Buvęs JAV žvalgybos agentas Rusijoje mano, kad Kremliaus lyderis atsidūrė beviltiškoje situacijoje. Ir, užspeistas į kampą, jis gali pulti NATO šalis, kad pademonstruotų bent šiokią tokią sėkmę mūšio lauke. Žinoma, tai taip pat gali baigtis nesėkme.
Buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnas Rusijoje Eugene’as Rumeris, dabar dirbantis Carnegie fonde, kovo mėnesį paskelbė ataskaitą, kurios pavadinimas atspindi pagrindinę jos mintį: „Karinga ir apgulta: Rusija po karo su Ukraina“. Ją recenzavo „Washington Post“ žurnalistai.
Visada paranojiškas Vladimiras Putinas 2026 m. pavasarį jaučiasi užspeistas į kampą. Jo armija Ukrainoje yra sustingusi ir patiria nuostolių. Jis bejėgis padėti Iranui, vienam iš nedaugelio savo sąjungininkų. O jo geriausią draugą Europoje, Vengrijos prezidentą Viktorą Orbaną, premjero poste pakeitė Péteris Magyaras.
Jei esate V. Putinas ir jaučiatės toks prislėgtas, galbūt pradedate svarstyti apie kitą karą – prieš Europą, net ir vis dar kovodami Ukrainoje. E. Rumeris pabrėžia, kad V. Putinui atsivėrė „galimybių langas“, nes Europos šalys visiškai persiginkluos anksčiau, nei Ukraina sukurs naujus ginklus, galinčius smogti taikiniams dar giliau Rusijoje, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra Baltuosiuose rūmuose ir elgiasi su NATO kaip su bokso kriauše.
E. Rumeris perspėja: „Įsiveržusi į Ukrainą apgaulingu pretekstu užsitikrinti vakarinį flangą, Rusija pasiruošusi iš karo išeiti mažiau apsaugota, labiau apimta kartėlio ir pavojingesnė Europai nei anksčiau. Suvokimas apie ją kaip apie grėsmę mes ilgą šešėlį ant Europos.“
Šią savaitę E. Rumeris ir jo kolegos iš Carnegie fondo interviu paaiškino, kodėl karas Ukrainoje, nepaisant Irano konflikto sukelto chaoso, išlieka didžiausia Vakarų saugumo grėsme.
„Kalbu vadovaudamasis giliu įsitikinimu, kad Europa yra svarbiausia Rusijos karinių operacijų arena. Būtent ten bus sutelktos V. Putino pastangos“, – sakė E. Rumeris. Jis pridūrė, kad kol gyvas V. Putinas, Ukraina liks „nebaigtas reikalas“.
Michaelas Kofmanas, dar vienas vyresnysis Carnegie fondo bendradarbis ir bene geriausiai išmanantis Ukrainos konflikto reikalus karinis analitikas, pabrėžia, kad Rusijai praėjusiais metais nepavyko pasiekti norimų proveržių ir 2026 m. pradžia yra prasta. Kovą Rusijos armijoje žuvo ir buvo sunkiai sužeista nuo 30 000 iki 35 000 žmonių, o prarastų karių skaičiaus nespėjama atkurti. Šiais metais, anot M. Kofmano, „Putinui bus sunku išlaikyti tokį patį tempą kaip ir praėjusiais metais“.
„Kremliaus požiūriu, kaip ne kartą pareiškė aukšti Rusijos pareigūnai, Europa kariauja su Rusija“, – rašo E. Rumeris. Europa puikiai supranta, kad V. Putinas vykdo „hibridinę“ slapto sabotažo kampaniją prieš Ukrainos sąjungininkes.
Rusija „gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO per penkerius metus“, – praėjusiais metais perspėjo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Šią savaitę Rusija padidino spaudimą Europai. Jos gynybos ministerija perspėjo apie galimus smūgius Europos šalims, tiekiančioms dronus Ukrainai, – grupei, kuriai priklauso Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija ir Nyderlandai. Rusija paragino europiečius patikrinti šiuos dronus tiekiančių įmonių „adresus ir vietas“.
V. Putinas, kaip parodė invazija į Ukrainą, linkęs rizikuoti. Kas būtų, jei jis nuspręstų, kad galimybė mesti iššūkį NATO ir įvesti naują tvarką artėja prie pabaigos? Grėsmingiausioje savo pranešimo ištraukoje M. Rumeris rašo: „Jei Putinas iš tikrųjų ketina primesti savo Europos saugumo viziją žemynui, jis gali nuspręsti, kad laikas ne jo pusėje, nes Europa skuba persiginkluoti ir pradėti puolimą prieš savo Baltijos kaimynus, kad parodytų, jog NATO 5 straipsnis iš esmės yra negyvas.“
Šaltinis: ALFA.LT
