Ukraina iš aukos ir prašytojos per visus karo su Rusija metus jau pati tapo globalinio saugumo teikėja ir karine galia, kuri vis atkakliau ir skaudžiau atakuoja agresorę. Ir nors amerikiečiai ar kai kurie europiečiai bando priversti Ukrainą dėl taikos padaryti nuolaidų Rusijai, to pasiekti nepavyksta. Tikėtina, kad Ukraina turi savo planų, kuriuos galbūt jau ir įgyvendina.
„Ukrainiečiai su rusais gali derėtis be jokių tarpininkų, galbūt tai jau ir vyksta. Ir tai būtų gerokai naudingiau“, – naują versiją apie karo baigtį pateikė buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, kuris apie vis stiprėjančią Ukrainą ir jos galimybes laimėti karą su apžvalgininku Vytautu Bruveriu diskutavo tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma“.
Aukos statusas – sumenkinimas
V. Bruveris taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu pastebima nauja tendencija, jog Ukraina ir jos ištikimiausi sąjungininkai dabar teigia, kad Ukraina keičiasi, pati karo situacija keičiasi, Rusija pradeda pralaimėti, o Ukraina pradeda laimėti. Ir Ukraina iš aukos ir saugumo prašytojos tampa vos ne pati globalinio saugumo teikėja, globaline žaidėja, karine supergalia.
Tačiau realybė tokia, kad egzistencinis Ukrainos kaip valstybės išlikimo klausimas vis dar yra aktualus, frontas nėra sustabdytas, jis nėra aklavietėje, rusai turi iniciatyvą, toliau šliaužia į priekį, nors ir žiauriai lėtai bei su siaubingais nuostoliais.
Dnipras po rusų atakos
FOTO: STATE EMERGENCY SERVICE OF UKRAISTATE EMERGENCY SERVICE OF UKRAINE | Reuters / Scanpix
„Bet režimas kitaip negali, jis negali sustoti fronte, vasarai ateinant puolimas tik intensyvės. Ukraina toliau praranda teritorijas, oro teroro kampanija ir šalies destrukcija toliau tęsiasi. Tai šalis yra tikrai prastoje situacijoje. Tai gal su tokia komunikacija, kad mes čia laimime, yra truputį perlenkiama“, – svarstė V. Bruveris.
Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų Stanfordo universiteto mokslinis bendradarbis G. Landsbergis konstatavo, kad Ukrainą jau tikrai sudėtinga pavadinti auka.
„Jei, pavyzdžiui, 2022 ar 2023 metais kalbėdavome, kad yra agresorius ir yra auka, tai ta formuluotė, pavadinimas Ukrainos auka yra sumenkinimas. Bet tada ji buvo visiškai priklausoma nuo Vakarų paramos, tiek, kiek duosime, tiek jie atlaikys. Kiekvienas skambutis, kiekvienas vizitas, kiekvienas kreipimasis į visuomenę iš Zelenskio būdavo apie tai, ko jam reikia dar papildomai.
Ukrainos gaminami tolimojo nuotolio ginklai
FOTO: HANDOUT | AFP / Scanpix
Dabar Ukraina yra besiginanti valstybė, reiškia, kuri ginasi. Turbūt teisine prasme ji visada išlieka auka dėl to, kad yra užpuolimo faktas ir agresijos aktas atliekamas, bet ta tokia emocinio krūvio forma jau ji turėtų keistis. Ukraina jau yra valstybė, kuri didele dalimi ginasi pati. Ji tikrai užtikrina ir savo industriniais pajėgumais sugeba užtikrinti didelę dalį fronto aprūpinimo. Ir situacija fronte dabar didele dalimi priklauso jau ne nuo to, ar Jungtinės Amerikos Valstijos atsiųs kažkokių pėstininkų mašinų ar dar kažko“, – tvirtino G. Landsbergis.
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas
FOTO: MANDEL NGAN | AFP / Scanpix
V. Bruveris pripažino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos iš Ukrainos valdžios pusės jau yra peržegnotos ir Ukrainos valdžia gali pagrįstai tai daryti, ji jau gali apsieiti be Amerikos paramos. Bet, pavyzdžiui, jeigu nebūtų buvę tų 90 milijardų iš Europos Sąjungos, kas būtų buvę?
„Dramatiškai situacija pablogėtų dėl to, kad pirmiausia ta parama yra skiriama biudžetui. Reikia suprasti, kad yra du takeliai. Ukraina vis dar gyvena normalų civilinį gyvenimą. Tai reiškia, yra mokamos algos viešojo sektoriaus darbuotojams, mokytojams, policininkams. Gyvenimas vyksta, žmonės gauna algas, jie tas algas išleidžia parduotuvėse. Visam tam palaikyti yra reikalingas sveikas gyvybingas biudžetas. Jei šitos paramos Ukraina netektų, tai ekonomika ne tai, kad būtų prastos būklės, klausimas, ar valstybė išgyventų.
Tad mano įsivaizdavimu, sudeginti tiltų tikrai nereikėtų, ir ta stiprybė Ukrainos, Zelenskio galimybė kalbėtis tiesiai su kitų valstybių žmonėmis, man atrodo, kad ji buvo stiprybė 2022 metais, ji galėtų išlikti stiprybe ir dabar. Tai reiškia, tam reikia šiek tiek turėti tokią jautresnę ausį apie tai, ką žmonės nori girdėti. Jei kur yra paramos norinčių skirti žmonių, tai jų yra Europoje ir ypatingai mūsų visame regione. Tai čia sudeginti tiltus galbūt nėra išmintinga“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi
Antras spaudimo raundas – iš vokiečių
Tačiau V. Bruveris tvirtino suprantantis, kodėl iš Ukrainos, iš Volodymyro Zelenskio ir europiečių pusės skrieja aštresni pasisakymai. Priežastis paprasta – Ukrainai nepriimtinas spaudimas daryti nuolaidų Rusijai.
„Dabar Zelenskis ir aukščiausi politinės karinės valdžios Kyjive pareigūnai aiškiai signalizuoja, kad Ukraina nusiteikusi kautis toliau, visos šitos derybos baigiasi, žemės neatiduosime, iš Donbaso neišeisime, gerai, rusai, jei užgrobs, bet tai užgrobs maksimalia kaina, kurią jie turės sumokėti, mes pasistengsime, kad šita kaina būtų maksimali. Toliau kaposim jų visą infrastruktūrą ir visą, taip sakant, naftos sektorių, kas, beje, yra tikrai labai reikšminga ir tokia, kaip sakyti, su pergalinga tonacija tendencija Ukrainos augantys gebėjimai kapoti gilųjį Rusijos užnugarį.
Friedrichas Merzas
FOTO: Annegret Hilse | Reuters / Scanpix
Ir tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Merzas pareiškė, kad vis dėlto Ukrainai norint įstoti į Europos Sąjungą, jokių pagreitintų procedūrų nebus, bet vis tiek sudarant taikos sutartį su Rusija teks pripažinti teritorijų netekimą ir tada už tai mainais gali gauti, reiškia, narystę Europos Sąjungoje“, – situaciją nupasakojo V. Bruveris, paklausęs, ką apie Vokietijos ir Ukrainos viršūnių nuomonių skirtumus galvoja G. Landsbergis.
Šis pabrėžė, kad tikrai ne Vokietijos kancleris suteikia Europos Sąjungos narystės perspektyvą. Jis esą net negalėtų užtikrinti, kad visos ES pritars Ukrainos narystei, nes neaišku, kaip elgsis Slovakija, Čekija, Nyderlandai.
Prie Europos Komisijos ir ES Tarybos pastatų iškeltos Ukrainos ir ES vėliavos
FOTO: Tomas Seikalis | Delfi
„Ar jis yra įsitikinęs, kad jo galia šiandien Europos Sąjungoje yra tam tinkama. Jo prieš tai buvę veiksmai parodo, kad, deja, jis nėra pripažįstamas kaip vienareikšmis autoritetas Europos Sąjungoje ir jam yra sukliudoma. Antras aspektas, visi tokie pasakymai, kad atiduosite žemes, suponuoja, kad mes turime svertą į ukrainiečius. Amerikiečiai pabandė susikurti svertą, atėmė ginklus, pagrasino įvairiausiais dalykais, norėjo priversti ukrainiečius. Na, neišėjo priversti. Dabar antras raundas, vokiečiai bandys, kurie turi dar mažesnius svertus. Tai šiek tiek naiviai atrodo“, – šyptelėjo G. Landsbergis.
Dvišalės Rusijos ir Ukrainos derybos – realu
Jis pateikė savo versiją, kaip ukrainiečiams gali pavykti laimėti karą ar bent jau susitarti su Rusija dėl Ukrainai priimtinos jo pabaigos.
„Aš įsivaizduoju, beveik neabejoju, kad ukrainiečiai, jei jie tikrai pajustų, kad jų kampanija tiek prieš naftos telkinius, perdirbimo įmones ar fronte duoda rezultatų ir Rusijos situacija prastėja, kad rusai priversti atsitraukinėti iš teritorijų, užleisti ukrainiečiams, beveik neabejoju, kad ukrainiečiai atsidarys savo kanalus, jei jie dar to nėra padarę, su rusais, tiesiog bandyti pajausti, kada rusai priartėja prie kažkokio taško, galbūt ne Putinas, galbūt kažkokie žmonės, su kuriais ukrainiečiai gali turėti kontaktą, staiga pasakytų: žiūrėkite, jeigu mes toliau nesimobilizuojame, o bandome atsilaikyti fronte, bet situacija prastėja, gal geriau pradėkime pokalbius.
Gaisras Ust Lugos uoste
FOTO: Delfi
Ir ukrainiečiai laimėdami fronte arba prieš Rusijos ekonomiką, jie gali tas derybas organizuoti taip pat sėkmingai patys. Be Vakarų dalyvavimo, nes ką vakariečiai gali padėti ant stalo, ką vokiečiai su prancūzais gali padėti ant stalo, jeigu jie net kareivių nesugebėjo pasiūlyti į Lvivą, oro erdvės uždengti negali. Šita norinčiųjų koalicija susitiko kiek kartų, ir kokie rezultatai yra. Ir dabar kažkas ateina ir pasako, kad mes dar turėsime čia kažkokius reikalavimus Ukrainai. Atleiskite, skamba juokingai. Mes praleidome visas tas progas“, – tvirtino G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, jog šis sekinimo karas veikia abi puses. Faktas tas, jog Rusijos kišenės yra gilesnės, ji turi pagalbą iš Kinijos, tačiau Rusiją veikia sankcijos, jos galimybės skolintis rinkoje yra ypač apribotos.
„Reiškia, kad tų spaudimo tokių taškų yra Rusijai, tikrai nėra jai karas niekaip nemokamas ir ukrainiečiai gali tikėtis, kad jei jie sugeba didinti tą spaudimą techninėmis priemonėmis, gamindami savo ginklus, tolimojo nuotolio raketas, priversti Rusiją atidaryti kažkokias dvišales derybas. Ir aš sakau, jog labai nenustebčiau, kad tie dalykai gali vykti visai mūsų neinformuojant, kad mes gyvensime savo paraleliniame pasaulyje, įsivaizduodami, kad čia mes kažkokius dar svertus turime, patarimus daliname, jie gali susitarti savarankiškai.
Ukrainos kariai
FOTO: Dmytro Smolienko/UKRINFOR/SIPA | Sipa
Tiesą sakant, aš manau, kad jei jiems tai pavyktų padaryti, tai, ko gero, būtų net geresnis variantas ir saugesnis variantas. Deja, bet mes kaip Vakarai nebuvome nei Minsko atveju, nei Normandijos formate stabilizuojantis, padedantis faktorius. Tiesą sakant, Rusijos spaudimas mums priversdavo mus spausti Ukrainą. Lygiai taip pat panaši dinamika, kaip dabar amerikiečiai, kurie vietoje to, kad padėtų Ukrainai, to neatsitiko, jie paėmė tokią tarsi neutralią poziciją, bet dėl savo kažkokių tikslų, susietų su Putino režimu ar bendrais verslo projektais, tiesiog pradėjo spausti Ukrainą. Tai reiškia Ukrainai, jei ji yra pajėgi tą padaryti, susitarti savarankiškai labiau apsimoka nei per Vakarus“, – konstatavo G. Landsbergis.
Vytautas Bruveris
FOTO: Josvydas Elinskas | Delfi
V. Bruveris apžvelgė, kad artimiausias scenarijus ateičiai, prasidedančiai vasara, yra visiškai akivaizdus. Karas toliau tęsis, nes Rusijos diktatūrai žūtbūt reikia užimti bent jau Donecko srities likusią dalį ir paimti tas pagrindines likusias citadeles – Kramatorską, Slavianską.
Karas Ukrainoje
FOTO: Shutterstock
„Nepamirškime kitų Ukrainos sričių, Sumų tų pačių, kur rusai vėl ten bando didinti apsukas, tą vadinamąją savo buferinę zoną plėsti ir panašiai. Taigi, aš kol kas matau, mano nuomone, realiausias scenarijus toliau toks, kad šitas karas ir rusų bandymas eiti į priekį tęsis“, – reziumavo V. Bruveris.
Šaltinis: DELFI.LT
