Jau maždaug prieš mėnesį konservatorius Matas Maldeikis nustebino partiečius savo netikėtu pareiškimu – viešai suabejojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vedlio Lauryno Kasčiūno lyderyste ir iškėlė klausimą, apie ką yra ši partija ir ką ateityje ji galės pasiūlyti rinkėjams. Panašu, kad tokios skambios politiko abejonės kilusios įtampos vis dar nenuslopina.
Tiesa, kritiką konservatorių vadovybei išsakęs M. Maldeikis neseniai gavo ir ypatingą užduotį – parengti atnaujintą partijos tapatybės dokumento projektą. Jį sako jau atidavęs atsakingiems partijos organams. Parlamentaras tikina girdintis partiečių pasipiktinimą dėl to, kad savo pastebėjimus išsakė taip garsiai, bet ir toliau yra įsitikinęs, kad TS-LKD neturi prabangos nekelti tam tikrų klausimų.
„Aš suprantu, kad tai nebuvo populiarus žingsnis, bet manau, kad tai buvo būtinas žingsnis“, – portalui Lrytas pirmadienį aiškino M. Maldeikis.
Tačiau tokiam kolegos elgesiui nepritariantis Žygimantas Pavilionis vis dar neslepia pykčio. Vadinamajam krikdemiškajam sparnui priklausantis konservatorius įsitikinęs, kad viešai partijos vadovybę M. Maldeikis kritikuoja tik dėl to, kad siekia pigaus populiarumo sau, tariamos vidinės įtampos tėra „vieno žmogaus šou“, o didžioji dalis partiečių tokios pozicijos tikrai nepalaiko.
M. Maldeikis pažėrė kritikos konservatoriams: tai nėra lyderystė
„Kai tu pats nesugebi laimėti vienmandatės ir net nepadarai nieko, kad išlaikytum tris kartus laimėtą vienmandatę – faktiškai tavo dėka mes praradome vieną kėdę Seime – tai toks vampyriškas būdas man yra visiškai etiškai nepriimtinas“, – Lrytas sakė Ž. Pavilionis.
Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė savo ruožtu pabrėžė, kad partijoje kai kuriais klausimais yra tiesiog „sutarta nesutarti“. Nors politikė tokią kilusią diskusiją iš esmės vertina kaip teigiamą dalyką, pažymėjo, jog pačios pasitikėjimas L. Kasčiūno lyderyste iki šiol nesusvyravo.
M. Maldeikis: klausimus kelsiu bet kurioje situacijoje
Prieš kurį laiką konservatorius M. Maldeikis prisipažino abejojantis, ar naujoji partijos vadovybė su L. Kasčiūnu priešakyje aiškiai apibrėžia konservatorių tikslus. M. Maldeikis užsiminė net apie blinkevičiūtinimo riziką, kalbėjo apie tai, kad partijoje trūksta lyderystės ir aiškios politinės strategijos.
Konservatorių gretose dėl tokių abejonių, kurias sėja savi, iš karto atsirado norinčių apginti L. Kasčiūną, o pats partijos pirmininkas paragino kritikus susitelkti į bendrą darbą – mat arba esi komandoje, arba nesi.
Tiesa, pirmadienį portalas 15min paskelbė, kad L. Kasčiūnas pasiprašė susitikimo su profesoriumi Vytautu Landsbergiu. Į jo namus atvykęs TS-LKD lyderis, manoma, tikisi patriarcho užtarimo – mat tarp suabejojusių partijos kryptimi buvo ir V. Landsbergio anūkas, buvęs konservatorių pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Neseniai M. Maldeikiui partiečiai skyrė užduotį – parengti partijos koncepcijos dokumentą. Šis, pirmadienį portalui Lrytas nurodė parlamentaras – jau paruoštas.
„Parengiau, atidaviau partijai. Buvo prezidiumo nagrinėjimas ir dabar atiduota politikos komitetui, kad kiek išplėstų šitą dokumentą. Buvo pritarta idėjai, kad partijai to reikia, ir tiesiog tą dabartinį turimą dokumentą mano pagrindu atnaujinti.
Matas Maldeikis
R.Danisevičiaus nuotr.
Tai politikos komitetas tuos dalykus jau praeis, susižiūrės ir galbūt naujai kažką papildys, pakeis pagal save. Tokia gyva diskusija įvyks“, – pranešė M. Maldeikis.
Paklaustas, ką tame dokumente parašė, politikas pasakojo, kad jo koncepcija susideda iš dviejų dalių.
„Viena yra apie partijos identitetą, kas mes esame kaip partija – tai yra, kad esame europinė centro dešinės partija.
Antroji dalis buvo pagrindiniai sektoriai, kuriuos mes turime atliepti, kad visuomenė įsivaizduotų mūsų požiūrį. Tai yra ekonomika, finansai, migracijos politika, saugumas, užsienio politika, Europos Sąjungos reformos.
Tai, ką mes turėtume komunikuoti žmonėms, kad jie žinotų, ką jie gautų per rinkimus Tėvynės sąjungos asmenyje. Tokie sektoriniai aspektai. Tai yra pagrindas diskusijai“, – išvardijo M. Maldeikis.
Konservatorius prisipažino dar nežinantis, kaip jo mintys bus priimtos – partija esą apie tai spręs platesniame formate. Jis taip pat tikino girdėjęs partiečių susierzinimą, kad apie iššūkius kalba garsiai, o ne vidiniame ratelyje.
„Mačiau, kad didelė dalis nepritaria tai formai, kurią dariau, bet aš manau, kad Tėvynės sąjunga yra atvira bendruomenė ir per daug svarbi politinei sistemai partija, kad mes viešai nekeltume klausimų apie tai, kas mes esame ir kur mes esame.
Manau, kad tai yra labai sveikas judesys, atsižvelgiant į tai, kur Lietuva juda, o Lietuva, mano įsitikinimu, juda į tam tikrą radikalizmą, tam tikrus paribius, ir labai nesinorėtų, kad Tėvynės sąjunga judėtų tenais. Tai aš tiesiog norėjau tai labai garsiai artikuliuoti“, – dėstė M. Maldeikis.
Jis taip pat tikisi, kad jo iškelti klausimai paskatino diskusiją, „kuri bus naudinga bendruomenei“.
„Aš suprantu, kad tai nebuvo populiarus žingsnis, bet manau, kad tai buvo būtinas žingsnis“, – pabrėžė konservatorius.
Tiesa, paklaustas, koks dabar yra jo santykis su partijos lyderiu L. Kasčiūnu, M. Maldeikis atsakė kiek lakoniškai.
„Koleginis santykis, kaip ir su kitais Seimo nariais“, – apibūdino jis.
Pasitikslinus, ar neprisėdo su partijos lyderiu šnektelėti asmeniškai ir nuoširdžiai, M. Maldeikis atsakė taip: „Mes kiekvienas turime savo supratimą apie politiką, ir tiesiog ją realizuojame didelės partijos kaip Tėvynės sąjunga kontekste“.
Konservatorius taip pat patikino, kad vieša kritika partijos vadovybei nesiekia naudos sau, nors viešojoje erdvėje jau ir galima matyti tokių pasvarstymų.
„Žinokite, aš politikoje tikrai nesu dėl postų, man postai yra neįdomu. Man žymiai įdomesnė yra politika kaip tokia, ir kad žmonės žinotų, ką jie gauna, balsuodami už mane, jog jie žinotų, kad aš atstovauju tam tikroms vertybėms, nepriklausomai nuo situacijų.
Jeigu aš matau klausimus, kurie man rūpi, aš juos kelsiu bet kurioje situacijoje. Lygiai taip pat, atsižvelgiant į referendumą, kurį mes turime dėl šeimos sąvokos, irgi norėjosi parodyti, kad partijoje yra ir kita pozicija, jog yra partiečių, kurie mano, kad tai nėra pats geriausias žingsnis, kuris visų pirma kenks tai pačiai partijai.
Tiesiog norėjosi, kad visuomenė žinotų, jog taip – partijoje yra balsų, kurie tokiam referendumui nepritaria, kad mes partijoje turime apie tai skirtingas pozicijas, jog tai nėra partijos užimta pozicija“, – aiškino M. Maldeikis.
Ž. Pavilionis – aštrus: gal naują knygą rašo ir jam to populiarumo labai reikia
Tačiau visai kitokios nuomonės apie partijos kolegos elgesį laikosi konservatorius Ž. Pavilionis, kuris įsitikinęs – vieša M. Maldeikio kritika yra tik būdas didinti savo populiarumą.
„Ir anksčiau, ir dabar niekaip nesuprantu, apie kokį čia konfliktą kalbama, nes realiai nėra jo. Yra galbūt asmeninis noras susireikšminti, bet toks labai, kaip čia švelniau pasakyti, pigus.
Labai lengva būti dėmesio centre, kai tu pradedi kandžioti savus. Tai yra toks labai pigus ir nereikalingas būdas, nes iš karto atsiduri dėmesio centre.
Štai ir kitos partijos iš karto pradeda šnekėti apie konfliktus, kurių nėra – tai yra vieno asmens šou, kur jis bando surasti savo vietą po saule. Ir, matyt, jam sunkiai sekasi, nes paprastai labai paviršiumi eina per visus daiktus“, – vertino Ž. Pavilionis.
Žygimantas Pavilionis
D. Labučio /ELTA nuotr.
Tuo metu partijos koncepcijos dokumentas, kuris buvo patikėtas M. Maldeikiui, pasak jo, parašytas „labai lengvu žurnalistiniu stiliumi“.
„Neįsigilinant į esmę jokių klausimų, o ten parašyta apie viską. Aš pasakiau, kad jeigu mes kalbame apie pamatinius principus, jie turi tilpti į pusę puslapio, ir jie šiaip turi būti mūsų pamatiniai dalykai, ir šiaip jie yra mūsų programose.
Mes dabar nekalbame apie jokį programų perrašymą – kai bus rašomos programos, jos bus rašomos profesionalų, kurie dešimtmečius dirba tose srityse, tai ne tas žanras“, – aiškino TS-LKD narys.
Anot Ž. Pavilionio, galbūt M. Maldeikis bando „surasti save, susireikšminti“, bet tą, pasikartojo, daro pigiai.
„Kažkada ir aš panašiai dariau, atėjęs iš diplomatinės tarnybos, įsiveržęs į šitą partinį gyvenimą – aš turėjau nemažai konfliktų, kurių dėka suradau save.
Bet partinė etika, ir tą, beje, mes visi pasakėme viename uždarame posėdyje Matui – jeigu tu turi kokių nors klausimų, surask būdų tai išspręsti partijos viduje, nes objektyviai aš tikrai nematau kažkokios esminės problemos, politinės problemos. Toks būdas yra tiesiog neskanus ir negražus“, – aiškino parlamentaras.
Tiesa, kartu jis priminė, kad panašiai M. Maldeikis jau yra elgęsis ir anksčiau.
„Jis panašiais dalykais užsiiminėjo šiek tiek prieš rinkimus – neįvardinsiu tų kolegų, kuriuos jis bandė viešai kandžioti, bet tas man pasirodė labai neskaniai.
Žmogus prarado savo apygardą – buvo Pauliaus Saudargo apygarda, kurią tris kartus jis laimėjęs, ir yra toks būdas politikoje – ne laimėti rinkimus, bet eiti per sąrašus, per žinomumą, ir tam žinomumui tau reikia populiarumo. Populiarumas dažnai sukuriamas per konfliktus, bet savo šeimos kandžiojimas yra negražus ta prasme, nes kiti nukenčia.
Tu pasidarai karjerą savo šeimos narių sąskaita, kai mūsų partiniai priešai yra aiškiai įvardinti, nekalbant apie geopolitinius. Tai ir koncentruokis į juos.
O kai tu pats nesugebi laimėti vienmandatės ir net nepadarai nieko, kad išlaikytum tris kartus laimėtą vienmandatę – faktiškai tavo dėka mes praradome vieną kėdę Seime – tai toks vampyriškas būdas man yra visiškai etiškai nepriimtinas“, – komentavo Ž. Pavilionis.
Jis tikino tą M. Maldeikiui ir pasakęs – mano, kad tai atitinka ir daugumos partiečių, partijos vadovybės nuomonę.
„Toks būdas naudingas tik partijos priešininkams ir jam pačiam, sukelti tuščią populiarumą. Nežinau, gal jis naują knygą rašo ir jam to populiarumo labai reikia, bet negražu taip daryti“, – drausmino konservatorius.
Kalbėdamas apie daug aistrų dabar keliantį referendumą dėl šeimos sampratos Ž. Pavilionis taip pat priminė, kad jo idėją palaiko vos keli konservatorių frakcijos nariai – dauguma, anot jo, yra prieš. M. Maldeikį jis sukritikavo ir dėl to, kad šis nedalyvavo svarbiame pasitarime, kuriame buvo kalbama būtent apie referendumą.
„Mes dėl to turėjome apsitarimą frakcijoje – jis jame nedalyvavo. Ten buvo aiškiai pasakyta, kad vertybiniais dalykais mes kultūrinėse kovose nedalyvausime, ir nestumdysime kolegų atsisakyti savo tikėjimo ar netikėjimo, ir bus laisvas balsavimas.
Jis nepadalyvavęs frakcijos posėdyje, nematęs šitos diskusijos, padarė viešas išvadas. Tai, brolau, dalyvauk mūsų vidiniuose susitikimuose, šnekėk, kelk visus klausimus – jokių problemų.
Bet kai tu viešai kali savo kolegas prie kryžiaus tik tam, kad didintum savo populiarumą, tai yra žema“, – konstatavo Ž. Pavilionis.
Laurynas Kasčiūnas
T.Bauro nuotr.
Politikas pažymėjo, kad kilusi vidinė įtampa TS-LKD stovykloje jokių ypatingų turbulencijų visgi nesukėlė, bet pripažino, kad rinkėjų nuotaikas paveikti tai gali.
„Aš esu tikras krikdemas – mačiau tikrus konfliktus tarp konservatorių, krikdemų, tautininkų, politinių kalinių – buvo dramatiški susidūrimai. Dabar yra vieno asmens šou.
Žinoma, kad gali paveikti (rinkėjus, – aut. past.), bet manau, kad nepaveiks. Matote, tikslas ir yra toks – pakelti savo populiarumą partijos sąskaita. Aš pasakiau Matui visais būdais, ir neviešai – aš mačiau tokių atvejų, kurie baigėsi labai liūdnai“, – aiškino Ž. Pavilionis.
D. Asanavičiūtė: garsiai kalbant dalykai sprendžiasi greičiau
Konservatorė, Seimo narė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė portalui Lrytas pirmadienį tvirtino, kad L. Kasčiūno lyderystę vertina teigiamai, nors iš pradžių į jo pirmininkavimą pati žiūrėjo atsargiai.
„Taip, buvo baimių, kad Laurynas, kuris vis dėlto yra krikščionių demokratų pusės atstovas, mums, liberalesnės pusės atstovams, bus šiek tiek ar griežtesnis, ar tiesiog tos pozicijos bus mažiau girdima, kad vyraus viena pozicija. Bet taip neatsitiko.
Iš tikrųjų Laurynas moderuoja abi puses, ir, sakyčiau, pakankamai sėkmingai. Tikrai nėra užtildyta nė viena pusė – nei krikdemiškoji, nei liberalioji. Ir bandoma įsiklausyti, ir įsiklausoma“, – vertino Seimo narė.
Tiesa, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė sutiko, kad, pavyzdžiui, šeimos sampratos referendumas partijos stovykloje ypač išryškino skirtingas bendražygių nuomones.
„Mano nuomonė yra labai aiški – kad šio referendumo nereikia, nes tai yra rinkiminis triukas, o ne nuoširdus rūpinimasis šeima, ką ir dabar Seime galima padaryti.
Tai taip, aš sutikau kitokių nuomonių, ir ginčų buvo su kito mūsų partijos sparno atstovais, bet ne su Laurynu. Tai buvo ir yra tų ginčų, yra skirtingų nuomonių, taip, mes viduje dėl to turime diskusijas, bet kažkaip mes esame sutarę nesutarti, ir to kol kas, manau, yra laikomasi“, – akcentavo konservatorė.
Paklausta, ar pati mato partijos identiteto problemą, ji svarstė, kad šiais laikais keičiasi viskas – ir laikmetis, ir pati partija.
„Ir partijos veidas keičiasi, ir ta partija, kuri buvo prieš dešimtmetį, ji pasikeitė netgi per tuos penkerius metus nuo 2020 metų rinkimų.
Tai taip, mums reikia ieškoti to identiteto, ypač po to, kai mes Seime turime palyginti mažai Seimo narių, pralošėme rinkimus, tai akivaizdu, kad mums reikia rasti balansą tarp kelių partijos pusių. Dėl to mums, ko gero, reikia išsikristalizuoti, išsinagrinėti, ir iš to kyla panašūs pokalbiai“, – aiškino D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
M. Maldeikis, tęsė ji, turi savybių tai pasakyti garsiai, bet tai esą – ir teigiamas dalykas, nes sakant garsiai klausimai sprendžiasi greičiau.
„Vis vien tai paspartino tam tikras vidines diskusijas. Bet vėlgi, manau, kad tai yra vidinis partijos reikalas, mes patys turime susėsti, ir mes sėdame, dėliojamės, diskutuojame, ginčijamės, kartais ir pasibarame, bet tai yra labai normalus gyvenimas. Ir iki savivaldos, ir Seimo rinkimų mes turėsime ir poziciją, ir savo bendrą nuostatą“, – komentavo konservatorė.
Iš kitos pusės, anot D. Asanavičiūtės-Gružauskienės – galbūt ir visuomenė šią situaciją interpretavo per aštriai, todėl gali susidaryti įspūdis, kad partija skils ar vieni su kitais politikai tuoj nebesikalbės.
Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė
R.Danisevičiaus nuotr.
„Tai šitaip nėra. Aišku, visuomenei norisi matyti tą aršesnį konservatorių ginčą, bet taip tikrai nėra.
Taip, mūsų nuomonės nesutampa vienais ar kitais vertybiniais klausimais, bet taip mūsų partijoje buvo visada, tas „sutarti nesutarti“. Tai yra normalu.
Tik viena partija yra tokia, kur visi sutaria su lyderiu – tai komunistų partija. Linkėčiau, kad mes tokiais netaptume, ir jokia partija tokia netaptų“, – tvirtino politikė.
Šaltinis: LRYTAS.LT
