinigų užsakymų skaičius pasiekė Kalėdinį lygį.
Specialistai pastebi, kad itin daug pinigų buvo išgryninta iš bankomatu. Maždaug 5 kartus daugiau nei įprastą dieną.
Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką.
1,3 mlrd. eurų už juos buvo pervesta „Sodrai“. Šiais pinigais bus padidintos jų senatvės pensijos apskaitos vienetai.
Daugiausiai traukėsi jaunesni mažesnių pajamų gavėjai
Trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje vyko diskusija apie gyventojų elgseną atsiimant lėšas iš II pensijų pakopos.
Posėdyje dalyvavusi „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė pabrėžė, kad sparčiausiai iš sistemos traukėsi jauni, mažesnes pajamas uždirbantys asmenys.
„Didžiausias pasitraukimas buvo jaunų 25–35 m. amžiaus žmonių dalyje. Tuo metu kuo vyresni žmonės, tuo mažiau jų traukėsi.
Žiūrint pajamų lygmenyje, daugiausiai traukėsi tie, kurių pajamos apie vidutinį darbo užmokestį, o kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė dalis tokių žmonių traukėsi iš kaupimo“, – dalijosi „Sodros“ atstovė.
V. Latvėnienė svarstė, kad kaupti senatvei labiausiai turėtų būti suinteresuoti žmonės, kurių pajamos mažesnės.
Visgi ji pažymėjo, kad nemaža dalis pasitraukusiųjų sudarė naujas kaupimo sutartis.
„Tačiau iš kitos pusės jauniems žmonėms yra visa ateitis ir dalis jų pasirašo sutartis per naujo. Kol kas negalime tiksliai įvardyti, kiek yra tokių žmonių, bet matome, kad naujų sutarčių iš viso buvo 3 tūkst. per pirmą metų ketvirtį“, – paaiškino ji.
V. Latvienė aiškino, kad tokį jaunų gyventojų sprendimą veikiausiai nulėmė noras patenkinti buitinius poreikius.
„Mes manome, kad viena iš priežasčių yra ta, kad žmones suviliojo galimybė pasiimti pinigų čia ir dabar bei patenkinti kažkokius savo poreikius. Žiūrint į tai, kad jie jauni, neatmetame galimybės, kad ateityje jie kaups, tik neaišku, kurį kaupimo variantą pasirinks“, – komentavo ji.
Tuo metu LB Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pabrėžė, kad šį kartą praktika patvirtino teoriją: jauni žmonės, apie pensiją negalvoja.
„Jaunesni žmonės negalvoja apie pensiją, nes jiems ji atrodo toli. Galima sakyti, finansinio raštingumo stoka“, – aiškino jis.
Daugėja pinigų išgryninimų, o į juos taikosi sukčiai
LB atstovas pabrėžė, kad sulaukę pensijų pinigų gyventojai juos ne tik leido parduotuvėse, bet ir grynino. Anot jo, išgryninamų pinigų kiekis ryškiai padidėjo.
„Jau nuo balandžio 8 d. teko matyti daugiau žmonių prie bankomatų. Poreikis gryniesiems pinigams yra 2–3 kartus didesnis nei 2025 m. vidurkis. Penktadienį šis rodiklis buvo 5 kartus didesnis nei praėjusių metų vidurkis“, – dalijosi jis.
Tiek prieš išmokant pinigus, tiek jau gyventojams juos gavus, įvairios institucijos pabrėžia, kad reikia itin saugotis suaktyvėjusių sukčių.
Visgi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė pasidžiaugė, kad kol kas ryškesnių sukčiavimo atvejų nėra užfiksuota, o tai, anot jos, rodo, kad bankai gerai dirba.
Visgi ji perspėja, kad pakankamai ryški tendencija yra sukčių nusitaikymas į grynuosius pinigus, kas didėjant pinigų išgryninimui gali tapti didele problema.
„Apsimeta policija ar kitais pareigūnais ir įtikina žmones, kad vyksta kažkoks tyrimas dėl padirbtų pinigų arba kažkas negerai su turto deklaracija. Taip įtikina žmonės atiduoti grynuosius pinigus. Net ir kurjerius užsako į namus, kurie nuvyksta paimti pinigų“, – dalijosi ji.
Blogiausia – sprendimas be tolesnio plano
Tiesa, dalis gyventojų vis dar neturi aiškaus plano, ką su atsiimtomis lėšomis daryti toliau.
Visgi ekspertai pabrėžia: įsitikinimas, jog nedidelė suma pensijoje nepadės, todėl geriausia pinigus išleisti šiandien, yra klaidingas – net ir nedidelės sumos, investuojamos ilguoju laikotarpiu, gali tapti reikšmingu finansiniu pagrindu.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų lektorė dr. Asta Klimavičienė pabrėžia, kad pagrindinė klaida – iš antros pensijų pakopos atsiimti pinigus be aiškaus plano, ką daryti toliau, mat tokiu atveju atsiimtos lėšos, tikėtina, virs trumpalaikiais pirkiniais, o ne ilgalaike finansine nauda.
„Labai svarbu, ar žmogus nutraukęs sutartį aiškiai supranta savo sprendimo pasekmes – kiek lėšų atgaus, kaip tai paveiks būsimą pensiją, ir ar iš tiesų šie pinigai jam buvo reikalingi būtent dabar. Nustebčiau, jeigu didelė dalis iš nusprendusių pasitraukti pirmąjį ketvirtį būtų įvertinę finansines pasekmes“, – „Compensa Life“ tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ komentavo A. Klimavičienė.
Pasak A. Klimavičienės, taupymas prasideda ne nuo didelių sumų, o nuo įpročio: net ir skiriant apie 10 proc. pajamų jau kuriamas finansinis pagrindas ateičiai. Svarbiausia – nuoseklumas ir gebėjimas augant pajamoms ne tik didinti išlaidas, bet ir išlaikyti discipliną investuoti.
Ji paaiškino, jog nusprendus investuoti savarankiškai vidutines ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms pradėti reikėtų ne nuo grąžos ar instrumentų, o nuo finansinio stabilumo – pirmiausia įsivertinti, ar turima bent minimali „pagalvė“, kuri leistų padengti 1–2 mėnesių išlaidas.
Toliau, anot ekspertės, būtina turėti aiškų tikslą – pinigai yra tik priemonė, todėl verta nuo svajonių pereiti prie konkrečių tikslų: trumpalaikių, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių. Tai padeda suprasti, kiek laiko galima skirti investavimui ir kokia rizika yra priimtina, nes būtent laikas tampa vienu svarbiausių investuotojo sąjungininkų.
Galiausiai ji pabrėžia, kad rizikos suvokimas yra psichologinis dalykas – teoriškai investuotojai dažnai sutinka su svyravimais, tačiau praktikoje net menkiausias kritimas gali sukelti nerimą. Todėl svarbu investuoti tik į tai, kas suprantama, ir pasirinkti strategiją, kuri atitinka ne tik finansinius tikslus, bet ir žmogaus emocinį komfortą.
Tik ilgalaikis nenutrūkstamas investavimas, pavyzdžiui, antra ar trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas ar kiti instrumentai, galiausiai leidžia pasinaudoti vadinamuoju sudėtinių palūkanų efektu, kai pinigai ima uždirbinėti pinigus.
Šaltinis: TV3.LT
