Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos Teisės ir demokratijos centre, kuriam vadovavo europarlamentaras Dainius Žalimas. Apie tai papasakoti LNK žinioms sutiko pats D. Žalimas.
– Tyrimas pradėtas po Remigijaus Žemaitaičio ir Petro Gražulio skundo. Kaip tai vertinate?
– Pirmiausia reikėtų patikslinti, kad tyrimas pradėtas ne mano atžvilgiu, o apskritai atliekamas tam tikrų faktų patikrinimas. Tai yra visiškai normalu. Aš nė kiek neabejoju, kad nieko nebus nustatyta. Kaip matome, jau žlunga mitai apie neva iššvaistytas lėšas. Dabar kalbama tik apie buhalterinės apskaitos patikrinimą. Jeigu tyrėjai mano, kad reikia tai patikrinti – tegul tikrina. Tai normalus procesas.
J. Kalinsko / ELTA nuotr.
– Jokio nerimo nejaučiate?
– Absoliučiai jokio. Tie mitai, kurie buvo paskleisti, jau yra paneigti. Anksčiau buvo kalbama apie neva iššvaistytas lėšas, o dabar liko tik buhalterinės apskaitos klausimas. Be to, donorai, finansavę fondą, nei man asmeniškai, nei mano vadovautai įstaigai niekada neturėjo jokių priekaištų. Visa atskaitomybė buvo tvarkinga. Fondas turėjo buhalterę, todėl esu visiškai ramus, kad apskaita sutvarkyta tinkamai. Yra visi dokumentai, lėšų panaudojimas pagrįstas, o nepanaudotos lėšos buvo grąžintos.
– Jūs dažnai kritikuojate R. Žemaitaitį ir P. Gražulį, kreipiatės į institucijas dėl jų veiksmų. Manote, kad tai – atsakas į jūsų veiklą?
– Taip, manau, kad tai yra kerštas už mano principingą veiklą ir iš dalies už labai rezultatyvią fondo veiklą. Akivaizdu, kad visi šie skundai paremti niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Pats faktas, kad fondas gauna finansavimą, savaime nereiškia nei apgaulingos apskaitos, nei lėšų švaistymo.
– Koks buvo jūsų asmeninis indėlis į fondo veiklą?
– Buvau vadovas, kuris generavo idėjas, pagal kurias fondas veikė. Pavyzdžiui, 2022 metų gegužę fondas kartu su Teisingumo ministerija Vilniuje organizavo vieną pirmųjų tarptautinių konferencijų dėl specialaus tribunolo Ukrainai poreikio. Šiandien ši idėja jau praktiškai įgyvendinama, o jos ištakos buvo ir Vilniuje. Taip pat fondas prisidėjo prie iniciatyvos, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas pradėtų tyrimą dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikaltimų žmoniškumui. Šią idėją vėliau perėmė Lietuvos Vyriausybė. Dar vienas mūsų darbo rezultatas – apie 250 Baltarusijos teisėjų, atsakingų už represijas prieš žmones, atsidūrė sankcijų sąrašuose tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Be to, organizavome aukšto lygio konferencijas, rengėme studijas apie nusikaltimus žmoniškumui Baltarusijoje ir kitus renginius. Tai labai konkretūs rezultatai, kurie, akivaizdu, erzina A. Lukašenkos režimą ir jį palaikančius politikus Lietuvoje.
D. Labučio / ELTA nuotr.
– Ar tyrėjai jau buvo su jumis susisiekę?
– Ne, su manimi kol kas beveik niekas nesusisiekė. Ir nemanau, kad artimiausiu metu susisieks. Jeigu reikės pateikti dokumentus – jokių problemų. Yra visi dokumentai apie gautas dotacijas ir jų panaudojimą. Ten dirbo konkretūs ekspertai, buvo atliekami konkretūs darbai. Didžiausią nerimą man kelia ne pats tyrimas, o galimybė, kad kai kuri informacija galėtų būti atskleista žmonėms, kurie skundėsi. Pavyzdžiui, duomenys apie ekspertus, dirbusius su studijomis dėl A. Lukašenkos režimo atsakomybės. Nenorėčiau, kad tokia informacija patektų priešiškoms jėgoms. Taip pat fondas finansavo tam tikras advokatų paslaugas. Tokios informacijos viešinimas galėtų būti jautrus.
Šaltinis: LNK.LT
