Nors padidėjusio cholesterolio problema dažniau siejama su vyresnio amžiaus suaugusiais asmenimis, pasirodo, ji neaplenkia ir vaikų. Santaros klinikų gydytoja Rimantė Čerkauskienė perspėjo, kad vaikus dėl to net gali ištikti infarktas. Gera žinia ta, kad mažieji pacientai kviečiami pasitikrinti nemokamai.
Nors cholesterolis visuomenėje neretai suprantamas kaip blogybė, kurią kiekį suvaldyti, Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro gydytoja konsultantė, profesorė R. Čerkauskienė pabrėžė, kad visko absoliutinti negalima.
„Cholesterolį mes dažniausiai suvokiame bendrąja prasme, tačiau jis yra būtinas žmogui, ypač vaikams – jis reikalingas hormonų gamybai, ląstelių struktūrai, smegenų vystymuisi. „Blogasis“ arba mažo tankio lipoproteinų cholesterolis kaupiasi kraujagyslėse ir gali sukelti aterosklerozę. Kalbant apie vaikus, jis gali lemti ankstyvąją aterosklerozę, todėl jis ir vadinamas „bloguoju“, – nuotolinė konferencijos metu kalbėjo gydytoja.
Infarkto atvejai – net vaikams
Pasak pašnekovės, padidėjusio cholesterolio vaikams itin aktuali tema tapo pastaraisiais metais. Kaip žinia, Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligų statistiką Europoje lyderiauja blogąja prasme.
2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 55 proc. mirčių Lietuvoje įvyko dėl šių ligų. 2022 m. situacija išliko panaši – beveik 53 proc. O viena pagrindinių mirštamumo priežasčių yra cholesterolio sutrikimai, vadinami dislipidemijomis arba hipercholesterolemijos.
Vaikai gali būti aktyvūs, sportuojantys, jų mityba gera, o liga nustatoma tik atsitiktinai, todėl gydytoja būtinai patarė pirmiausia atkreipti dėmesį į šeimos anamnezę.
„Būtent šeiminė hipercholesterolemija yra viena iš tų paveldimų ligų, dėl kurios gali kauptis „blogasis“ cholesterolis. Jis tada nebeatlieka savo funkcijos, neperneša cholesterolio į audinius bei ląsteles ir nusėda kraujagyslėse.
Apie tai būtina kalbėti nuo mažens, nes vis dažniau girdime apie jaunų suaugusiųjų insultus, infarktus. Esame turėję infarkto atvejų net ir vaikams. Viena to priežasčių ir gali būti paveldima šeiminė būklė. Be abejo, prisideda ir kiti veiksniai – nutukimas, diabetas, kitos ligos, kurios sąlygojamos žmogaus gyvensenos“, – komentavo R. Čerkauskienė.
Kada vaikui būtina patikrinti cholesterolį?
Gydytojos aiškinimu, pagal Europos rekomendacijas, vaikystėje cholesterolį reikėtų patikrinti bent du kartus: pirmąjį – 8–10 metų amžiuje, antrąjį – sulaukus 16–17 metų. Tam tereikia paimti kraujo tyrimą iš venos.
„Mūsų idėja – kad lipidograma (cholesterolio koncentracijos nustatymas kraujyje) būtų atliekama profilaktinės patikros metu prieš pradedant lankyti mokyklą“, – kalbėjo profesorė.
Ji pasakojo, kad šiuo metu kaip tik atliekama prevencinė studija, į ją įtraukiami 5–10 metų amžiaus vaikai. Šiame amžiuje būtina pirmą kartą patikrinti cholesterolį visiems be išimties.
Gydytoja džiaugėsi, kad vos buvo paviešinta apie galimybę nemokamai atlikti lipidogramą vaikams, atsiliepė neįtikėtinai daug žmonių:
„Matyt, suveikė paaiškinimas, kad tai ankstyvoji prevencija: radus padidėjusį cholesterolį vaikui, galima ištirti visą šeimą. Vaikas šiuo atveju tampa tuo asmeniu, kuris „užveda ant kelio“.
Ypač jautriai reagavo šeimos, kuriose yra buvę ankstyvų insultų ar infarktų. Norime pakviesti dar daugiau žmonių, mes mūsų tikslas – ištirti 1000 vaikų, kad turėtume moksliškai pagrįstą imtį, atspindinčią Lietuvos populiaciją. Tai leis daryti apibendrinimus ir tikslesnes rekomendacijas.“
Trečdaliui tirtų sveikai atrodančių vaikų – padidėjęs cholesterolis
Gydytoja dalinosi, kad pilotinio projekto meru ištyrus 125 vaikus rezultatai išties nustebino. Pasirodo, trečdaliui iš pažiūros sveikų vaikų nustatytas padidėjusį cholesterolį.
„Keturiems iš jų įtariame šeiminę hipercholesterolemiją – genetinę ligą, todėl planuojame atlikti genetinius tyrimus. Trečdalis vaikų yra tikrai didelis skaičius“, – pabrėžė ji.
Paklausta, kokie ženklai galėtų signalizuotų apie šią pavojingą paveldimą būklę, profesorė konstatavo, kad visa jos klasta ir yra ta, kad vaikams ji nepasireiškia jokiais simptomais.
„Esame turėję infarkto atvejų net ir vaikams. Viena to priežasčių ir gali būti paveldima šeiminė būklė.“
Vaikai gali būti aktyvūs, sportuojantys, jų mityba gera, o liga nustatoma tik atsitiktinai, todėl gydytoja būtinai patarė pirmiausia atkreipti dėmesį į šeimos anamnezę.
Jei atlikus tyrimą nustatoma, kad blogojo cholesterolio koncentracija viršija 4 mmol/l, tai jau rimtas signalas dėl genetinės ligos.
„Žinoma, mityba, laikas prie ekranų, fizinio krūvio stoka yra tokie ir modifikuojami veiksniai, kuriuos būtinai reikėtų koreguoti“, – sakė R. Čerkauskienė.
Vaikui – didelis cholesterolis: kas toliau?
Jei tyrimo metu vaikui yra aptinkamas padidėjęs „blogasis“ cholesterolis, tyrimą būtina pakartoti nevalgius. Tuomet būtina įvertinti, ar giminėje yra buvę širdies ir kraujagyslių ligų atvejų arba tėvams taip pat nustatytas padidėjęs cholesterolis.
„Įvertinus, ar nėra jokių papildomų rizikos veiksnių, vaiko svorį, gretutines ligas bei šeimos istoriją, tyrimą galime kartoti po 12 mėnesių“, – sakė gydytoja.
Jei vaiko rodiklis nesiekia 3,9 mmol/l, bet šeimos anamnezė yra nepalanki, tyrimas kartojamas po pusmečio. Tačiau jei cholesterolio kiekis viršija 3,9 mmol/l ir šeimoje yra buvę širdies bei kraujagyslių ligų, tyrimas nevalgius kartojamas jau po mėnesio.
„Jei „blogojo“ cholesterolio kiekis išlieka toks pat aukštas, pradedamas išsamesnis ištyrimas ir planuojami genetiniai tyrimai. Taip užsiveda visas prevencijos mechanizmas“, – sakė R. Čerkauskienė.
Kviečia tirtis nemokamai
Nors šeimos gydytojai gali paskirti lipidogramą, kurios metu vertinami keturi pagrindiniai rodikliai, tačiau kol kas Lietuvoje tai nėra įtraukta į profilaktinę programą.
„Tėvai dažnai mano, kad pas mus reikia kreiptis tik tada, kai liga jau diagnozuota. Tačiau šio prevencinio tyrimo metu lipidogramą nemokamai atliekame sveikų vaikų grupei. Tam nereikia jokio šeimos gydytojo siuntimo, nes tai yra mokslinis biomedicininis tyrimas.
Mūsų tikslas – įrodyti, kad lipidogramą būtina atlikti bent kartą vaikystėje. Tikimės, kad ateityje Sveikatos apsaugos ministerija įtrauks šį tyrimą į privalomą profilaktinę patikros programą ir prieš mokyklą bus galimybė jį būtų nemokamai atlikti bet kurioje poliklinikoje“, – aiškino R. Čerkauskienė.
Norint vaikams atlikti tyrimus dėl cholesterolio šiuo metu geriausia kreiptis el. paštu [email protected].
Kokie gyvensenos veiksniai padeda reguliuoti cholesterolį?
Gydytoja priminė, kad „blogojo“ cholesterolio kiekiui esant „ant ribos“, gyvensenos pokyčiai tampa ypač svarbūs.
„Tai yra išoriniai aplinkos veiksniai, ką mes vadiname modifikuojamais veiksniais – juos galime ir privalome keisti. Mityba itin svarbus aspektas. Ne paslaptis, kad vaikai dabar lengvai gali gauti visko, ko nori – bulvių traškučius, gazuotus gėrimus, guminukus ir kitus saldumynus.
Kai vaikai labai nori, kartais ir tėvai tiesiog neatsilaiko. Bet mityba labai svarbi, dirbame komandoje su gydytoja dietologe. (…) Į šią mūsų studiją kaip tik įeina mitybos dienynas. Tėvai, jį pildydami, dažnai patys nustemba pamato, ką vaikas realiai valgo – kažko per daug, kažko per mažai. Tai kartais padeda susisisteminti įpročius“, – patarė profesorė.
Antras esminis veiksnys – fizinis aktyvumas. Gydytoja apgailestavo, kad šiuolaikiniams tėvams kartais patogiau vaikui duoti telefoną ar planšetę, kad šis ramiai sėdėtų. Tačiau ji pabrėžė, kad judrumas ir laiko prie ekranų ribojimas yra būtini.
Visgi, jei „blogojo“ cholesterolio rodikliai viršija 4 mmol/l, o šeimoje yra paveldimas polinkis, vien mitybos gali nepakakti.
„Tokiu atveju būtina kreiptis į specialistus gilesniam ištyrimui, kad nepraleistume genetinės ligos pradžios“, – kalbėjo R. Čerkauskienė.
Šaltinis: TV3.LT
